Seanas Wiswesseris, buvęs JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiklą stebėjo porą dešimtmečių.

Jis pabrėžia Rusijos žvalgybos ir dezinformacijos efektyvumą, kuria siekiama kenkti Vakarų politiniam klimatui.

„Maskva naudojasi skaldančiomis temomis – imigracija, bedarbyste, gynybos klausimais – siekdama kelti nepasitikėjimą ir silpninti politikos formavimą“, – S. Wiswesseris sakė „Yle“.

Jis perspėja, kad V. Putinas siekia atkurti buvusios Sovietų Sąjungos turėtą įtaką, o V. Putino valdžia remiasi Rusijos žvalgybos tarnybomis.

„Jie įpratę žaisti nešvariai. Tai ypač akivaizdu Suomijoje ir kitose su Rusija besiribojančiose valstybėse, nes vyksta hibridinis karas ir kyla kibernetinės grėsmės. Suomija jau dalyvauja slaptame kare“, – sako buvęs CŽA pareigūnas.

Anot S. Wiswesserio, Suomija tampa vis svarbesniu taikiniu Rusijos žvalgybai ir yra įtraukta į jos platesnį hibridinį karą.

„Nepaisant to, ar Suomija žino ir įvertina tai, ar ne, bet dar prieš įstodama į NATO ji jau dalyvavo slaptame kare su Rusija ir jos žvalgybos tarnybomis“, – sako jis.

Buvęs žvalgybos pareigūnas mano, kad Rusijos kariuomenė greičiausiai nepuls Suomijos, bet vietoje to bus vykdomos įtakos operacijos.

„Rusijos tankai sienos nekirs. Ji puola pasitelkdama internetą, propagandą, dezinformaciją ir finansinę įtaką“, – sako S. Wiswesseris.

Jis pabrėžia, kad Suomija yra svarbi NATO gynybos šiaurėje dalis.

„Suomija turi ilgą sieną su Rusija. Dalis jos nėra taip atidžiai stebima, kaip turėtų būti. Yra rizika, kad Rusija žino, kaip tą išnaudoti“, – sako jis.

Taip pat Rusija naudojasi taip vadinamais nelegalais – gerai parengtais šnipais, kurie Vakaruose veikia prisidengdami suklastotomis tapatybėmis.

„Garantuoju, kad Suomijoje yra Rusijos žvalgybos pareigūnų, kurie gyvena normalius gyvenimus ir priklauso įvairioms visuomenės grupėms. Jų yra visose NATO šalyse“, – sako buvęs CŽA pareigūnas.

„Tai yra šachmatų žaidimas, bet, deja, Suomijos pajėgumai mažesni nei Rusijos žvalgybos tarnybų“, – teigia jis ir primena, kad vien Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) turi 100 tūkst. agentų.

S. Wiswesseris pažymi, kad Rusija į įvykius žvelgia iš ilgalaikės perspektyvos.

„V. Putinas ir jo aparatas mąsto dešimtmečiais į priekį. Vakaruose politinis ciklas yra ketveri metai. Rusijos pranašumas yra tas, kad ji gali palaukti“, – teigia jis.