Karas: JAV skelbia apie 1 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai

„Taip, Ukraina turėtų turėti daugiau sunkiųjų ginklų“, – spaudos konferencijoje Hagoje sakė J. Stoltenbergas. Jis kalbėjo po susitikimo su septynių NATO narių Europoje lyderiais, prieš svarbų viršūnių susitikimą.

Pasak J. Stoltenbergo, NATO jau didina tiekimą, o pareigūnai trečiadienį susitiks Briuselyje koordinuoti tolesnės paramos, taip pat ir sunkiaisiais ginklais.

„Nes jie absoliučiai nuo to priklausomi, kad galėtų priešintis brutaliai Rusijos invazijai“, – sakė J. Stoltenbergas.

Nes jie absoliučiai nuo to priklausomi, kad galėtų priešintis brutaliai Rusijos invazijai.

Ukraina ne kartą prašė Vakarų sunkiųjų ginklų ir kritikavo kai kuriuos jų nesiunčiančius Europos lyderius.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) priėmė J. Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Latvijos, Portugalijos, Belgijos lyderius prieš birželio pabaigoje Madride įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis ((Mateušas Moraveckis) skundėsi, kad Vakarai „nepakankamai“ remia jo šalies kaimynę Ukrainą.

112-oji karo Ukrainoje diena

„Padarėme nepakankamai, kad apgintume Ukrainą, paremtume Ukrainos žmones, jų laisvę ir suverenumą, – spaudos konferencijoje sakė jis. – Štai kodėl raginu jus, prašau jūsų daryti daug daugiau ir tiekti ginklus, artileriją Ukrainai. Jiems to reikia, kad apgintų savo šalį.“

Vakarų valstybės praras pasitikėjimą, jei Ukraina pralaimės Rusijai, sakė M. Morawieckis.

„Tai būtų visiška Europos Sąjungos, mūsų vertybių ir NATO nesėkmė ir katastrofa“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis: mūšio už Donbasą baigtis nulems karo eigą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad apginti Donbasą yra „gyvybiškai svarbu“, nes šio mūšio baigtis nulems viso karo eigą.

„Nepaprastai svarbu išsilaikyti čia, Donbase. Donbasas yra svarbiausias dalykas sprendžiant, kas dominuos ateinančiomis savaitėmis“, – sakė V. Zelenskis savo tradiciniame dienos pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Rusijos pajėgos Donbase stumiasi į priekį ir jau kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį. Ypač įnirtingos kovos vyksta Sjevjerodonecke – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame srities mieste.

Užėmusi Sjevjerodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.

Mūšiai taip pat vyksta netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose ir Chersono pietuose. V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgos patiria „skausmingų“ nuostolių Charkivo regione.

Donbasas yra svarbiausias dalykas sprendžiant, kas dominuos ateinančiomis savaitėmis.

„Kovos ten tęsiasi, mums reikia toliau smarkiai kovoti dėl visiško saugumo Charkivo srityje, – sakė jis. – Toliau spaudžiame priešą pietuose. Mūsų svarbiausias tikslas yra išvaduoti Chersoną.“

Daugiausia rusakalbių gyvenamą Donbasą sudarančias Donecko ir Luhansko sritis prorusiški separatistai iš dalies kontroliavo nuo 2014 metų.

JAV leis atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus iki gruodžio 5 dienos

Vašingtonas antradienį pranešė apie ketinimus pratęsti terminą, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus, iki gruodžio 5 dienos, kad Europos šalys turėtų laiko pasiruošti beveik visiškam naftos embargui, paskelbtam reaguojant į Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Ši išimtis iš griežtų JAV finansinių sankcijų, kurios faktiškai atskyrė Rusiją nuo didžiosios dalies pasaulinės finansų sistemos, turėjo baigtis birželio 24 dieną.

Atnaujinta išimtis „suderins mūsų reglamentus su Europos Sąjungos žalios naftos [importo iš Rusijos] draudimo įgyvendinimo terminu“, naujienų agentūrai AFP teigė JAV iždo atstovas.

„Leidimas užtikrins tvarkingą perėjimą, siekiant padėti mūsų plačiai partnerių koalicijai sumažinti priklausomybę nuo rusiškos energetikos tuo metu, kai stengiamės apriboti Kremliaus pajamų šaltinius“, – teigė pareigūnas.

