„Rusija atlieka pasiruošimus aneksuoti savo kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, tiesiogiai pažeisdama Ukrainos suverenitetą“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Rusija pradeda plėtoti, galima sakyti, tam tikrą aneksijos vadovėlį, labai panašų į mūsų matytą 2014 metais“, kai Maskva įsiveržė į Krymą ir galiausiai jį aneksavo, pridūrė J. Kirby.

„Jau dabar Rusija skiria neteisėtus marionetinius pareigūnus savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose“, – kalbėjo atstovas.

Pasak J. Kirby, Rusija planuoja organizuoti „suklastotus referendumus“ savo pajėgų užimtose teritorijose. Šie balsavimai gali įvykti jau rugsėjį.

„Priverstinė aneksija būtų šiurkštus Jungtinių Tautų chartijos pažeidimas, ir mes neleisime, kad tai įvyktų netrukdomai ar nebaudžiamai“, – pabrėžė J. Kirby.

Rusija atlieka pasiruošimus aneksuoti savo kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, tiesiogiai pažeisdama Ukrainos suverenitetą.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovas pridūrė, jog jis toliau „demaskuos“ Rusijos planus, „kad pasaulis žinotų, jog bet kokia rengiama aneksija yra iš anksto suplanuota, neteisėta ir prieštaraujanti įstatymams“.

„Ketiname atsakyti greitai ir griežtai, išvien su mūsų sąjungininkais ir partneriais, – sakė J. Kirby. – Taikome sankcijas Rusijos paskirtoms marionetėms ir statytiniams.“

J. Kirby sakė, kad Maskva planuoja aneksuoti teritorijų Chersono ir Zaporižios srityse, taip pat visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.

V. Putinas pagyrė „naudingą“ susitikimą su Irano ir Turkijos prezidentais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

V. Putinas sakė, kad susitikimas Teherane padėčiai Sirijoje aptarti buvo „iš tikrųjų naudingas ir gana turiningas“. Pasak jo, diskusijos vyko „dalykiškai ir konstruktyviai“.

Scanpix nuotr.

Kremliaus vadovas pridūrė, kad kartu su Turkijos ir Irano lyderiais priėmė bendrą deklaraciją ir įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą, siekiant „normalizuoti“ padėtį Sirijoje.

V. Putinas taip pat gyrė dvišalius susitikimus su ultrakonservatyvių pažiūrų Irano prezidentu Ebrahimu Raisi (Ebrahimu Raisiu) ir Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Jis sakė su R. T. Erdoganu aptaręs Ukrainos ir Rusijos grūdų eksporto klausimą, taip pat apsirūpinimo maistu saugumo temą, bet daugiau detalių nepateikė.

Anksčiau antradienį, derybų pradžioje, V. Putinas padėkojo Turkijos lyderiui už tarpininkavimą deryboms dėl Ukrainos grūdų eksporto ir teigė, kad buvo pasiekta tam tikra pažanga.

Rusijos karinė intervencija smarkiai sutrikdė kviečių ir kitų javų gabenimą iš Ukrainos, vienos didžiausių šių produktų eksportuotojų pasaulyje, todėl nuogąstaujama dėl maisto stygiaus, galinčio ypač skaudžiai paveikti neturtingas valstybes.

Vizitas Irane buvo tik antroji V. Putino kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Ukraina prašo daugiau vakarietiškų salvinės raketų ugnies sistemų

Ukrainos gynybos ministras antradienį paprašė Vakarų šalių smarkiai padidinti tiksliai nutaikomų salvinės raketų ugnies sistemų ir vadino šiuos ginklus „iš pagrindų keičiančiais padėtį“ bei atveriančiais galimybę surengti kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Nuo birželio vidurio Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai aštuonias sistemas M142 HIMARS ir planuoja parūpinti dar keturias. Kyjivo gautos iš šių sistemų paleidžiamos raketos gali tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.

„Šios sistemos leido mums sunaikinti apie 30 vadaviečių ir šaudmenų sandėlių“, – JAV strateginių studijų centrui „Atlantic Council“ vaizdo ryšiu sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Tai reikšmingai sulėtino Rusijos puolimą ir dramatiškai sumažino jų artilerijos apšaudymų intensyvumą. Taigi, tai veikia. Esame dėkingi savo partneriams“, – pridūrė jis.

Tačiau O. Reznikovas pabrėžė, kad Kyjivui reikia daug daugiau šių sistemų ir atkreipė dėmesį, kad Ukrainos sienos su Rusija ilgis prilygsta atstumui nuo Barselonos iki Varšuvos.

„Europos skydas Ukrainoje yra tokio paties ilgio – 2 500 kilometrų agresyvi fronto linija su priešu. Kad surengtume veiksmingą kontrpuolimą, manau, mums reikėtų mažiausiai 100“ HIMARS, pažymėjo ministras.

„Tokiu atveju tai būtų iš esmės padėtį mūšio lauke keičiantis veiksnys“, – sakė O. Reznikovas.

