„Deja, visų tų pasirengimo karui veiksmų, kurių imasi Lukašenka, nereikia laikyti miglos pūtimu Putinui į akis. Lukašenka didina įtampos temperatūrą, ir jau tikrai negalima to ignoruoti ir vadinti žaidimu“, – pažymi ekspertas.

O. Ždanovas įsitikinęs, kad Baltarusija kelia realią grėsmę Ukrainai.

„Lukašenka pats įspeitė save į kampą. Viena vertus, jis bijo, kad gali kilti visuomenės nepasitenkinimas, kita vertus, Putinas reikalauja, kad Baltarusija stotų į karą prieš Ukrainą“, – teigia ekspertas.

O. Ždanovo nuomone, Ukrainos užpuolimas gali tapti Lukašenkos režimo pabaiga, todėl jis ir stengiasi maksimaliai atidėti įsiveržimo datą.

Kaip jau buvo pranešta, Baltarusijoje prasidėjo karinės pratybos, kurios turėtų trukti iki liepos 8 d.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 33 350 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 18 d. jau neteko apie 33 350 kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 456 tankų, 3 573 šarvuotųjų kovos mašinų, 739 artilerijos sistemų, 233 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 180 sraigtasparnių, 594 dronų, 129 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 513 automobilių, 55 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusijos valstybinė televizija parodė du Ukrainoje dingusius amerikiečius

Rusijos valstybinė televizija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė filmuotą medžiagą, parodančią du praėjusią savaitę Ukrainoje dingusius amerikiečius, ir pranešė, kad juos paėmė į nelaisvę rusų pajėgos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį sakė nežinantis, kur yra drauge su Ukrainos pajėgomis kovoję savanoriai, JAV kariuomenės veteranai Alexander'as Drueke'as (Aleksandras Driukas) ir Andy Huynhas (Endis Hvinas).

Dingę amerikiečiai, įskaitant trečią asmenį, vadinamą buvusiu JAV jūrų pėstininkų kapitonu, yra tarp savanorių iš JAV, daugiausia buvusių kariškių, prisidėjusių prie Ukrainos pajėgų kovos. Kiek iš viso amerikiečių yra nuvykę kovoti Ukrainoje, nežinoma.

Penktadienį vakare Rusijos žurnalistas Romanas Kosarevas, dirbantis valstybinėje televizijoje RT, platformoje „Telegram“ paskelbė A. Drueke'o vaizdo įrašą.

„Mama, noriu tik pasakyti tau, kad esu gyvas ir tikiuosi kuo greičiau sugrįžti namo“, – sėdėdamas lyg ir kažkokiame biure sako kariškiais drabužiais vilkintis A. Drueke'as.

„Mano linkėjimai Diseliui, myliu jus“, – sako jis ir trumpą įrašą užbaigia mirktelėjimu. Pranešimuose Jungtinėse Valstijose nurodoma, kad Diselis yra A. Drueke'o šuo.

RT savo oficialiu „Telegram“ kanalu taip pat paskelbė interviu su A. Huynhu. Jis sakė, kad drauge su A. Drueke'u „dalyvavo kovos veiksmuose prieš rusų karius“ netoli Ukrainos Charkivo rajono.

Pasak A. Huynho, jiedu atsitraukė ir daug valandų slėpėsi, o paskui pasidavė rusų kariams.

Abu amerikiečiai taip pat matomi ir kituose RT įrašuose – jie kamerai prasta rusų kalba sako, kad yra „prieš karą“.

Aplinkybės, kuriomis jie abu kalbėjo, nėra visiškai aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko.

JAV Valstybės  departamento atstovas šeštadienį patvirtino, kad amerikiečių pareigūnai matė dviejų JAV piliečių, „kaip pranešta, Rusijos karinių pajėgų paimtų į nelaisvę Ukrainoje“, nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Atidžiai stebime situaciją, nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas šiuo sunkiu metu“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas.

JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paragino Rusiją kaip su karo belaisviais elgtis su visais amerikiečiais, paimtais į nelaisvę jiems kovojant Ukrainos kariuomenės pusėje. Toks statusas turėtų garantuoti jiems humanišką elgesį.

Vokietijos lyderis: būtina toliau kalbėtis su V. Putinu

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.

Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) toliau tai darys.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) neseniai sakė, kad O. Scholzas ir E. Macronas nieko nepasiekė ir tik legitimizuoja Rusijos lyderį.

„Absoliučiai būtina kalbėtis su Putinu ir aš toliau tai darysiu, kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – sakė O. Scholzas vokiečių naujienų agentūrai DPA kitą dieną po to, kai jis, E. Macronas, Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) Kyjive surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Reikia, kad su juo kalbėtųsi tam tikros šalys, tam tikri lyderiai, ir būtina, kad jie kalbėtų aiškiai“, – sakė O. Scholzas.