ES gegužės pabaigoje susitarė dėl šeštojo sankcijų paketo, kuriuo stabdoma didžioji dalis naftos importo iš Rusijos, bet padarytai išimtis naftos tiekimui vamzdynais, taip suteikiant nuolaidų Vengrijai, neturinčiai priėjimo prie jūros.

JAV jau anksčiau uždraudė rusiškos naftos importą, tačiau Europos šalys yra daug labiau priklausomos nuo šio importo.

Energija yra pagrindinis Vladimiro Putino vyriausybės pajamų šaltinis.

JAV pareigūnas: V. Putinas veikiausiai vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos

V. Putinas veikiausiai vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, o galbūt ir visą jos teritoriją, tačiau invazijos metu jam jau yra tekę pakeisti savo taktinius tikslus, pareiškė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Mano manymu, jis vis dar turi ketinimų užimti didžiąją šalies dalį, o galbūt ir visą jos teritoriją. Tačiau nemanau, kad jis gali pasiekti šiuos tikslus“, – teigė C. Kahlas. Pasak jo, Rusijos kariuomenė „šen bei ten“ pasiekia taktinių laimėjimų, bet ukrainiečiai toliau laikosi. Gynybos sekretoriaus pavaduotojo politikai teigimu, Maskva neturi pajėgumų įgyvendinti savo grandiozinius tikslus.

Rusija reikalauja, kad Ukrainos kariai, besislepiantys „Azot“ gamykloje, sudėtų ginklus

Rusija, siekdama didinti savo pranašumą kovoje dėl rytų Ukrainos kontrolės, nurodė Ukrainos kariams, pasislėpusiems chemijos gamykloje apgultame Sjeverodonecko mieste, iki ankstyvo trečiadienio ryto sudėti ginklus.

Kovotojai turėtų „nutraukti beprasmį pasipriešinimą ir sudėti ginklus“ nuo 8 val. ryto Maskvos laiku (5.00 Grinvičo laiku)“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas. Civiliai gyventojai bus išleisti humanitariniu koridoriumi, sakė jis.

Ukraina teigia, kad daugiau kaip 500 civilių yra įstrigę kartu su kariais chemijos gamykloje „Azot“, kur jos pajėgos ištisas savaites priešinosi Rusijos bombardavimui ir puolimams, pavertusiems griuvėsiais didžiąją dalį Sjeverodonecko.

„Azot“ bombardavimas atkartoja ankstesnę Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“, kur šimtai kovotojų ir civilių slėpėsi nuo Rusijos apšaudymo, apgultį. Gegužės viduryje viduje buvę asmenys pasidavė ir buvo paimti į Rusijos nelaisvę.

Gamyklos „Azot“ apšaudymas buvo toks stiprus, kad „žmonės nebegali ištverti slėptuvėse, jų psichologinė būsena yra ant ribos“, – „Reuters“ sakė Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus.

Rusijos puolimas prieš Sjeverodonecką – miestą, kuriame prieš karą gyveno vos daugiau nei 100 tūkst. žmonių – šiuo metu yra pagrindinis mūšio dėl Donbaso taškas.

Kyjivas teigia, kad kasdien žūsta 100-200 jo karių, dar šimtai būna sužeisti.

Ukraina ragina padidinti Vakarų sunkiosios ginkluotės kiekį po to, kai Rusija sutelkė didžiąją dalį savo ugnies galios į Donbaso regioną; tikimasi, kad ši tema bus svarbi trečiadienį Briuselyje vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime.

NATO gynybos ministrai susitinka aptarti Rusijos atgrasymo priemonių

NATO gynybos ministrai trečiadienį susitinka aptarti, kaip reaguoti į Rusijos keliamas grėsmes saugumui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu prieš mėnesio pabaigoje įvyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Vakare prasidėsiantis dviejų dienų susitikimas bus paskutinis pasirengimo NATO vadovų susitikimui Madride, kuriame Aljansas planuoja patvirtinti savo strategiją ateinantiems metams, etapas.

Rusijai toliau užiminėjant Ukrainos teritorijas, 30 NATO gynybos ministrų aptars, kaip sustiprinti aljanso buvimą Rytų Europoje. Jie planuoja skirti daugiau karių ir vykdyti išankstinę technikos dislokaciją šiame regione, tačiau turi nuspręsti, kaip tai turi būti organizuojama.