Jis taip pat dar kartą paprašė perduoti toliau – 100–150 km – nuskriejančių raketų, kad būtų sugriautos Rusijos dalinių aprūpinimo grandinės.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija iki šiol nesutiko perduoti didesnio veikimo nuotolio šaudmenų, baimindamasi, kad Ukraina gali pradėti atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje ir potencialiai išplėstų karą į tiesioginį susirėmimą su Vakarais.

Ukrainoje sunaikintas dar vienas „Wagner“ samdinių dalinys

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalyje sunaikino dar vieną Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių dalinį, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi ukrainiečių 58-ąja motorizuotąja pėstininkų brigada.

„Neapleisdamas savo pozicijų fronto linijoje, mūsų brigados personalas savo koordinuotumo ir patirties dėka visiškai eliminavo „Wagner“ samdinių dalinį... Mes dar kartą primename priešui, kad čia nekviestų svečių laukia tik mirtis, o susigundžiusieji lengvu uždarbiu amžiams pavirs Ukrainos žemių trąša“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė brigada.

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusija Ukrainoje pasitelkia „Wagner“ samdinius, kad galėtų sustiprinti savo fronto linijose esančias pajėgas ir kompensuoti personalo stygių bei nuostolius. Manoma, kad „Wagner“ samdiniai suvaidino vieną pagrindinių vaidmenų kovoje dėl Popasnos ir Lysyčansko miestų kontrolės.

Rusijos kariuomenė toliau veržiasi į rytų Ukrainos Donbaso regioną

Ukrainos generalinis štabas antradienio vakarą pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau plečia teritorinius laimėjimus Rytų Ukrainos Donbaso regione.

„Priešas įvykdė puolimą Pokrovskės rajone, jis iš dalies buvo sėkmingas, ir įsitvirtina pietiniame vietovės pakraštyje“, – rašoma Ukrainos kasdienėje ataskaitoje apie padėtį. Pokrovskė yra gyvenvietė už 10 kilometrų į rytus nuo Bachmuto, svarbaus transporto mazgo Donecko srityje. Siversko, Soledaro ir Bachmuto linija yra paskutinė gynybos linija, apsauganti Ukrainos kontroliuojamus Donbaso miestus Slovjanską ir Kramatorską.

Slovjanskas antradienį taip pat buvo apšaudytas, anksčiau pranešė šaltiniai Ukrainoje. Ukrainos generalinio štabo teigimu, kariai atmušė Rusijos atakas kitose Donbaso fronto dalyse, įskaitant į šiaurę nuo Slovjansko ir į rytus nuo Siversko, Rusijos armija patyrė reikšmingų nuostolių. Štabas prnešė apie artilerijos ir tankų mūšius Ukrainos pietuose esančiame Chersono regione, bet teigė, kad fronto linijoje pokyčių nebuvo.

Pasak Ukrainos gynybos viceministro Volodymyro Havrylovo, Ukraina rengiasi pradėti Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio ir jame dislokuoto Rusijos Juodosios jūros laivyno puolimą. „Gauname priešlaivinius pajėgumus ir anksčiau ar vėliau nusitaikysime į laivyną (...) Rusija turės palikti Krymą, jei norės egzistuoti kaip šalis“, – interviu Londono laikraščiui „The Times“ sakė V. Havrylovas. Pasak jo, tai, kad Ukraina atsiėmė Gyvačių salą, kurią Maskva buvo okupavusi invazijos pradžioje, yra tik pirmas žingsnis. „Esame pasirengę taikytis į juos visoje Juodojoje jūroje, jei turėsime tokių pajėgumų“, – sakė jis.

Į tai sureagavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas – jis sakė, kad V. Havrylovo pasisakymas patvirtina Maskvos „specialios karinės operacijos“ būtinybę. Rusijos vyriausybė naudoja šį terminą savo invazijai į Ukrainą apibūdinti. Maskva tvirtina vykdanti Ukrainos „denacifikavimo“ ir „demilitarizavimo“ operaciją. „Tik tokiomis priemonėmis Ukraina gali būti išlaisvinta nuo tokių vadovybės atstovų“, – Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė D. Peskovas.

Nepaisant besitęsiančių kovų ir retorikos, Kyjivas ir Maskva antradienį sugebėjo apsikeisti mūšyje žuvusių karių kūnais. „Ukraina susigrąžino 45 savo gynėjus“, – paskelbė Kyjivo valdžia, o Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ patvirtino, kad perduota tiek pat Rusijos karių palaikų.

JAV vyriausybė pranešė, kad vėliau šią savaitę paskelbs apie dar vieną ginklų ir įrangos paketą Ukrainai. Į jį bus įtraukta daugiau HIMARS daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, ukrainiečiai jau sėkmingai juos naudoja, taip pat labai reikalingų raketų ir amunicijos, sakė Nacionalinio saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby.

Jis sakė, kad JAV ir „toliau viešins Rusijos planus, kad pasaulis žinotų, jog bet kokia tariama aneksija yra iš anksto apgalvota ir neteisėta“, bei taikys sankcijas „rusų primestoms marionetėms ir įgaliotiniams Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose“.

