Rezoliucijai dėl Krymo pusiasalio, Sevastopolio uosto ir Juodosios ir Azovo jūrų militarizacijos pritarė 63 šalys, 17 – prieštaravo, o 62 – susilaikė.

Rezoliucija yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau politiškai reikšminga. Jos projektą pateikė 40 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Baltijos šalis, JAV, Australiją, Kanadą ir Turkiją.

Rezoliucijoje „Rusijos Federacija, kaip okupantė, raginama nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai patraukti savo karines pajėgas iš Krymo ir nedelsiant nutraukti laikiną Ukrainos teritorijos okupaciją“.

Kadangi „Krymas ir toliau yra destabilizuojamas dėl Rusijos ten perkeliamų pažangių ginklų sistemų, įskaitant branduolinį ginklą galinčių nešti orlaivių ir raketų, taip pat ginklų, amunicijos ir karinio personalo perkėlimo į Ukrainos teritoriją“, rezoliucijoje Rusija raginama „nedelsiant“ nutraukti šiuos perkėlimus.

Per Ukrainos ir Rusijos remiamų kovotojų susirėmimus nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje, žuvo iš viso daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

JT Saugumo Taryboje Rusijos ir Vakarų šalių konfliktas dėl pastarojo klausimo vis dar yra aštrus. Tai parodė ir Maskvos praėjusią savaitę organizuotas neformalus susitikimas dėl 2015 m. Minsko susitarimų, kuriuos rėmė Prancūzija ir Vokietija.

Berlynas ir Paryžius boikotavo šį susitikimą, sukeldami Rusijos įniršį. Europos šalys susitikimą apibūdino kaip Donbaso separatistų, kurių atstovus Maskva pakvietė kalbėti, platformą.