Baltijos šalys, kurios ribojasi su Rusija, pageidauja nuolatinio brigados tipo buvimo, o kitos Aljanso narės pasisako už didesnį lankstumą rytiniame flange.

Vokietija, pasisakanti už rotacines pajėgas, jau praėjusią savaitę paskelbė, kad nori padidinti savo karių skaičių Lietuvoje.

Tikimasi, kad galutinis sprendimas dėl NATO dislokavimo pobūdžio bus priimtas Madride.

UNICEF: dėl karo savo namus Ukrainoje iki šiol paliko beveik du trečdaliai vaikų

Dėl Rusijos sukelto karo savo namus Ukrainoje iki šiol paliko daugiau kaip du trečdaliai vaikų, pranešė JT vaikų fondas UNICEF, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.

„Šie skaičiai yra stulbinamai dideli. Savo namus Ukrainoje iki šiol paliko beveik du trečdaliai vaikų – jie arba perkelti šalies viduje, arba kirto sienas ir tapo pabėgėliais“, – teigė UNICEF Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovė Afshan Khan. Pasak jos, toks nestabilumas atima iš vaikų jų ateitį ir gali turėti ilgalaikių padarinių jų fizinei ir psichinei sveikatai.

Naujausiais JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, karas Ukrainoje iki šiol pražudė 277 vaikus ir dar 456 sužeidė. A. Khan taip pat pažymėjo, kad užfiksuotos dar mažiausiai 256 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir apgadinta ar sunaikinta tūkstančiai mokyklų. UNICEF Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovė pridūrė, kad šiuo metu Rytų Ukrainoje mažiausiai 1,4 mln. žmonių neturi prieigos prie tekančio vandens.

JK: Rusija kontroliuoja didžiąją dalį Sjeverodonecko

Rusijos kariuomenė, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, šiuo metu kontroliuoja didžiąją dalį Ukrainos Sjeverodonecko miesto, praneša BBC.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad per jau mėnesį trunkančias intensyvias kovas dėl šio strategiškai svarbaus miesto kontrolės rusai čia pridarė daug žalos. Ministerija taip pat kalbėjo apie sudėtingą miesto „Azot“ gamykloje besiglaudžiančių kelių šimtų civilių padėtį.

Maskva antradienį paskelbė, kad trečiadienį atidarys evakuacinį koridorių civiliams iš šios gamyklos, tačiau paragino šiame objekte taip pat esančius Ukrainos karius sudėti ginklus.

JK gynybos ministerija kartu pažymėjo, kad labai mažai tikėtina, jog Rusija prieš savo invaziją į Ukrainą numatė tokį nuožmų ukrainiečių pasipriešinimą ir tokį „lėtą bei alinantį konfliktą“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 313 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 313 vaikų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 579 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Latvija ruošiasi uždrausti Rusijos ir Baltarusijos atstovams valdyti svarbias įmones

Latvijos parlamento (Saeimos) Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitetas per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų uždraustas Rusijos ir Baltarusijos rezidentų dalyvavimas Latvijos saugumui svarbių įmonių valdyme.

Įstatymo pakeitimai skelbia, kad Rusija ir Baltarusija, jos piliečiai ar juridiniai asmenys negali įgyti reikšmingos dalies ar lemiamo balso teisės Latvijos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, taip pat negali tapti tokios įmonės nariais ar faktiniais naudos gavėjais.

Jei Rusijos ar Baltarusijos rezidentai jau turi reikšmingą akcijų dalį ar lemiamą įtaką tokiose įmonėse, šiems įstatymo pakeitimams įsigaliojus, jie nebegalės naudotis balsavimo teisėmis jose. Veiksmai, atlikti pažeidžiant šią nuostatą, bus pripažinti negaliojančiais.

Pataisas inicijavusi Ekonomikos ministerija, pagrįsdama jų poreikį, paaiškino, kad Rusijos karinė invazija į suverenią Ukrainos valstybę šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir kelia esminę grėsmę Europos Sąjungos, įskaitant Latvijos, saugumui ir stabilumui.

Savo ruožtu Baltarusija, kuri remia Rusijos veiksmus, gali būti laikoma sąjungininke ir yra lygiai taip pat atsakinga už Rusijos invaziją į Ukrainą, o abi šios valstybės, pasinaudodamos savo piliečiais ar įmonėmis, gali daryti įtaką kitoms šalims per dalyvavimą strategiškai svarbių įmonių valdyme, taip pat per investicijas į kritiškai svarbią infrastruktūra, motyvavo Latvijos ministerija.