Kyjivas: Ukraina turi laimėti karą iki žiemos

Ukraina turi iki žiemos laimėti karą su Rusija, kad neleistų jai ilgam įsitvirtinti, antradienį pareiškė prezidento personalo vadovas Andrijus Jermakas.

"Mums labai svarbu neįžengti į žiemą. Po žiemos, kai rusai turės daugiau laiko įsitvirtinti, tikrai bus sunkiau. Labai svarbu nesuteikti jiems tokios galimybės", - sakė A. Jermakas Ukrainos savaitraščiui „Novoye Vremya“.

Scanpix nuotr.

Jis pakartojo Kyjivo požiūrį, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės turėtų tiekti daugiau ginklų, ir teigė, kad kliaujasi JAV pažadėta kelių milijardų dolerių pagalba ginklais ir ekonomine parama. Ukrainos demokratijos gynymo lendliso įstatymo paketas, kurį gegužę pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas, kad paspartintų šią paramą, turi įsigalioti nuo kito mėnesio.

„Mūsų tikslas yra pergalė“, – sakė A. Jermakas.

Jo teigimu, bet kokie vykstantys pokalbiai su Rusija sukasi tik apie Ukrainos grūdų eksportą iš blokuojamų uostų, o ne kaip užbaigti konfliktą po Rusijos įsiveržimo vasarį. „Šios derybos vyksta kariniu ir užsienio reikalų ministerijų lygiu (...) tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms“, – sakė A. Jermakas. „Palaikau ryšį su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, su rusais nebendrauju“, – pabrėžė jis.

V. Putinas pagrasino dar labiau sumažinti dujų tiekimą Europai

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienio vakarą pagrasino dar labiau sumažinti dujų tiekimą Europai „Nord Stream 1“ dujotiekiu.

Šiuo vamzdynu per parą gali tekėti iš viso maždaug 167 mln. kubinių metrų dujų, tačiau liepą Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šias apimtis sumažino tik iki 67 mln. kubinių metrų dujų. Negana to, „Nord Stream 1“ šiuo metu išvis neteka dujos, nes vyksta kasmetiniai dujotiekio techninės priežiūros darbai.

V. Putinas antradienį Teherane vykusio susitikimo su Irano ir Turkijos vadovais kuluaruose pareiškė, kad jei jo šaliai greitu metu nebus grąžinta į Kanadą remontui išsiųsta šio dujotiekio turbina, kasdienės tiekimo apimtys iki liepos pabaigos gali sumažėti iki 33 mln. kubinių metrų dujų. Pasak jo, taip gali įvykti dėl to, nes remonto reikia dar vienai vamzdyno detalei.

Kritikai jau atmetė šiuos Kremliaus tvirtinimus, kad dėl tolesnio tiekimo apimčių mažinimo kalta negrąžinta turbina. Ji iš pradžių įstrigo dėl Vakarų sankcijų Maskvai, tačiau, paprašyta Berlyno, Kanados vyriausybė nusprendė padaryti sankcijų išimtį ir perduoti šią detalę Vokietijai. Nepaisant to, Rusija tvirtina, kad turbinos dar neatgavo.

Tuo pat metu V. Putinas paragino Vokietijos vyriausybę iš naujo apsvarstyti savo ankstesnį sprendimą nepradėti naujojo „Nord Stream 2“ dujotiekio eksploatacijos. Berlynas nusprendė nenaudoti šio vamzdyno, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Ukrainos parlamente atsiras komisija, reguliuosianti vakarietiškų ginklų naudojimą šalyje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad šalies parlamente atsiras komisija, reguliuosianti vakarietiškų ginklų naudojimą dabartiniame kare su Rusija.

V. Zelenskis savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pabrėžė, kad iki šiol nebūta jokių įtarimų, jog Ukrainoje būtų piktnaudžiaujama Vakarų šalių siunčiamais ginklais. „Tačiau tam, kad būtų galima atmesti visus Rusijos propagandistų ir jiems Ukrainoje ar kitur padedančių žmonių pramanus, bus suformuotas šis papildomas parlamentinis aparatas“, – nurodė prezidentas.

Rusijos sąjungininkė Sirija nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina

Sirija trečiadienį paskelbė nutraukianti diplomatinius santykius su Ukraina, palaikydama savo artimą sąjungininkę Rusiją, ir pareiškė, kad tai yra atsakas į atitinkamą Kyjivo žingsnį.

„Sirijos Arabų Respublika nusprendė nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, vadovaudamasi abipusiškumo principu ir atsakydama į Ukrainos vyriausybės sprendimą“, – valstybinei naujienų agentūrai SANA sakė vienas neįvardytas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

Ukraina jau praeito mėnesio pabaigoje paskelbė nutraukianti santykius su Damasku, kai Sirija pripažino Rusijos remiamus prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

„Santykių tarp Ukrainos ir Sirijos nebebus“, – tuo metu sakė ukrainiečių prezidentas V. Zelenskis.

2014 metais įkurtų separatistų darinių nepriklausomybę Maskva pripažino likus kelioms dienoms iki savo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Donecko ir Luhansko sritys sudaro Donbaso regioną, kurį Rusijos pajėgos dabar siekia visą užimti.