„Kalbėdamasis su Putinu, sakau tuos pačius dalykus, kuriuos pasakiau jums: „Prašom suprasti, kad nebus padiktuotos taikos, o jei iš tiesų manote, jog atimsite kažkiek žemių ir tikėsitės, kad laikai pasikeis ir viskas vėl bus normalu, tai klystate“, – kalbėjo jis.

O. Scholzo teigimu, jo žinia Rusijai esanti tokia: „Turite išvesti savo karius ir rasti susitarimą su Ukraina, priimtiną ir teisingą Ukrainos žmonėms.“

Ketvirtadienį lankydamiesi Kyjive O. Scholzas ir kiti lyderiai pažadėjo paramą Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.

EK rekomendacija reiškia, kad Ukraina gali būti įtraukta į šalių, siekiančių narystės ES, sąrašą jau kitą savaitę, kai Bendrijos valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje.

Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai. O. Scholzas sakė optimistiškai vertinantis tokią galimybę.

Olafas Scholzas. Scanpix nuotr.

Rusija paleido medikę, nufilmavusią karo siaubą Mariupolyje

Rusijos pajėgos penktadienį paleido garsią ukrainiečių greitosios pagalbos medikę, kurios Mariupolyje nufilmuotą medžiagą iš apgulto miesto slapta išvežė naujienų agentūros AP komanda.

Julija Pajevska, Ukrainoje vadinama Taira, prieš tris mėnesius Mariupolio gatvėje buvo paimta į nelaisvę.

Ši medikė prie kūno tvirtinama kamera įrašė 256 gigabaitus medžiagos apie savo komandos pastangas gelbėti sužeistuosius, įskaitant rusų ir ukrainiečių karius.

Dviejų savaičių medžiagą ji perdavė AP komandai – paskutiniams Mariupolyje buvusiems tarptautiniams žurnalistams. Vienas jų kovo 15 dieną su medžiaga pabėgo.

Kovo 16-ąją Tairą ir jos kolegą rusų pajėgos paėmė į nelaisvę. Tai nutiko tą pačią dieną, kai rusams smogus teatrui miesto centre žuvo maždaug 600 žmonių.

J. Pajevskos vyras Vadymas Puzanovas vėlai penktadienį AP emocingai pasakojo, kad pajuto didžiulį palengvėjimą, bet nuogąstauja dėl žmonos sveikatos. Pasak jo, jis telefonu kalbėjosi su žmona, ji vyksta į ligoninę Kyjive.

Slapta išvežtus J. Pajevskos įrašus, rodančius, kad ji bandė gelbėti ir rusų karius, ir civilius ukrainiečius, vėliau peržiūrėjo milijonai žmonių visame pasaulyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie Tairos paleidimą paskelbė savo kreipimesi į šalies gyventojus.

„Esu dėkingas visiems, dirbusiems dėl šio rezultato. Taira jau namie. Toliau dirbsime, kad išlaisvintume visus“, – sakė jis.

Rusai yra pagrobę ar paėmę į nelaisvę šimtus garsių ukrainiečių, įskaitant pareigūnus, žurnalistus, aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus.

Plėtodama savo naratyvą, kad siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, Rusija skelbė, kad Taira dirbo ukrainiečių nacionalistų pulkui „Azov“, tačiau AP tokių įrodymų nerado, o J. Pajevskos draugai ir kolegos sakė, kad ji nebuvo susijusi su „Azov“.

Jos nufilmuota medžiaga taip pat liudija, kad ji stengėsi gelbėti abiejų šalių sužeistuosius.

Kovo 10 dieną Taira nufilmavo, kaip ukrainiečių karys iškelia iš greitosios pagalbos automobilio du sužeistus rusų karius ir vieną jų plūsta. „Nurimk, nurimk“, – jam sako Taira.

Viena moteris medikės klausia: „Ar gydysi rusus?“

„Su mumis jie taip gerai nesielgs, bet aš kitaip negalėjau. Jie yra karo belaisviai“, – atsako Taira.

J. Pajevska buvo Ukrainos komandos, siųstos į balandį įvykusias karių veteranų žaidynes „Invictus“, narė ir turėjo varžytis šaudymo iš lanko ir plaukimo rungtyse, bet įstrigo Mariupolyje.

„Invictus“ nurodė, kad ji 2018–2020 metais buvo karo medikė. Prie kūno tvirtinamą kamerą ji gavo 2021 metais, kad galėtų filmuoti „Netflix“ dokumentiniam serialui apie įkvepiančius žmones, prodiusuojamam „Invictus“ įsteigusio britų princo Harry (Hario).

Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą Taira šia kamera ėmė filmuoti sužeistus civilius ir karius.

S. Haidajus: prie rytinio Sjevjerodonecko miesto vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija

Ukrainos pareigūnas šeštadienį pranešė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.

„Dabar įnirtingiausi mūšiai vyksta prie Sjevjerodonecko. Jie (rusai) visiškai nekontroliuoja šio miesto“, – platformoje „Telegram“ sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Kaimyniniuose kaimuose – Toškivskoje, Zolotėje – vyksta labai sudėtingos kovos. Jie bando prasiveržti, bet jiems nepavyksta“, – sakė jis.

„Mūsų gynėjai kovoja su rusais visomis kryptimis. Neseniai jie numušė lėktuvą ir paėmė belaisvių“, – pridūrė S. Haidajus.

Jis taip pat sakė, kad Lysyčanskas – Ukrainos kontroliuojamas miestas kitapus upės nuo apgriauto Sjevjerodonecko – yra „smarkiai apšaudomas“.

„Jie negali prie jo priartėti, todėl tiesiog apšaudo miestą iš oro, – sakė S. Haidajus. – Mieste labai pavojinga.“

Luhansko srities administracijos vadovo teigimu, Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“, kur slepiasi šimtai civilių gyventojų, įvyko „dar daugiau sugriovimų“.

Penktadienį jis sakė, kad gamykloje slepiasi 568 žmonės, įskaitant 38 vaikus, ir kad tik „visiškos paliaubos“ užtikrintų jų evakuaciją.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad Sjevjerodonecke vis sunkiau gauti švaraus vandens, maisto, blogėja sanitarinės sąlygos, trūksta elektros.

JT vertinimu, humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 323 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 323 vaikai, o dar 583 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (301), Charkivo (170) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 028 mokyklos, iš jų 209 visiškai sugriautos.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis pirmąkart nuo karo pradžios apsilankė nuniokotame Mykolajivo mieste

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų.

V. Zelenskio biuras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas prezidentui aprodo smarkiai apgadintą daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Jame atsivėrusi didelė skylė, viename išdaužtame lange matosi Ukrainos herbas.

V. Zelenskio apsilankymas, kurio metu jis taip pat susitiko su vietos pareigūnais, surengtas kitą dieną po Rusijos smūgio šiam miestui, kai žuvo du ir buvo sužeista dar 20 žmonių.

Į Mykolajivą Rusijos pajėgos taikosi nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Su vietos pareigūnais V. Zelenskis susitiko patalpoje, primenančioje rūsį. Prezidentas įteikė apdovanojimus už drąsą.

Prezidento biuras pranešė, kad jie „aptarė ekonomikos būklę, vandens tiekimo atnaujinimą, žemės ūkio padėtį“.

„Ypatingas dėmesys buvo skirtas grėsmėms iš sausumos ir jūros. Nesiliaujame dirbę dėl pergalės“, – sakoma pranešime.

Vėliau prezidentas taip pat aplankė karius pietinėje fronto linijoje Mykolajivo regione, sakoma jo biuro pranešime.

„Noriu padėkoti jums už puikią tarnybą“, – sakė Ukrainos lyderis kariams, nurodoma pranešime.

„Už tai, kad ginate mūsų valstybę, kiekvieną iš mūsų, mūsų šeimas, ginate mūsų suverenitetą“, – cituojamas V. Zelenskis.

Mykolajivas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą.

Mykolajivas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.

Kovo mėnesį Rusijos pajėgos smogė srities administraciniam pastatui, tuomet žuvo keliolika žmonių.

Nuo Rusijos invazijos pradžios V. Zelenskis dirba Kyjive, o pirmą kartą iš sostinės buvo išvykęs gegužės pabaigoje, į rytinį Charkivo miestą.

Ukrainiečiai atsisveikina su kare žuvusiu aktyvistu R. Ratušnu

Šimtai ukrainiečių šeštadienį susirinko vienuolyne Kyjivo centre į 24 metų aktyvisto, žuvusio per kovas su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje, laidotuves.

Romanas Ratušnas, gerai žinoma Ukrainos 2014 metų proeuropietiškos revoliucijos figūra, žuvo birželio 9 dieną netoli Iziumo rytiniame Charkivo regiono.

Jo laidotuvių apeigos vyksta Šv. arkangelo Mykolo vienuolyne.

Keturi kariai įnešė R. Ratušno karstą, velionį pasveikino minia, kurioje buvo daug kariškių. Karstas buvo padėtas prie įėjimo į vienuolyną.