JT įspėja dėl ukrainiečių vaikų įvaikinimo Rusijoje

Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė.

„Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan (Afshan Chan).

Niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų.

Tokių vaikų negalima laikyti našlaičiais ir visi „sprendimai perkelti kokius nors vaikus privalo būti grindžiami geriausiais jų interesais, bet koks judėjimas turi būti savanoriškas“, sakė pareigūnė, sugrįžusi po apsilankymo Ukrainoje.

„Tėvams reikia pateikti informuotą sutikimą“, – sakė ji.

„Dėl vaikų, nusiųstų į Rusiją, glaudžiai bendradarbiaujame, kad su ombudsmenais ir tinklais išsiaiškintume, kaip galime geriausiai dokumentuoti šiuos atvejus“, – sakė A. Khan ir nurodė, kad kol kas su šiais vaikais negalima susisiekti.

Kovo pradžioje JT išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių vaikų prievartinio įvaikinimo rizikos, ypač maždaug 91 tūkst. vaikų, karo pradžioje gyvenusių globos namuose ar internatinėse mokyklose. Daugelis šių įstaigų veikė Ukrainos rytuose.

Prancūzijos prezidentas ragina surengti naujas diskusijas su Ukraina

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.

„Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, – sakė prezidentas po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais.

„Politinis kontekstas ir sprendimai, kuriuos turės priimti Europos Sąjunga ir kelios valstybės, pateisina naujas išsamias diskusijas ir naują pažangą“, – kalbėjo jis.

Rusija skelbia Ukrainos vakaruose sunaikinusi NATO ginklams skirtų šaudmenų sandėlį

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos sunaikino NATO atsiųstiems ginklams skirtų šaudmenų sandėlį Vakarų Ukrainoje, V. Zelenskiui paraginus sąjungininkus Vakaruose spartinti ginklų tiekimą jo šaliai.

„Netoli Zoločivo miestelio Lvivo srityje didelio tikslumo ir nuotolio raketomis „Kalibr“ sunaikintas NATO šalių Ukrainai perduotų... ginklų, įskaitant 155 mm haubicas M777, šaudmenų sandėlis“, – sakoma ministerijos pranešime.

Jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ yra apginkluojami šiuolaikiniai rusų laivai ir povandeniniai laivai.

Be to, Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Dniepropetrovsko srityje Orlivščynos geležinkelio stoties rajone ir netoli Dobropilios bei Pokrovskės stočių prorusiškų separatistų paskelbtoje nepripažįstamoje „Donecko liaudies respublikoje“ sunaikinta „daug ginkluotės ir karinės technikos iš JAV ir Europos šalių, pristatytų ukrainiečių grupuotei Donbase“.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 750 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 750 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 15-osios Rusija taip pat neteko 1 440 tankų, 3 528 šarvuotųjų kovos mašinų, 722 artilerijos sistemų, 230 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnių, 2 485 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 591 drono, 55 specialiosios technikos vienetų ir 129 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Londono oro uoste sulaikytas vyras, įtariamas šnipinėjimu Putino režimui

Kovos su terorizmu policija Londono Gatviko oro uoste suėmė vyrą, įtariamą šnipinėjimu Rusijai.

Laikraštis „The Sun“ pranešė, kad vyras kaltinamas šnipinėjimu Jungtinėje Karalystėje Rusijos prezidento Vladimiro Putino naudai ir pirmadienį rengėsi išskristi iš šalies, bet buvo sulaikytas.

Skotland Jardo atstovas sakė: „Galime patvirtinti, kad pirmadienį, birželio 13 dieną, Gatviko oro uoste Londono policijos kovos su terorizmu skyriaus pareigūnai suėmė 40 metų vyrą, įtariamą nusikaltimais pagal Oficialių paslapčių įstatymo pirmąjį skirsnį. Jis buvo nuvežtas į Londono policijos nuovadą, kur šiuo metu yra laikomas policijos areštinėje. Tyrimas tęsiamas“.

Įstatymo pirmasis skirsnis susijęs su užrašuose, planuose ar eskizuose esančia informacija, kuri gali būti naudinga priešui.

Ukraina laukia sprendimo dėl didesnio vakarietiškų ginklų tiekimo

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad nebeturi ginklų, ir kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydama didesnės karinės pagalbos, kad galėtų atremti Rusijos invaziją, artėjant NATO ministrų susitikimui Briuselyje, kuriame bus aptariama, kaip padidinti tiekimą.