Sirija buvo pirmoji šalis po Rusijos, pripažinusi Donecko ir Luhansko separatistų suverenitetą.

Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado), kuris yra labai priklausomas nuo Rusijos paramos per jau dešimtmetį šalį krečiantį pilietinį karą, vyriausybė 2018 metais pripažino dviejų kitų Maskvos remiamu separatistinių darinių nepriklausomybę.

Abchazija ir Pietų Osetija tarptautinės bendrijos yra pripažįstamos Sakartvelo teritorijomis, bet Rusija ir kelios kitos šalys pripažįsta jų suverenitetą.

Prancūzija išsiuntė Ukrainai dar šešias savaeiges haubicas „Caesar“

Dar šešios savaeigės haubicos „Caesar“, kurias Kyjivui birželį pažadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), jau gabenamos į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, antradienį pranešė prancūzų užsienio reikalų ministrė.

Ukraina jau yra gavusi dvylika šių pabūklų, vertinamų dėl jų taiklumo ir mobilumo, o dabar „šeši kiti jau pakeliui“, ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) sakė Senato komitetui.

„Nacionaliniu lygiu Prancūzija visiškai įsipareigojusi, nors mes mažiau negu kiti skelbiame, ką darome, – pridūrė C. Colonna. – Priėmėme sprendimą neskelbti apie visą mūsų karinį indėlį.“

Prancūzija taip pat tiekia Ukrainai šaudmenų ir prieštankinių raketų „Milan“. Birželio pabaigoje gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastianas Lekorniu) sakė, kad Paryžius išsiųs Kyjivui „reikšmingą skaičių“ šarvuotųjų transporterių.

Prancūzijos valstybinės gynybos pramonės įmonės „Nexter“ gaminamos „Caesar“ turi 155 mm kalibro haubicą, sumontuotą ant šešiaračio sunkvežimio bazės. Šie pabūklai gali smogti taikiniams, esantiems toliau kaip už 40 kilometrų.

V. Putinas pareiškė, kad Vakarai turi panaikinti Rusijos grūdų eksporto apribojimus

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį pareiškė, kad Vakarai privalo panaikinti rusiškų grūdų eksporto apribojimus.

„Palengvinsime Ukrainos grūdų eksportą, tačiau remsimės tuo, kad bus panaikinti visi apribojimai, susiję su rusiškų grūdų eksporto pristatymais oru“, – žurnalistams sakė V. Putinas po derybų su Irano ir Turkijos prezidentais Teherane.

Rusijos karinė intervencija į Ukrainą sutrikdė vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų tiekimus ir sukėlė baimę dėl pasaulinio maisto trūkumo.

„Kaip žinote, amerikiečiai panaikino – iš esmės panaikino – rusiškų trąšų tiekimo pasaulio rinkoms apribojimus, - sakė V. Putinas. - Jei jie nuoširdžiai nori pagerinti situaciją tarptautinėse maisto rinkose, tikiuosi, kad tas pats bus padaryta ir dėl rusiškų grūdų eksporto tiekimų“.

Grūdų kainos Afrikoje, skurdžiausiame pasaulio žemyne, smarkiai išaugo dėl sumažėjusio eksporto iš Ukrainos, tai paaštrino konflikto padarinius bei sukėlė baimę, kad gali kilti socialiniai neramumai. Jungtinės Tautos pareiškė, kad Afrika susiduria su „precedento neturinčia“ konflikto sukelta krize.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 38 750 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 38 750 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 20-osios Rusija taip pat neteko 1 700 tankų, 3 905 šarvuotųjų kovos mašinų, 856 artilerijos sistemų, 250 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 113 oro gynybos sistemų, 221 lėktuvo, 188 sraigtasparnių, 2 775 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 703 dronų, 70 specialiosios technikos vienetų ir 167 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusijos pajėgos apšaudė Charkivą, žuvo trys žmonės

Trečiadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Charkivo miestą, žuvo trys žmonės, įskaitant 13-metį paauglį, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Charkivo srities gubernatoriumi Olehu Synehubovu.

„Deja, šįryt okupantams apšaudžius Charkivo Saltivskij rajoną, žuvo trys žmonės, tai – 13-metis paauglys, vyras ir moteris“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė O. Synehubovas. Pasak jo, atakos metu dar sužeista 72-ejų moteris.

O. Synehubovas paragino Charkivo gyventojus neiti iš namų dėl nebūtinųjų priežasčių.

JAV įtraukė Rusiją į prekybą žmonėmis remiančių šalių sąrašą

JAV nurodė , kad Rusija turi prekybos žmonėmis, priverstinio darbo „politiką ar praktiką“, arba yra iš tų, kurių saugumo bei ginkluotos grupuotės naudoja vaikus kaip karius.

Anot „Reuters“, taip parašyta JAV Valstybės departamento metinėje ataskaitoje apie prekybą žmonėmis. Šioje ataskaitoje pirmą kartą pagal Kongreso mandatą 2019 metais atsirado rubrika „Valstybės remiama prekyba žmonėmis“.

