Tarptautinė bendrija smerkia Rusijos valdžią dėl bandymo nervus paralyžiuojančiomis dujomis nunuodyti buvusį Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininką S. Skripalį ir jo dukrą.

S. Skripalis, atvykęs į Britaniją po 2010 metais įvykusio apsikeitimo šnipais tarp JAV ir Rusijos, tebėra kritinės būklės, kaip ir jo duktė Julija. Jiedu kovo 4-ąją buvo rasti susmukę ant suolelio prie vieno prekybos centro Anglijos pietiniame Solsberio mieste.

Maskva kaltinimus neigia ir žada imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių dėl jos diplomatų išsiuntimo.

Britanija kovo 14 dieną paskelbė, kad išsiunčia 23 rusų diplomatus. Jie jau išvykę iš šalies.

Pirmadienį ir antradienį sprendimus dėl bendrai 35 rusų diplomatų išsiuntimo priėmė 18 Europos Sąjungos narių: Belgija (1), Vengrija (1), Vokietija (4), Nyderlandai (2), Danija (2), Airija (1), Ispanija (2), Italija (2), Latvija (1), Lietuva (3), Lenkija (4), Suomija (1), Prancūzija (4), Kroatija (1), Čekija (3), Švedija (1), Estija (1) ir Rumunija (1).

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį paskelbė, kad bus atšaukta septynių Rusijos atstovų NATO akreditacija ir kad jis taip pat nepritarė dar trijų rusų diplomatų akreditacijai.

60 diplomatų išsiunčia JAV; prezidento administracijos atstovai pridūrė, kad tarp išsiunčiamų diplomatų yra 12 Rusijos atstovų Jungtinėse Tautose, kurie anksčiau turėjo ryšių su Rusijos žvalgyba.

Be to, JAV uždarė Rusijos konsulatą Siatle – pareigūnų turimais duomenimis, rusų diplomatai stebėjo netoliese esančią povandeninių laivų bazę ir korporacijos „Boeing“ padalinį.

Apie 26 rusų diplomatų išsiuntimą paskelbė ir septynios kitos šalys: Australija (2), Albanija (2), Kanada (4), Makedonija (1), Moldova (3), Norvegija (1) ir Ukraina (13).

Išsiųsti su diplomatine priedanga dirbančius rusų žvalgybininkus taip pat rengėsi Naujoji Zelandija, tačiau antradienį jos vyriausybė pranešė, kad šalyje nėra nė vieno nedeklaruoto rusų žvalgybininko, todėl nėra ko išsiųsti.

Austrija antradienį paskelbė apie savo neutralumą ir pabrėžė, kad rusų diplomatų neišsiųs.

Pasidalijo beprecedente žvalgybine informacija

Didžioji Britanija pasidalijo „beprecedenčiu“ žvalgybinės informacijos kiekiu dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo, kuriuo Londonas kaltina Maskvą, ir tai paskatino mažiausiai 25 valstybes išsiųsti Rusijos diplomatų, antradienį sakė britų vyriausybės aukšto rango pareigūnas.

Londonas po atakos su partneriais pasidalijo „beprecedenčiu žvalgybinės informacijos kiekiu“, ir tai nulėmė sostinių visame pasaulyje atsaką, sakė minėtas vyriausybės pareigūnas.

Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad masinis diplomatų išvarymas yra „smūgis, po kurio atsigauti Rusijos žvalgybai prireiks daugelio metų“.

Tai „galėtų tapti posūkio tašku“, rašė jis laikraštyje „The Times“.

„Vakarų aljansas ėmėsi ryžtingų veiksmų ir Britanijos partnerės kartu susivienijo prieš Kremliaus beatodairiškas ambicijas“, – pridūrė B. Johnsonas.

Reaguodama į rusų diplomatų išsiuntimą iš Britanijos Maskva išsiuntė britų diplomatus ir uždarė Britų tarybą. Antradienį Rusija pažadėjo, kad atsakys į koordinuotus šalių veiksmus.

„Mes atsakysime, neabejokite! Niekas nenori taikstytis su tokiu storžievišku elgesiu ir mes nesitaikstysime“, – konferencijos Uzbekistane užkulisiuose sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Pasak jo, koordinuotas tarptautinės bendruomenės atsakas yra Vašingtono „milžiniško spaudimo, milžiniško šantažo“ rezultatas.