Prezidento padėjėjas Michaylo Podoliakas socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad Ukrainos kariai klausia, kada fronto linijose galima tikėtis Vakarų artilerijos, ir pridūrė: „Briuseli, laukiame sprendimo“.

M. Podoliakas sakė, kad kai kuriose fronto linijose Rusijos ir Ukrainos artilerijos santykis yra 10:1. „Kasdien gaunu žinutes iš gynėjų: „Mes laikomės, tik pasakykite: kada laukti ginklų?“ – sakė jis.

Į susitikimą Briuselyje su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu turėtų atvykti NATO pareigūnai ir atstovai iš tokių partnerių kaip Suomija, Švedija ir Rytų Azijos valstybės.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę paragino sąjungininkus siųsti Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės.

JAV ir Jungtinė Karalystė pareiškė aprūpinsiančios Kyjivą tolimojo nuotolio precizinės artilerijos baterijomis, nepaisydamos Kremliaus perspėjimų.

Ukraina nuolat ragina suteikti daugiau pagalbos ir greičiau išsiųsti jau pažadėtas siuntas.

Sjeverodonecke Ukrainos kariams iškėlė ultimatumą: pasiduoti arba mirti

Rusija dėl kiekybinės jėgos ir artilerijos pamažu užima teritorijas Sjeverodonecke ir aplink jį. Sunaikintas esą paskutinis tiltas ir separatistai iškėlė ultimatumą – ukrainiečių kariams, ginantiems miestą – pasiduoti arba mirti. Kaip kadaise Mariupolio „Azovstal“ gamyklos gynėjams, praneša LNK.

„Sjeverodoneckas praktiškai užblokuotas po to, kai pirmadienį susprogdintas paskutinis tiltas, jungęs jį su Lisičansku, todėl likusios Ukrainos pajėgos liks ten amžinai. Jie turi dvi galimybes – arba sekti kolegų pavyzdžiu ir pasiduoti, arba mirti – kitos išeities nėra“, – sakė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas Eduardas Basurinas.

Rusų karių bombarduojami Severodonecko ir Lisičansko miestai tebėra paskutinės didelės ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovės rytinėje Luhansko srityje.

Sjeverodonecko chemijos gamykla „Azot“ primena „Azovstal“ Mariupolyje. Ji apšaudoma Rusijos kariuomenės vis dega. Gamyklos slėptuvėse įstrigę apie 550 civilių. V. Zelenskis neslėpė – mūšio dėl Donbaso kaina – baisi. Fronto linija jau driekiasi kone pustrečio tūkstančio kilometrų.

„Kovos dėl Donbaso įeis į karinę istoriją kaip vienas žiauriausių mūšių Europoje ir už Europą. Ukrainos kariuomenė ir žvalgyba galop taktiškai pranoks rusų karius, nepaisant jų technikos kiekio – ypač artilerijos. Šios kovos kaina mums labai didelė. Ji – siaubinga. Kasdien partneriams sakome: tik modernios artilerijos tiekimas užtikrins Ukrainos pranašumą ir užbaigs rusų karių kankinimus Donbase“, – kalbėjo V. Zelenkis.

Ypač nevilkinti – siųsti sunkiosios ginkluotės yra spaudžiama Vokietija. Berlyne priėmęs Slovakijos premjerą kancleris Olafas Scholzas vis dėl to prižadėjo Kyjivui pristatyti naujų ginklų, įskaitant moderniausias sistemas, ir net užsiminė – Vokietija gins kiekvieną NATO teritorijos kvadratinį centimetrą. Tad ir Lietuvą.

„Rusija negali, neturi ir nelaimės šio karo. Akivaizdu, Ukrainai vis dar reikia ginklų apsiginti. Vokietija juos tiekia nuo karo pradžios. Šiame – ypač kritiniame etape, mes didiname paramą. Be to, aprūpinsime Ukrainą moderniausia oro gynybos sistema ir artilerijos radaru. Svarbu, kad Vokietija kartu su partneriais gintų kiekvieną NATO teritorijos kvadratinį centimetrą. Tad reaguodami į Rusijos agresiją, stipriname savo buvimą NATO rytiniame flange. Praėjusią savaitę jau pranešiau, kad Vokietija vadovaus kovinei brigadai Lietuvoje ir stiprins oro bei jūrų pajėgų buvimą Baltijos jūroje“, – žadėjo O. Scholzas.

