Antroji JAV ir Izraelio operacija prieš ajatolų režimą yra pastebimai galingesnė ir destruktyvesnė nei tai, ką matėme pernai. Vėl kalbama apie tai, kad galbūt šį kartą režimo nuostoliai jį susilpnins tiek, kad iraniečiai pajėgtų nuversti žiaurią teokratiją.
Kalbama apie teigiamus pokyčius ne tik Irane. Saro universiteto dėstytojo, politikos ir karybos apžvalgininko Aleksandro Friedmano nuomone, šio režimas žlugimas gali lemti galutinį galingiausių regiono teroristinių grupuočių sunykimą. Kitaip tariant, beveik šimtmetį buvę nuolatinių konfliktų židiniu, Artimieji Rytai gali tapti klestinčiu ir taikiu regionu.
– Likviduotas ajatola ir dar dešimtys aukščiausio rango kariškių ir valdininkų. Ar režimas išsilaikys po tokio smūgio?
– Irano atsakas apšaudant vos ne visą regioną rodo, kad režimas yra visiškoje neviltyje. Taip darai, kai esi priremtas prie sienos ir nebeliko jokios manevro laisvės. Anksčiau Irano režimas į smūgius reaguodavo pasilikdamas kelius atsitraukti, deeskaluoti padėtį, bet šį kartą jie aiškiai eina į „paskutinį mūšį“, o tai reiškia, kad jie patys suvokia, kad jokios išeities nebėra ir beliko „mirti su muzika“.
Be to, režimas bent iš dalies pats įgrūdo save į kampą. Derybose jie nuolat grasino, kad konflikto atveju karas bus labai nuostolingas JAV ir jų sąjungininkams. Teheranas tikėjosi, kad taip atgrasys D. Trumpą. Nepavyko. Tuomet jie tikrai ėmė leisti raketas į bet kokius taikinius nuo JAV bazių iki Dubajaus centro ir Kuveito oro uosto. Tai taip pat buvo desperatiškas ir nesėkmingas bandymas priversti priešininką atsitraukti. Jie tikėjosi, kad paveiktos arabų šalys puls spausti amerikiečius atsitraukti, bet ir to neįvyko. Net atvirkščiai, Saudo Arabija pareiškė, kad pati gali smogti Iranui. Taip, arabų šalys nenorėjo šio karo, tačiau dabar pačios mato, kad su išprotėjusiu režimu nepavyks jokios derybos.
Visgi dar per anksti dėti tašką. Ar režimas išgyvens dar vieną dieną, ar žlugs – vis dar atviras klausimas. Man atrodo, kad D. Trumpas vadovavosi kaip tik tokia logika: kalkim galingą smūgį, o ten jau matysim, kas iš to gausis. Tai yra „programa minimum“ – sunaikinti Irano karinį potencialą, o režimo likimas jau priklausys nuo to, ką darys Irano žmonės. Jei žmonės sukils, JAV ir Izraelis be abejo tai palaikys. Bet kuriuo atveju, manau, kad Irano režimo žlugimas jau yra tik laiko klausimas.
– D. Trumpas ir šachas Reza ragina iraniečius sukilti, tačiau sukilimui reikia centrinės ašies, jėgos ar figūros apie kurią sukilėliai susitelktų, o Irane tokios jėgos šiandien nėra. Galbūt tai galėtų būti šachas, bet jis vis nesiryžta grįžti į tėvynę ir vesti žmones.
– Manau, kad jis grįžtų matydamas palankias sąlygas. Pavyzdžiui, jei kurioje nors provincijoje ar didmiestyje kiltų didelis sukilimas. Prisiminkime, kad 1979 m. Ali Khamenei taip pat atvyko į Iraną tik po to, kai tapo aišku, kad islamistų revoliucija nugalėjo.
– Khamenei anuomet vadovavo revoliucijos eigai iš užsienio, o šachas šiandien nevadovauja niekam.