„Visavertis Šaltasis karas“

Vašingtonas vadovavo atsakui ir nurodė išsiųsti 60 rusų diplomatų. Tai naujas smūgis JAV ir Rusijos santykiams, suduotas nepraėjus nė savaitei po prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasveikinimo perrinktam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

D. Trumpas antradienį aptarė S. Skripalio apnuodijimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), ir išreiškė „paramą  griežtam Vakarų atsakui“, pranešė Baltieji rūmai.

Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) antradienį sakė, kad S. Skripalio apnuodijimas yra dalis Rusijos strategijos vykdyti operacijas, o tada neigti atsakomybę už jas, siekiant supriešinti Vakarus.

Australija, Kanada, Ukraina ir 18 Europos Sąjungos šalių taip pat išsiuntė ar išsiųs Rusijos diplomatų.

„Santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų prasideda visaverčio Šaltojo karo laikotarpis“, – rusų dienraštyje „Vedomosti“ pareiškė užsienio politikos apžvalgininkas Fiodoras Lukjanovas.

Prokremliškas dienraštis „Izvestija“ pasmerkė šį „rusofobišką sąspietį“, o dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pabrėžė, kad „niekada anksčiau nėra buvę tokių koordinuotų (diplomatų) išsiuntimų“.

Tačiau Vakarų pareigūnai, skelbdami apie diplomatų išsiuntimą, nurodė pritariantys Britanijos vertinimui, kad atsakingas gali būti tik Kremlius.

Pasak Baltųjų rūmų atstovės Sarah Sanders (Saros Sanders), Vašingtonas ir jo sąjungininkai veikia „reaguodami į Rusijos karinio cheminio ginklo panaudojimą Jungtinėje Karalystėje“.

Skripalių būklė tebėra kritinė ir britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) pirmadienį pareiškė, kad jie gali niekada nepasveikti.

„Daugiau nieko neapkvailinsit“

Britanija akcentavo, kad ataka buvo įvykdyta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui demonstruojant „beatodairišką elgesį“, įkaitant Krymo aneksiją.

Th. May atstovas antradienį sakė, jog beprecedenčius sąjungininkų veiksmus iš dalies nulėmė tai, kad jie „pripažįsta grėsmę, kurią šie rusų tinklai kelia jų šalių saugumui“.

Britų pareigūnai sako, kad Rusija bandė nukreipti dėmesį pateikdama keliolika atakos paaiškinimų. S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimas yra pirmas kartas po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje buvo panaudotos nervus paralyžiuojančios medžiagos.

„Buvo laikas, kai ši abejonių sėjimo taktika galėjo būti veiksminga, tačiau daugiau nieko neapkvailinsit. Manau, kad vakar buvo ta akimirka, kai visiems buvo demaskuotas propagandos mašinos cinizmas“, – rašė B. Johnsonas savo straipsnyje laikraštyje „The Times“.

JAV pareigūnai nurodė iš šalies išsiunčiantys 48 „žvalgybos pareigūnus“, kurie buvo priskirti prie Rusijos diplomatinių misijų Jungtinėse Valstijose, ir dar 12 rusų, akredituotų Rusijos misijoje prie Jungtinių Tautų.

Taip pat uždarytas Rusijos konsulatas Siatle dėl įtariamo šnipinėjimo gretimoje Kitsapo povandeninių laivų bazėje bei „Boeing“ įmonėje.

Tai didžiausiais skaičius kada nors iš JAV išsiųstų rusų arba sovietų agentų. D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama) 2016 metais dėl įtariamo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus išsiuntė 35 diplomatus.

Rusijos ambasada Vašingtone prašo savo sekėjų tinkle „Twitter“ balsuoti, kurį JAV konsulatą reikėtų uždaryti: Vladivostoko, Sankt Peterburgo ar Jekaterinburgo.

Nurodyta palikti konsulatą Siatle

Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad rusų diplomatai Rusijos Federacijos diplomatinę nuosavybę – generalinio konsulo rezidenciją Siatlo mieste – paliktų iki balandžio 25 dienos, pranešė Rusijos generalinio konsulato Siatle konsulas, patarėjas Khalitas Aisinas (Chalitas Aisinas).   

„Generalinio konsulo rezidencija iš mūsų bus atimta balandžio 24-ąją 23 val. 59 min. (vietos laiku). Amerikiečiai reikalauja, kad mes paliktume pastatą. Tokia pat istorija, kaip ir San Franciske“, – sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“.

Diplomatas patvirtino, kad rezidencija yra Rusijos nuosavybė.

Kh. Aisinas taip pat pažymėjo, kad diplomatinės atstovybės darbuotojai privalo iki balandžio 25 dienos išvykti iš Siatlo.