Šių dienų mūšio realijos lems kitą karo etapą – ar Rusija nesiverš dar toliau. O tokios, štai, realijos rusų karių bombarduojamame žemėse – bėga ne visi. Ukrainietė iš kaimo Donecko srityje sakė, kad jau ne tas amžius, kad bėgtų. „Bijosiu ir ką? Būtų man 40-mt, bėgčiau. O dabar? Mirti vis tiek teks“, – kalbėjo moteris.

Rusiška ruletė čia žaidžiama kasdien – gyvybė ar jau mirtis.

Ir karves vietiniai melžia gaudžiant artilerijai. „Šeima išvyko. Dukra – Lenkijoje“, – pasakojo kitas kalbintas vyras.

Rusiška ruletė čia žaidžiama kasdien – gyvybė ar jau mirtis. „Šaudo kasdien. Baisu, aišku, – visai arti, bet ištveriam“, – atviravo jaunas vyras.

Užuot žaidę, kaimo vaikai rodė priešo pasiųstas dovanas. „Bombardavo, bet nežinojau, ką tai reiškia“, – sakė berniukas. „Iš pradžių nežinojome, bet mama sakė, kad tai – karas“, – pridūrė šalia jo stovėjusi mergaitė.

Vietoj daržovių laukuose riogso raketos. Kūdikiai auga karo lauke. „Savas nuosavas namas – sunku palikti“, – tarstelėjo kūdikį rankose laikusi moteris.

Xi Jinpingas: Kinija ir toliau palaikys Rusiją „suvereniteto“ klausimais

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida.

„Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas.

NATO Lietuvai numato iš anksto priskirtas pajėgas, bet ne visos jos bus dislokuotos šalyje

NATO Lietuvai ir kitoms rytinio Aljanso sparno valstybėms ketina numatyti iš anksto priskirtas pajėgas, tačiau ne visos jos bus nuolat dislokuotos šiose šalyse.

Prieš gynybos ministrų susitikimą trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad toliau bus stiprinamos ir priešakinės pajėgos.

„Turėsime iš anksto paskirtas pajėgas. Ne visos jos bus nuolat dislokuotos Lietuvoje ar kitose Aljanso rytinės dalies šalyse“, – kalbėjo NATO vadovas.

Pasak jo, šios pajėgos treniruosis, rotuosis, pažins teritoriją, vietovę, dirbs su vietinėmis pajėgomis.

J. Stoltenbergo teigimu, taip pat rytinio sparno stiprinimas apima ir dar kelis elementus, įskaitant „daugiau priešakinio buvimo, (...) štabo elementus, kurie yra itin svarbūs pajėgų stiprinimo valdymui ir kontrolei“.

„Bus iš anksto dislokuojama karinė įranga. Jei turi sunkiąją karinę techniką jau iš anksto dislokuotą, gana nesunku perkelti žmones“, – kalbėjo Aljanso vadas.

Bus iš anksto dislokuojama karinė įranga. Jei turi sunkiąją karinę techniką jau iš anksto dislokuotą, gana nesunku perkelti žmones.

Lietuva siekia, kad šalyje dislokuotas tarptautinis Aljanso batalionas virstų brigados dydžio vienetu.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.

Tuo metu „Financial Times“ skelbia, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje. Esant poreikiui, ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis.

Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Vokietijoje galėtų likti apie 3 tūkst. karių, o Lietuvoje esantis vokiečių karių skaičius padidintas iki 1,5 tūkstančio.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuota iki tūkstančio vokiečių karių, kurie vadovauja NATO priešakiniam batalionui.

Iki Rusijos karo Ukrainoje jų skaičius buvo bene perpus mažesnis, tačiau reaguodamas į pasikeitusią saugumo situaciją Berlynas atsiuntė daugiau karių.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad dėl Rusijos agresijos peržiūrint NATO laikyseną, taip pat bus stiprinami oro, jūros, kibernetiniai saugumo elementai.

Suomijos ir Švedijos narystę NATO blokuojanti Turkija nori iš jų raštiškų atsakymų

Turkija trečiadienį pareiškė, kad laukia „raštiško atsakymo“ iš Švedijos ir Suomijos dėl Ankaros išsakytų būgštavimų, susijusių su šių šalių siekiu prisijungti prie NATO.

„Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

„Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį savo partijos nariams pareiškė, kad „kol Švedija ir Suomija nesiims konkrečių kovos su terorizmu priemonių, mūsų pozicija nesikeis“.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pirmadienį per vizitą Švedijoje sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išspręstų Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) antradienį pripažino, kad Šiaurės šalių stojimas į NATO gali įstrigti, jei iki vėliau šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija.

NATO vadovas: Aljansas tęs sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai

J. Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljansas tęs sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša transliuotojas BBC.

„Ukraina šiuo metu yra kritinėje situacijoje, tad šaliai skubiai reikia pagalbos, – žurnalistams teigė J. Stoltenbergas. – Dedame visas pastangas, kad galėtume padidinti savo paramą.“

J. Stoltenbergas nurodė besitikįs, kad netrukus vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus susitarta dėl naujo pagalbos paketo Kyjivui.

Ministras: jeigu Ukraina nesustabdys rusų, jie ateis į Lenkiją

Lenkijoje pagaminti savaeigiai artilerijos pabūklai „Krab“ efektyviai padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naikinti Rusijos technikos kolonas, bet Ukrainai reikalinga tolesnė Vakarų pagalba.

Tai trečiadienį Lenkijos televizijos kanalui „Polsat“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Lenkiški „krabai“ doros rusų kolonas. Esu dėkingas už tai Lenkijos vyriausybei. Tai XXI amžiaus karinė technika, kurią kariai vertina“, – pažymėjo ministras.

Šiandien mes savo krauju mokame už tai, kad dabar galime kalbėtis laisvoje Varšuvoje.

Pasak jo, Ukraina atsilaikys kare su Rusija, dabar svarbu, kad ir Vakarai atsilaikytų.

„Mus norėjo įveikti per 72 valandas – jiems tai nepavyko. Jie neįstengs to padaryti ir per 72 savaites ar net 72 mėnesius. Svarbu, kad jūs (sąjungininkai) nepasiduotumėte, o mes nepavargsime“, – sakė Ukrainos gynybos ministras.

Tačiau jis pabrėžė: jeigu Ukraina su Vakarų pagalba nesustabdys rusų, tai jie ateis į Lenkiją.

„Jūsų vaikinai nežūsta fronte. Šiandien mes savo krauju mokame už tai, kad dabar galime kalbėtis laisvoje Varšuvoje“, – pažymėjo O. Reznikovas.

Kaip jau buvo pranešta, Ukraina pasirašė su Lenkija 2,7 mlrd. zlotų (apie 620 mln. eurų) vertės sutartį dėl savaeigių artilerijos pabūklų „Krab“ įsigijimo.

NATO vadovas: reikės laiko ukrainiečių karių apmokymui naudotis Vakarų ginklais

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės.

Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.

„Ukraina iš tikrųjų yra labai kritinėje padėtyje, todėl skubiai reikia imtis daugiau veiksmų“, – prieš NATO ministrų susirinkimą žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Vakarai siunčia į Ukrainą dideles ginkluotės siuntas, kad padėtų jai kovoti su Kremliaus pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkesnės ginkluotės.

J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės perėjo nuo senesnės įrangos prie „tolimesnio nuotolio, pažangesnių oro gynybos sistemų, pažangesnės artilerijos, daugiau sunkiosios ginkluotės“ siuntimo.

„Taip pat yra faktas, kad dabar, kai mes iš tikrųjų pradedame pereiti nuo sovietmečio ginklų prie modernesnių NATO ginklų, prireiks šiek tiek laiko, kad ukrainiečiai būtų pasirengę naudoti ir valdyti šias sistemas“, – sakė jis.

Pasak J. Stoltenbergo, tokios NATO narės kaip Nyderlandai skubiai bando surengti mokymus ukrainiečių kariams, kad jie greičiau prisitaikytų prie naujų atkeliaujančių sunkiųjų ginklų.

J. Stoltenbergas sakė, kad vėliau šį mėnesį Madride vyksiančiame viršūnių susitikime Aljanso lyderiai turėtų susitarti dėl „visapusio pagalbos paketo“ Ukrainai, kad ilgainiui jos pajėgos pereitų prie NATO standartus atitinkančių ginklų.

Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę Ukrainą sukrėtė JAV vadovaujamą karinį bloką ir privertė perkelti daugiau pajėgų į Rytų Europą.

