V. Turko biuras patvirtino, kad iki vasario 15-osios mažiausiai 8 006 civiliai gyventojai žuvo, o 13 287 buvo sužeisti. Visgi tikrieji skaičiai yra daug didesni.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras teigė, kad turi būti aktyviau bandoma užtikrinti atskaitomybę ir teisingumą už tarptautinės teisės pažeidimus.

„Minint vienerius metus nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, apgailestauju dėl baisių šio beprasmio konflikto žmogiškųjų aukų“, – sakė V. Turkas vaizdo pareiškime.

„Civilių aukų skaičiai yra nepakeliami. Beveik 18 milijonų žmonių labai reikia humanitarinės pagalbos. Apie 14 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus“, – pridūrė jis.

Pasak komisaro, dauguma karo paveiktose teritorijose likusių žmonių buvo vyresnio amžiaus, nenorėję arba negalėję išvykti, ir pridūrė, kad išpuoliai prieš mokyklas sustabdė vaikų mokymąsi.

„Turi būti dedamos vis didesnės ir daugiau apimančios pastangos siekiant užtikrinti atskaitomybę ir teisingumą už tarptautinės teisės pažeidimus“, – sakė V. Turkas.

Anot jo, „lygiai taip pat gyvybiškai svarbu, kad aukos galėtų gauti žalos atlyginimą ir praktinę pagalbą, kurios joms labai reikia, nelaukdamos oficialių teisinių procedūrų rezultatų“.

V. Turkas sakė, kad dėl karo išaugusios maisto ir degalų kainos „pagilino vargus pasauliniu mastu“.

„Tai turi baigtis dabar“, – pareiškė jis.

JT žmogaus teisių biuro stebėsenos misijos Ukrainoje duomenimis, iš suaugusių civilių aukų, kurių lytis buvo žinoma, vyrai sudarė 61,1 proc., o moterys – 39,9 proc.

Žuvo mažiausiai 487 vaikai, 954 buvo sužeisti.

Apie 90,3 proc. civilių pražudė plačią teritoriją paveikiantys sprogstamieji ginklai, įskaitant artilerijos sviedinius, sparnuotąsias ir balistines raketas bei oro smūgius. Dauguma žūčių įvyko apgyvendintose teritorijose.

Taip pat buvo užregistruota, kad 219 civilių gyventojų žuvo ir 413 buvo sužeisti dėl minų ir sprogmenų liekanų.

Be to, biuras teigė turintis informacijos apie 30 nužudytų ir 130 sužeistų civilių Rusijoje, tačiau neturėjo daugiau detalių.