Rusija ataskaitoje dažnai minima dėl jos invazijos į Ukrainą ir tai, kas dokumente vadinama „rizikos veiksniu“, nes milijonams ukrainiečių pabėgėlių, savo noru ar netyčia pabėgusių į Rusiją, gresia tapti prekybos žmonėmis aukomis.

Be Rusijos, naujoje ataskaitos dalyje nurodomas Afganistanas, Birma, Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja ir dar penkios šalys, kurios turi dokumentais pagrįstą prekybos žmonėmis, priverstinio darbo ir seksualinės vergijos politiką arba modelį, kai valstybės kontroliuojamuose sektoriuose naudojamasi vaikų-karių verbavimu.

Taip pat Rusija buvo įtraukta į atskirą dvylikos šalių, kurios naudoja ar verbuoja vaikus-karius, ataskaitos sąrašą.

Ukrainiečių pajėgos smogė strategiškai svarbiam tiltui Rusijos užimtuose pietuose

Per Ukrainos pajėgų smūgius buvo smarkiai apgadintas tiltas, kuris yra svarbus aprūpinant Rusijos karius Pietų Ukrainoje, trečiadienį pranešė Maskvos primestos regiono administracijos atstovas.

Rusijos kontroliuojamos pietinės Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos trečiadienį raketomis smogė Antonivkos tiltui per Dniepro upę. Pasak jo, į tiltą buvo pataikyta 11 kartų.

K. Stremousovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, sakė, kad tiltas smarkiai apgadintas, tačiau eismas juo neuždarytas.

„Tiltas dabar yra prastos būklės, – sakė K. Stremousovas. – Tiltas nebuvo uždarytas, eismas juo tebevyksta, tačiau padėtis rimta.“

1,4 km ilgio Antonivkos tiltas yra pagrindinė pervaža per Dniepro upę Chersono srityje. Jei jis taptų netinkamas naudoti, Rusijos kariuomenei būtų sunku toliau aprūpinti savo pajėgas šiame regione, tęsiantis ukrainiečių atakoms.

K. Stremousovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos per trečiadienio ataką panaudojo iš JAV gautas salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS. Jis pridūrė, kad kad Rusijos oro gynybos sistemos numušė kai kurias raketas.

Prokremliškos Chersono srities administracijos vadovas Volodymyras Saldo vaizdo pranešime sakė, kad lengvosioms transporto priemonėms leista toliau važiuoti per tiltą, tačiau sunkvežimių eismas sustabdytas, kad būtų galima greitai atlikti remonto darbus.

Jis pažymėjo, kad sunkvežimiai gali kirsti upę per užtvanką, esančią už maždaug 80 kilometrų.

Pasak prokremliškos Chersono srities administracijos atstovų, Antonivkos tiltas buvo atakuotas antrą dieną iš eilės. Per apšaudymą ankstesnę dieną jis beveik nenukentėjo.

Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju invazijos etapu. Jos susidūrė su ukrainiečių kontratakomis, tačiau iš esmės išlaikė savo pozicijas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad tiltas Chersone po Ukrainos smūgių greičiausiai tebetinkamas naudoti, tačiau jis yra Rusijos pajėgų Achilo kulnas.

„Tai viena iš dviejų pervažų per Dnieprą, kuriomis Rusija gali aprūpinti arba atitraukti savo pajėgas iš jos užimtos teritorijos į vakarus nuo upės, – nurodė ministerija. – Tikėtina, kad Dniepro pervažų kontrolė taps pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu kovų regione baigtį.“

Tiltas Chersone atakuotas tuo metu, kai didžioji Rusijos pajėgų dalis yra įsitraukusi į mūšius Ukrainos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kur pamažu stumiasi pirmyn, nors susiduria su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė karius Ukrainos rytuose ir įsakė jiems imtis agresyvesnių veiksmų ukrainiečių bepiločiams orlaiviams numušti ir neleisti Ukrainos kariuomenei apšaudyti Rusijos pajėgų užimtų teritorijų.

„Kitokia geografija“

Karo pradžioje rusų pajėgos greit užėmė į šiaurę nuo 2014-aisiais Maskvos aneksuoto Krymo esantį Chersono regioną. Rusijos kariuomenė patyrė ukrainiečių kontratakų, bet didele dalimi išlaikė pozicijas.

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį paskelbtame interviu valstybės kontroliuojamai televizijai RT ir naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad Rusija išplėtė savo karą Ukrainoje, Kremliaus vadinamą „specialiąja karine operacija“, nuo Donecko ir Luhansko regionų rytuose iki Chersono, Zaporižios ir kitų teritorijų.

Jis pažymėjo, kad Rusijai ir Ukrainai kovo mėnesį aptarinėjant galimą susitarimą, rusų „pasirengimas priimti ukrainiečių pasiūlymą buvo grindžiamas 2022-ųjų kovo geografija“.

„Dabar geografija kitokia“, – sakė jis ir pakartojo ankstesnius Maskvos pareiškimus, kad JAV ir Britanija yra suinteresuotos plėsti kovos veiksmus.