– Sutinku, jis tik ragina sukilti. Visgi manau, kad jis imsis veikti. Galbūt nevyks tiesiai į Iraną, bet pasirodys Azerbaidžane ar kitoje kaimyninėje valstybėje. Galbūt patekti į Iraną jam padės amerikiečiai. Viskas priklausys nuo to, kokia bus padėtis pačiame Irane, nes šiuo metu informacijos iš ten per mažai, kad darytume rimtus vertinimus.
– Koks bebūtų D. Trumpo planas, šachas Reza yra to plano dalis ar šalutinis elementas, pagalbinis veikėjas?
– Manau, kad jis yra plano dalis panašiai tiek, kiek plano dalimi buvo Maria Corina Machado Venesueloje. Galiausiai nuspręsta, kad ji nepajėgs perimti valdžios šalyje ir pasirinktas kitas kelias. Tačiau Venesuelos režimas nusileido D. Trumpo reikalavimams ir taip išliko, o religiniai fanatikai Teherane to tikrai nedarys, tačiau neatmetu galimybės, kad nuosaikesni režimo atstovai gali būti pasirengę derėtis su JAV ir galbūt net išlikti valdžioje mainais į ajatolų ir Revoliucinės gvardijos pašalinimą.
Šachas visiems būtų idealiu kandidatu perimti valdžią, bet kaip jau minėjau, dar vis lieka klausimas, kiek tai šiandien realistiškas scenarijus. Jis turi šansų – žmonės protestuose skanduoja jo vardą. Žinoma, trūkumų jis taip pat turi: labai seniai nebuvo Irane, neturi jokios valdymo patirties ir panašiai. Taip kad jis yra žaidėjas, tik dar nežinome, kiek svarbus žaidėjas.
Venesuelos režimas nusileido D. Trumpo reikalavimams ir taip išliko, o religiniai fanatikai Teherane to tikrai nedarys.
– Masinių protestų metu aiškiai matėme gausius antiislamiškus lozungus. Žmonės protestuoja ne tik prieš islamistinį režimą, bet šią religiją apskritai. Ar yra tikimybė, kad žlugus režimui, Iranas taptų nemusulmoniška šalimi? Tai būtų pirmas toks įvykis pasaulio istorijoje.
– Religijos atskyrimas nuo valstybės būtų absoliučiai realistiškas scenarijus. Islamo šaknys Irane labai gilios, bet ta kryptis kuria dešimtmečius vedė šalį ajatolos, Irano žmonių nėra priimama automatiškai, kaip kažkoks savaime suprantamas dalykas. Akivaizdu, kad visuomenė, ypatingai jaunimas, labai pavargo nuo religinio spaudimo. Jei tai įvyktų, tai tikrai būtų unikalu ir taptų galingu smūgiu religiniam fanatizmui visame pasaulyje. Jei kas nors ir gali tai padaryti – tai iraniečiai. Nei viena kita Artimųjų Rytų visuomenė taip netrokšta laisvės ir demokratijos. Amerikiečių nešta demokratizacija nepavyko niekur regione. Tai matėme ir Sirijoje ir Irake. Tačiau Irane tai gali suveikti. Iraniečiai yra pažangiausia ir turbūt kultūriškai turtingiausia ir įvairiausia Artimųjų Rytų visuomenė, besididžiuojanti savo didinga istorija. Kaip tik į ją šachas Reza labiausiai ir apeliuoja.
– Jei režimas žlugs, kas nutiks su Irano „proksiais“ – husiais, „Hezbollah“ ir kitais teroristais?
– Jie bus sunaikinti. Tarkime, Libano vyriausybė jau seniai svajoja atsikratyti „Hezbollah“. Irano režimo žlugimas būtų baisus smūgis ir jiems, ir „Hamas“, ir husiams. Manau, kad jie išnyktų, o tai atvertų absoliučiai fantastiškas galimybes naujai regiono architektūrai. Kaip tik šito siekia D. Trumpas. Artimieji Rytai galėtų tapti laisvu nuo terorizmo regionu, kuriame klestėtų taika ir bendradarbiavimas. Pamatytume visiškai kitokį, naują regioną.
(be temos)
(be temos)
(be temos)