Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vienas kitą karo nusikaltimais, įskaitant karo belaisvių žudymą, nuo tada, kai Rusija beveik prieš trejus metus įsiveržė į Ukrainą.

JT stebėjimo misija Ukrainoje pareiškė, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos ji „užregistravo 79 tokias egzekucijas per 24 atskirus incidentus“, už kuriuos atsakingos Rusijos pajėgos.

„Šie incidentai įvyko ne vakuume. Rusijos Federacijos vieši veikėjai aiškiai ragino nežmoniškai elgtis su paimtais Ukrainos kariais ir net juos nužudyti“, – sakė misijos vadovė Danielle Bell (Danielė Bel).

„Kartu su plačiais amnestijos įstatymais tokie pareiškimai gali kurstyti arba skatinti neteisėtą elgesį“, – pridūrė ji pareiškime.

Pareiškime taip pat teigiama, kad misija užfiksavo vieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų egzekuciją, įvykdytą sužeistam ir neįgaliam Rusijos kariui praėjusiais metais.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas nuolat skelbia, kad ragina JT ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą ištirti įrodymus apie į nelaisvę paimtų Ukrainos karių nužudymus.