S. Lavrovo teigimu, „jie nori paversti tai tikru karu ir išprovokuoti Rusijos ir Europos šalių susidūrimą“.

Jis tvirtino, kad JAV neleidžia Ukrainai pradėti derybų dėl galimo susitarimo su Rusija.

„Jie sulaiko juos nuo bet kokių konstruktyvių žingsnių ir ne tik pumpuoja ginklus, bet ir verčia juos vis rizikingiau naudoti šiuos ginklus“, – sakė S. Lavrovas.

Rusijos pajėgų antžeminį puolimą pristabdė ukrainiečių naudojama pažangesnė JAV ginkluotė ir prezidento Vladimiro Putino paskelbta „operatyvinė pauzė“. Rusija daugiau dėmesio skiria bombardavimui iš oro, naudodama tolimojo nuotolio raketas.

Kyjivas išreiškė viltį, kad kovodama dėl Donbaso Rusijos kariuomenė išeikvos savo išteklius, ir tada ukrainiečių pajėgos galės pradėti kontrpuolimą, kad susigrąžintų Chersono srities ir Zaporižios teritorijų, kurias rusai užėmė karo pradžioje, kontrolę.

S. Lavrovas: taikos derybos su Ukraina dabar neturi prasmės

Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio.

„Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Jis sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.

„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio“, – kalbėjo ministras.

„Mes tai jau supratome“, – pridūrė jis.

Pasak S. Lavrovo, Rusijos ir Ukrainos derybos faktiškai sustojo balandžio viduryje.

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į šalies rytus, ir pridūrė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas pakeitė Kremliaus skaičiavimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą vasario 24 dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) siekia, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galiausiai susitiktų Stambule tartis dėl kautynių nutraukimo ir oficialių taikos derybų pradžios.

Rusijos kariuomenė nevykdė didelių puolamųjų operacijų, kai šio mėnesio pradžioje užėmė paskutiniąsias ukrainiečių pajėgų tvirtoves kaimyninėje Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną.

Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenė dabar perėjo į „operatyvinę pauzę“, per kurią bus papildytos ginkluotės atsargos ir pergrupuotos pajėgos.

Ukraina savo ruožtu stengiasi sužlugdyti Maskvos planus, rengdama vis galingesnes atakas prieš karinius sandėlius ir kitą logistikos infrastruktūrą, per kurias naudojamos iš JAV ir Europos gautos raketų sistemos.

JAV pareigūnai mano, kad Rusija mėgina kompensuoti savo nuostolius, tardamasi dėl šimtų kovinių dronų įsigijimo iš Irano.

Kremlius: rudenį planuojami keli V. Putino vizitai į užsienį

Rusijos prezidentas V. Putinas, Kremliaus duomenimis, rudenį vėl dažniau lankysis užsienyje. Artimiausiu metu užsienio kelionių nėra numatyta, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau rudenį esą planuojami keli vizitai. Tai D. Peskovas pareiškė viršūnių susitikimo Teherane kuluaruose.

Lapkričio 15-16 dienomis Balyje vyks G20 šalių viršūnių susitikimas. Tačiau Kremlius iki šiol oficialiai nepasakė, ar jame V. Putinas dalyvaus asmeniškai. Vakaruose V. Putino dalyvavimas konferencijoje laikomas problematišku. Dėl Rusijos karo Ukrainoje Maskvą norima politiškai izoliuoti.

Nepaisant to, pastarąjį kartą Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vyko į G20 šalių diplomatijos vadovų susitikimą, tačiau paliko jį anksčiau laiko.

Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas ir Teherane nenorėjo konkrečiai atsakyti į klausimą dėl V. Putino dalyvavimo viršūnių susitikime. Maskva iš susitikimo šeimininkės Indonezijos esą gavo kvietimą ir jį priėmė. Sprendimas dėl asmeninio V. Putino dalyvavimo bus priimtas „prieš pat kelionę“, - sakė J. Ušakovas.

Teherane Rusijos prezidentas dalyvavo viršūnių susitikime su Irano ir Turkijos vadovais. Čia pirmiausiai buvo kalbama apie Sirijos ateitį.

S. Lavrovas: Rusijos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į rytus

Užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, kad Rusijos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į šalies rytus, ir pridūrė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė pakeitė Kremliaus skaičiavimus.

„Dabar geografija yra kitokia. Kalbame ne tik apie DNR ir LNR, bet ir apie Chersono regioną, Zaporižios regioną ir daugelį kitų teritorijų“, – interviu valstybinei žiniasklaidai sakė S. Lavrovas. – Šis procesas tęsiasi, nuosekliai ir atkakliai“.

Rusijos pajėgos skelbia sunaikinusios Ukrainos ginklų sandėlių

Rusijos daliniai skelbia Ukrainoje sunaikinę svarbių priešo ginklų sistemų ir sandėlių. Prie Soledaro Donbase pataikyta į Ukrainos raketų amunicijos sandėlį, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Odesos srityje esą sunaikinta amerikiečių gamybos antilaivinių raketų „Harpoon“ paleidimo rampa. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybių.

