„Saugumo Tarybos narės išreiškė didelį susirūpinimą sparčiai prastėjančia padėtimi ir griežtai pasmerkė smurto naudojimą prieš taikius protestuotojus bei šimtų civilių, įskaitant moteris ir vaikus, žūtį“, – sakoma Mianmaro buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos inicijuotame pareiškime.

Ankstesnės teksto versijos, kurias gavo naujienų agentūra AFP, rodo, jog Vakarų šalys norėjo paminėti ir „pasirengimą svarstyti tolesnius žingsnius“ – tai būtų galimybės skelbti tarptautines sankcijas paminėjimas.

Tačiau svarbiausia Mianmaro sąjungininke laikoma Kinija blokavo šią formuluotę, sakė diplomatai.

Pekinas taip pat reikalavo sušvelninti formuluotę dėl šimtų civilių aukų, todėl žodis „nužudymas“ buvo pakeistas žodžiu „žūtis“.

Rusija, pasak diplomatų, taip pat kelis kartus blokavo tekstą, nes norėjo sakinio, kuriuo būtų smerkiama saugumo pajėgų narių žūtis per demonstracijas.

Vis dėlto po ilgų derybų paskelbtu vieningu Saugumo Tarybos pareiškimu pasiųstas „labai svarbus signalas“, sakė vienas ambasadorius, nesutikęs viešinti savo pavardės.

Po vasario 1-osios perversmo Mianmare Saugumo Taryba jau paskelbė tris vienbalsiai priimtus pareiškimus dėl šios šalies.

Tačiau Pekinas, apskritai nepripažįstantis, kad Mianmare įvyko perversmas, kaskart pasiekdavo, kad pareiškimai būtų švelnesni.

Be to, Saugumo Tarybos pozicija kol kas nelabai veikia Mianmaro kariškius.

Trečiadienį JT pasiuntinė Mianmarui Christine Schraner Burgener (Kristin Šraner Burgener) paragino imtis griežtų veiksmų prieš Mianmaro chuntą ir įspėjo dėl pilietinio karo bei kraujo liejimo grėsmės.