Į ceremoniją susirinkę šimtai žmonių atsinešė gėlių, Ukrainos vėliavų.

Taip pat planuojamas susibūrimas centrinėje sostinės aikštėje Maidane, kur vyko svarbiausi 2014-ųjų proeuropietiškos revoliucijos, nuvertusios promaskvietišką vyriausybę, įvykiai.

R. Ratušnas buvo vienas pirmųjų Maidane 2013–2014 metų žiemą protestavusių studentų. Vėliau jis tapo garsiu kovos su korupcija aktyvistu.

Rusijai vasario 24-ąją įsiveržus į Ukrainą, R. Ratušnas, kaip ir daugelis kitų civilių, įstojo į Ukrainos kariuomenę.

Šią savaitę pasirodžiusios naujienos apie jo žūtį sulaukė daug komentarų socialinėje žiniasklaidoje Ukrainoje ir už jos ribų.

„Asmeniškai jo nepažįstu, bet [jo mirtį] išgyvenu kaip netektį“, – sakė ceremonijoje dalyvavusi studentė Alina Horhol.

„Jis tapo žmogumi, padariusiu įtaką mano pasaulėžiūrai ir tam, kas esu šiandien, – sakė ji. – Jis būtų pakeitęs mūsų visuomenę.“

R. Ratušnas bus palaidotas Kyjivo Baikovo kapinėse, kur palaidota daug garsių ukrainiečių.

Pareigūnas: dalis oligarchų aktyviai padeda Ukrainai

Kai kurie Ukrainos oligarchai labai aktyviai padeda šaliai karo su Rusija sąlygomis, jų vardai bus paskelbti vėliau. Tai žurnalistams pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Žmonės, kuriuos galima laikyti oligarchais, elgiasi įvairiai. Kai kas liko šalyje, o kai kas paspruko. Kai kas maksimaliai padeda armijai, nors ir nedaro asmenukių, nepasakoja apie kiekvieną automobilį už 20 tūkst. eurų, pabrėždamas, kad pats jį pristatė. Nenoriu minėti pavardžių. Bet tikrai galiu pasakyti, kad dalis padeda, ir labai aktyviai. Ateis laikas – bus pateikti faktai“, - sakė pareigūnas šeštadienį paskelbtame interviu portalui „Liga.net“.

O. Danilovas patikslino, kad, prasidėjus karui, Rinatas Achmetovas, Igoris Kolomoiskis ir kai kurie kiti oligarchai liko Ukrainoje.

Premjeras: nuo karo pradžios Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala viršijo 100 mlrd. dolerių

Nuo karo pradžios Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala pasiekė 104 mlrd. dolerių. Per Rusijos armijos apšaudymus sugriauta arba apgadinta ne mažiau kaip 45 mln. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, 656 ligoninės, daugiau kaip 1 200 mokyklų, beveik 25 tūkst. kilometrų kelių, 300 tiltų, 12 oro uostų.

Tai šeštadienį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša portalas „rbc.ua“.

Pasak premjero, Ukrainos vyriausybės, tarptautinių ekspertų, Europos Komisijos vertinimu, šalies atstatymo programa iš viso atsieis 500–600 mlrd. eurų.

Ministras pirmininkas pranešė, kad kitą mėnesį vyriausybė pristatys Ukrainos atstatymo planą „United24“ ir jau dabar kviečia šalis prisidėti prie jo realizavimo.

„Mes akcentuojame regioninį principą, pagal kurį šalys partnerės globoja konkretų regioną ar šaką. Pavyzdžiui, Danija jau apsiėmė rūpintis Mykolajivo srities atstatymu. Baltijos šalys padės atstatyti Žytomyro regioną. Portugalija atstatys Ukrainos mokyklas. Ir kiekvienas žmogus Ukrainoje žino, kad Didžioji Britanija, kaip žadėjo ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, dalyvaus atstatant ir plėtojant Kyjivą ir Kyjivo sritį“, – sakė Ukrainos premjeras.

Anot jo, išvaduotose Ukrainos teritorijose jau prasidėjo elektros energijos, vandens, dujų tiekimo linijų atstatymo darbai, taip pat atstatomi keliai, tiltai ir būstai.

Scanpix nuotr.

Vokietija tiria kelis šimtus galimų karo nusikaltimų Ukrainoje

Vokietijos policija šeštadienį paskelbė tirianti kelis šimtus galimų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, įskaitant jų sąsajas su politikais ir karininkais.

Iki šiol gautų pranešimų skaičius yra triženklis, sakė federalinės policijos BKA vadovas Holgeris Muenchas (Holgeris Miunchas) laikraščiui „Welt am Sonntag“.