Tuo tarpu pranešama, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė savo daliniams imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Ukrainos dronus virš pasienio su Rusija teritorijos. Taip pat, anot jo, negalima leisti, kad Ukrainos daliniai apšaudytų gyvenamąsias teritorijas vietovėse, kurias užėmė rusų pajėgos.

L. Austinas: JAV perduos Ukrainai dar keturias HIMARS sistemas, iš viso bus jau 16

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pranešė, kad JAV Ukrainai atsiųs dar keturias didelio mobilumo artilerijos raketų sistemas HIMARS – tai naujausias karinis paketas, kuriuo siekiama paremti Kyjivą, turintį atlaikyti didelius Rusijos pajėgų smūgius, pranešė „Reuters“.

„(Mes) ir toliau ieškosime novatoriškų būdų, kaip išlaikyti ilgalaikę paramą drąsiems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyrams ir moterims, ir pritaikysime savo pagalbą taip, kad Ukraina turėtų technologijų, amunicijos ir šaudymo pajėgumų apsiginti“, – sakė L. Austinas virtualaus susitikimo su sąjungininkais dėl Ukrainos pradžioje.

Vakarai tiekia Ukrainai ilgesnio nuotolio sunkiąją artileriją ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas, kad padėtų Kyjivui atsilaikyti nepaisant Rusijos artilerijos pranašumo skaičiumi ir amunicija.

Ukraina teigia sėkmingai sudavusi smūgius 30-čiai Rusijos logistikos ir amunicijos centrų, naudodama kelias daugkartinio paleidimo raketų sistemas, kurias neseniai pristatė Vakarai.

HIMARS yra ilgesnio nuotolio ir tikslesnės už sovietmečiu naudotą artileriją, kurią Ukraina turėjo savo arsenale.

L. Austinas sakė, kad į naująjį paketą taip pat bus įtraukti šoviniai, skirti daugkartinio paleidimo raketų sistemoms, taip pat artilerijos šaudmenys. Naujausias paketas padidintų bendrą HIMARS skaičių, kurį JAV perdavė Ukrainai, iki 16.

Nuo karo pradžios JAV suteikė 8 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, iš jų 2,2 mlrd. dolerių – per pastarąjį mėnesį.

V. Putinas apkaltino Kanadą, kad ši negrąžina turbinos savanaudiškais tikslais

Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį apkaltino Kanadą delsiant grąžinti „Nord Stream 1“ dujotiekio turbiną ir pareiškė, kad Otava pati siekia patekti į Europos rinką.

Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ pastarosiomis savaitėmis maždaug 60 proc. sumažino srautus į Vokietiją „Nord Stream 1“ dujotiekiu, teisindamasi tuo, kad nebuvo Kanadoje remontuojamos „Siemens“ dujų turbinos.

Kaip žinoma, šiuo metu suremontuota turbina yra pakeliui į Rusiją, nes ketvirtadienį turi būti baigti įprastiniai techninės priežiūros darbai, dėl kurių buvo visiškai sustabdytas tiekimas per „Nord Stream 1“.

„Vienai mašinai reikia planinio remonto, ji negrąžinama iš Kanados, nes „Gazprom“ taikomos sankcijos, nors tai „Siemens“ gamykla“, – sakė V. Putinas per susitikimą Maskvoje, kurį transliavo televizija. – Pasakysiu jums, kodėl Kanada taip pasielgė: todėl, kad ji pati išgauna naftą ir dujas ir planuoja įžengti į Europos rinką“.

„Nord Stream 1“ dujotiekis nuo liepos 11 dienos buvo sustabdytas 10 dienų trukusiai kasmetinei techninei priežiūrai atlikti.

Asociatyvi Pixabay nuotr.

Iš valdymo bendrovės „Gascade“ trečiadienį gautais duomenimis, tikimasi, kad ketvirtadienį dujos vėl pradės tekėti vamzdynu, nors dar neaišku, koks jų kiekis bus tiekiamas.

ES šalys sutarė suvaržyti Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti „Sberbank“ turtą

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą.

„Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė.

Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus. Vėliausiu, priimtu birželį, buvo įvestas draudimas importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), praėjusią savaitę pasiūliusi šias priemones valstybėms narėms, sakė, kad jos padės veiksmingiau įgyvendinti ankstesnes sankcijas ir pratęsti jų galiojimą iki 2023 metų sausio.

„Maskva turi ir toliau mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pridūrė ji.

Dėl rusiško aukso importo draudimo birželio pabaigoje jau susitarė (G-7) šalys. Tame susitikime dalyvavo ES priklausančios Vokietija, Prancūzija ir Italija.

Sankcijomis taip pat bus įšaldytas Rusijos banko „Sberbank“ turtas ir į juodąjį sąrašą įtraukta keletas asmenų ir subjektų.

Rusai nori kraujo, o ne derybų. Raginu visus partnerius sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai.