„Kovo 30 dieną 17 val. (vietos laiku) mes, kaip generalinis konsulatas, turime užbaigti visas konsulines operacijas. Užeiti į pastatą nebebus galima nuo balandžio 1-osios 23 val. 59 min. (vietos laiku). Iki balandžio 24-osios 23 val. 59 min. turime palikti Siatlą ir išsivažinėti po kitus taškus“, – kalbėjo jis.

Pasak Kh. Aisino, šiuo metu dar nežinoma, kur konkrečiai bus pasiųsti diplomatai. Pasak jo, Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose iki balandžio 2 dienos turi informuoti Valstybės departamentą, kur važiuos generalinio konsulato darbuotojai. 

Paklaustas, ar konsulato darbuotojai prieš palikdami pastatą nuleis ant jo iškeltą Rusiijos vėliavą, Kh. Aisinas atsakė: „Vėliavos nenuleisime, tegul tai lieka amerikiečių sąžinei“.   

Anksčiau skelbta, kad 2017 metų spalį JAV pareigūnai nuleido ant Rusijos generalinio konsulato San Franciske ir Rusijos prekybos atstovybės Vašingtone pastatų, kurie yra Rusijos diplomatinė nuosavybė, iškeltas Rusijos valstybės vėliavas.

Dar tą patį mėnesį amerikiečių pareigūnai grąžino vėliavas Rusijai. Tąsyk Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, jog grąžinimo procesą „lydėjo virtinė Rusijai visiškai nepriimtinų veiksmų“. Jis kaltino Ameriką „grubiausiu būdu pažeidus Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir dvišalę konsulinę konvenciją“. 

„Vėliava yra vienas svarbiausių valstybės simbolių. Toks priimančiosios šalies valdžios elgesys su vėliavomis negali būti pavadintas niekaip kitaip, kaip iššaukiančiu ir provokaciniu visomis prasmėmis“, – kalbėjo S. Riabkovas.

Liuksemburgas atšaukia ambasadorių

Liuksemburgas atšaukia konsultacijoms Maskvoje reziduojantį savo ambasadorių, rašoma trečiadienį vyriausybės paskelbtame pareiškime.

Apie ambasadoriaus atšaukimą konsultacijoms pranešta kitą dieną po to, kai ši mažytė, bet klestinti kunigaikštystė paskelbė, kad neprisijungs prie 18 kitų Europos Sąjungos valstybių, nusprendusių dėl buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo Anglijos pietiniame Solsberio mieste išsiųsti tam tikrą skaičių rusų diplomatų. 

„Po išpuolio Solsberyje Liuksemburgo vyriausybė reiškia visišką solidarumą su Didžiąja Britanija, kuriai teko susidurti su šiuo rimtu iššūkiu mūsų bendram saugumui“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.

Pareiškime pažymima, kad Liuksemburgas pritaria Britanijos nuomonei, jog labai tikėtina, kad už šį išpuolį yra atsakinga Rusija, ir informuojama, kad „užsienio ir Europos reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) nusprendė atšaukti konsultacijoms Liuksemburgo ambasadorių Maskvoje“.

J. Asselbornas antradienį pareiškė, kad Liuksemburgas neišsiųs nė vieno rusų diplomato.

„Kalbant apie Liuksemburgą, čia yra labai nedaug rusų diplomatų, ir nors labai stengėmės, mums nepavyko įrodyti, kad koks nors šnipas ar asmuo veiktų prieš Liuksemburgo interesus“, - kalbėjo ministras, kurį citavo visuomeninis transliuotojas RTL.

Liuksemburgas yra viena mažiausių ES valstybių, tačiau turi neproporcingai didelę įtaką, kurią jai garantuoja vienos iš Bendrijos steigėjų  statusas. Be to, Liuksemburge įsikūrusios kelios svarbios ES institucijos.

Tarp išsiunčiamų diplomatų – ir žvalgybininkai

Tarp išsiųstų iš Vakarų valstybių Rusijos diplomatų yra Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pareigūnų, pranešė tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas.

„Tarp Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų yra oficialių mūsų tarnybos atstovų ir saugumo pareigūnų. Jų visai nedaug. Tai asmenys, kurie buvo oficialiai pristatyti šiuose šalyse kaip SVR darbuotojai ir užtikrino bendradarbiavimą su šių valstybių specialiosiomis tarnybos vadinamuoju partnerystės kanalu“, – naujienų agentūrai sakė S. Naryškinas.

Kai kurios šalys pareiškė, kad dalis išsiųstųjų yra Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.