Tyrimas apima ne vien įtariamus karo nusikaltimų vykdytojus, bet ir politikus bei karininkus, nurodė jis.

„Tai sunkiausia mūsų tyrimo dalis, sudėtingas dėlionės dėliojimas“, – sakė H. Muenchas.

„Mūsų aiškus tikslas yra identifikuoti už žiaurius nusikaltimus atsakingus asmenis, savo tyrimais įrodyti jų veiksmus ir patraukti juos atsakomybėn“, taip pat ir Vokietijoje, pridūrė jis.

Šalis taiko visuotinės jurisdikcijos principą, sudarantį sąlygas užsienio valstybėms persekioti už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur šie nusikaltimai buvo įvykdyti.

Tačiau „tai gali užtrukti“, nes su karu Ukrainoje susiję tyrimai vos pradėti, sakė H. Muenchas.

BKA vykdyti tyrimus padeda kitos institucijos, tarp jų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba, pavyzdžiui, įrašiusi rusų karių pokalbius radijo ryšiu.

Pasak H. Muencho, vokiečių tyrėjų gali būti nusiųsta į Ukrainą, bet jiems tokiu atveju reikėtų tarptautinio mandato.

Jungtinių Tautų Ukrainos komisija trečiadienį patvirtino gavusi daug pareiškimų dėl Rusijos pajėgų vykdomų teisių pažeidimų, bet nurodė, kad dar per anksti pasakyti, ar jie laikytini karo nusikaltimais.

ES: Rusija kelia bado pavojų pasauliui

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

„Mes pasirengę dirbti su Jungtinėmis Tautomis ir savo partneriais, kad užkirstume kelią nepageidaujamam poveikiui pasauliniam maisto saugumui“, – rašo J. Borrellis straipsnyje savo oficialiame tinklaraštyje.

Grūdų eksporto vertimas ginklu ir naudojimasis tuo „šantažuojant visus, kas nepritaria agresijai“ Ukrainoje, yra „sąmoningas politinis Rusijos pasirinkimas“, sakė ES diplomatijos vadovas.

„Rusija pavertė Juodąją jūrą karo zona, blokuoja grūdų ir trąšų gabenimą iš Ukrainos, bet taip pat... taiko kvotas ir mokesčius savo grūdų eksportui“, – pažymėjo jis.

ES įvestos sankcijos „nedraudžia Rusijai eksportuoti jokios žemės ūkio produkcijos, mokėjimo už tokį Rusijos eksportą ar aprūpinimo sėklomis, jei nedalyvauja“ į sankcijų sąrašus įtraukti fiziniai ar juridiniai asmenys, sakė J. Borrellis.

„Puikiai suprantame, kad dėl šio [sankcijų] klausimo vyksta „naratyvų kova“, – rašė jis.

Jo teigimu, būtina leisti Ukrainai atnaujinti savo eksportą laivais.

„Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su JT, o ES ir jos šalys narės yra pasirengusios atlikti savo dalį būtinų veiksmų šiam tikslui pasiekti“, – nurodė J. Borrellis.

„Tikimės, kad artimiausiomis dienomis bus galima rasti sprendimą. To nepadarius gali kilti pasaulinė maisto katastrofa“, – įspėjo jis.

D. Kuleba: kai kurios šalys dėl grūdų pasirengusios paaukoti Ukrainos nepriklausomybę

Kai kurie Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalių vadovai siūlė Ukrainai nutraukti pasipriešinimą, kad okupantai rusai atblokuotų uostus ir leistų išgabenti grūdus. Tai savo straipsnyje leidiniui „Foreign Affairs“ rašo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Aš kalbėjausi su kai kuriais asmenimis, priimančiais sprendimus Afrikos, arabų ir Azijos šalyse. Kai kurie iš jų pradėdavo pokalbį pareiškimais, kad remia Ukrainą, o paskui staiga mandagiai pasiūlydavo mums tiesiog liautis priešintis“, – teigia ministras.

Anot D. Kulebos, yra šalių, kurios pasirengusios paaukoti Ukrainos nepriklausomybę, kad gautų grūdų. Bet Ukrainos pralaimėjimo atveju humanitarinė krizė pasaulyje tik dar labiau susikomplikuos.

„Todėl nereikia mums siūlyti taikos iniciatyvų su nepriimtinomis sąlygomis, verčiau padėkite Ukrainai nugalėti. Tai reiškia, kad reikia ne tik aprūpinti mūsų šalį sunkiąja ginkluote, bet ir stiprinti sankcijas Rusijai“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.