Be to ES ketina nustatyti savo griežtų sankcijų Maskvai išimtis, pagal kurias bus atšauktas su prekyba maistu ir trąšomis susijusio Rusijos bankų turto įšaldymas. Briuselis taip reaguoja į Maskvos kaltinimus neva pasaulinę maisto krizę kursto Vakarų sankcijos, o ne Kremliaus invazija į Ukrainą.

Tai yra „įsipareigojimas, kad sankcijos nekels pavojaus maisto ir energijos saugumui visame pasaulyje“, teigė Čekijos vyriausybė.

Prekių gabenimas Juodąja jūra pastaruoju metu buvo blokuotas – ir dėl Rusijos karinių laivų, ir dėl minų, kurias padėjo Kyjivas siekdamas užkirsti kelią galimam puolimui iš jūros.

Dėl maisto trūkumo padidėjo bado rizika dešimtims milijonų žmonių skurdesnėse šalyse, visų pirma Afrikoje, kurios lyderiai jau pasiskundė ES dėl bankams nustatytų sankcijų.

D. Kuleba ragina taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai

Kyjivas trečiadienį paragino savo sąjungininkus taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, Maskva pareiškus, kad jos kariniai tikslai kaimyninėje šalyje plečiasi.

„Rusijos užsienio reikalų ministras, prisipažindamas, kad svajoja užgrobti daugiau Ukrainos žemių, įrodo, jog Rusija atmeta diplomatiją ir koncentruojasi į karą bei terorą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Scanpix nuotr.

„Rusai nori kraujo, o ne derybų. Raginu visus partnerius sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai“, – pridūrė jis.

Ukrainos pirmoji ponia kreipėsi į JAV Kongresą: sustabdykime šį terorą

Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydama daugiau ginklų kovai su Rusijos okupantais ir sakydama, kad kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu.

Imdama pavyzdį iš savo vyro prezidento V. Zelenskio, kuris virtualiai pasirodęs JAV Kongrese rodė sukrečiančius vaizdus, asmeniškai atvykusi Olena Zelenska rodė besišypsančių vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino Rusija, nuotraukas.

Tarp jų buvo Lizos Dmitrijevos, Dauno sindromą turinčios keturmetės mergaitės mamos darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti laimingas vaikas vežimėlyje likus valandai iki jos žūties per Rusijos smūgį Vinycioje praėjusią savaitę.

EPA-ELTOS nuotr.

„Norime, kad kiekvienas tėvas ir kiekviena motina galėtų pasakyti savo vaikui: „Eik ramiai miegoti, daugiau nebus jokių oro antskrydžių, jokių raketų smūgių“. Argi tai per daug?“ – klausė O. Zelenska.

Pradėjusi daugiau rodytis viešai po to, kai nuo karo pradžios vasario 24 dieną ji daugiausia slėpėsi, ji pripažino, kad pirmajai poniai neįprasta prašyti ginklų, bet sakė, kad tai gyvybiškai svarbu.

Ukrainai reikia oro gynybos sistemų, „kad raketos nežudytų vaikų vežimėliuose“, – sakė ji.

„Padėkite mums sustabdyti šį terorą prieš ukrainiečius“, – prašė ji.

EPA-ELTOS nuotr.

Ji priminė Rugsėjo 11-osios teroro aktus ir JAV Nepriklausomybės deklaracijos raginimą visiems žmonėms džiaugtis „gyvenimu, laisve ir laimės siekimu".

Kitą savaitę JAV įstatymų leidėjai išeis atostogų ir „tai yra normalu“, – sakė ji. – Būtent šio normalumo mes dabar netekome. Ar mano sūnus rudenį galės grįžti į mokyklą? Nežinau, kaip ir milijonai motinų Ukrainoje“.

Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, su kuriuo ji susitiko antradienį, tiek JAV Kongresas entuziastingai vertina ginklų tiekimą Ukrainai ir gegužės mėnesį patvirtino 40 mlrd. dolerių paketą.

Tačiau Rusijos pajėgoms žengiant į rytus, Ukraina siekia užsitikrinti pastovesnį ginklų srautą, įskaitant ir ilgesnio nuotolio tiksliųjų raketų.

JAV įstatymų leidėjai plojo O. Zelenskai, kai ji dėkojo už pagalbą ir sakė: „Kol Rusija žudo, Amerika gelbsti“.

Vokietijos operatorė: rusiškų dujų tiekimas turėtų būti atnaujintas buvusiame lygyje

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota.

„Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Dujotiekis „Nord Stream 1“ dešimties dienų metinei techninei priežiūrai buvo sustabdytas liepos 11 dieną.

Prieš tai Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ dujų tiekimą Vokietijai šiuo dujotiekiu buvo sumažinusi maždaug 60 proc., aiškindama, jog tai buvo padaryta, nes nėra vienos „Siemens“ dujų turbinos, kuri yra remontuojama Kanadoje.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad Rusija minėtą turbiną naudoja kaip „pretekstą“ sumažinti dujų tiekimą.

Dujotiekio priežiūros darbai turi būti užbaigti ketvirtadienį ir pareigūnai atidžiai stebės, ar tiekimas bus atnaujintas ir jei taip, koks bus jo lygis.