NATO viršūnių susitikime ketinama galutinai patvirtinti naują gynybinę strategiją, kuria siekiama sustiprinti Aljanso gebėjimą atgrasyti Maskvą nuo atakų prieš NATO nares.

J. Stoltenbergas sakė, jog tikisi, kad sąjungininkės įsipareigos laikyti daugiau didelės parengties karių, kurie bus apmokyti ir skirti ginti Aljanso rytinį flangą, ir dislokuoti daugiau ginkluotės šiame regione.

Tačiau, pasak jo, tai veikiausiai nebus nuolatinis karių dislokavimas rytinėse sąjungininkėse, nors dauguma jų, įskaitant Baltijos valstybes, tikėjosi ir siekė didelių NATO pajėgų dislokavimo savo teritorijose.

V. Zelenskis ragina Europą teikti Ukrainai daugiau pagalbos

V. Zelenskis trečiadienį priminė apie 1968 metų Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją, ragindamas Europą labiau padėti jo šaliai priešintis Rusijos įsiveržimui.

„Mes su jumis, būkite su mumis“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Čekijos įstatymų leidėjams Prahoje, cituodamas vieno tuometinės Čekoslovakijos radijo laidų vedėjo kreipimąsi, kai okupantai mėgino išjungti radijo ryšį.

„Dabar, kai Ukrainos žmonės kovoja už laisvę prieš žiaurią Rusijos invaziją, šiais žodžiais kreipiamės į visas Europos ir demokratinio pasaulio tautas“, – pridūrė prezidentas.

„Ukraina turėtų gauti viską, ko reikia pergalei pasiekti“, – pabrėžė jis.

1968-aisiais penkių Maskvos vadovautų armijų invazija į Čekoslovakiją numalšino vadinamąjį Prahos pavasarį – demokratinį judėjimą, gyvavusį komunistų valdymo laikotarpiu 1948–1989 metais.

1993-aisiais Čekoslovakija suskilo į Čekiją ir Slovakiją.

V. Zelenskis sakė manąs, kad vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pirmas Maskvos sąmokslo susigrąžinti buvusias savo satelitines valstybes etapas.

„Tironas, kuris... nori visko, niekada nesustos“, – perspėjo Ukrainos prezidentas.

„Čekai puikiai žino, kas nutinka, kai einama į kompromisus su tironais“, – pridūrė jis, taip pat primindamas apie 1938 metais nacistinės Vokietijos įvykdytą Čekoslovakijos okupaciją.

V. Zelenskis padėkojo Prahai už tai, kad ji priėmė daugiau kaip 300 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių ir atsiuntė daugiau nei 3,5 mlrd. Čekijos kronų (142 mln. eurų) vertės ginkluotę.

Prezidentas paragino Čekiją padėti paspartinti naują sankcijų Rusijai paketą, kai liepą rotacijos principu pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.

Praha pareiškė, kad pirmininkaudama ES pirmenybę teiks Ukrainai, žadėdama garsinti šalies siekį įstoti į bloką ir padėti jai atsistatyti po karo.

„Būkite aktyvūs, kad visi Europos lyderiai sutiktų, jog Europos gynimas ir stiprinimas yra mūsų bendras tikslas, – kalbėjo V. Zelenskis. – Rusijos kariai žino, kad jie kovoja prieš europietiškas vertybes.“

Pentagono vadovas: Vakarai turi intensyviau tiekti ginkluotę Ukrainai

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas (Loidas Ostinas) trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti.

„Turime intensyviau vykdyti savo įsipareigojimą Ukrainos savigynai ir turime dar labiau stengtis užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti save, savo piliečius ir savo teritoriją“, – sakė Ll. Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.

JT: dar anksti patvirtinti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

JT Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai.

„Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose (Erikas Mosė).

Charkivo ir Sumų regionuose komisija stebėjo „didelių miesto rajonų sunaikinimą, kaip manoma, aviacijai, artilerijai ar raketomis atakuojant civilius objektus“, pridūrė jis.

Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą.

Tačiau, pasak E. Mose, JT „šiame etape“ negali pateikti išsamaus įvykių, kurie vyko prie Kyjivo kovo mėnesį, vertinimo teisiniu požiūriu.

Pasak jo, komisijos surinkti įrodymai, „jeigu vėliau bus patvirtinti“, galėtų būti panaudoti pagrindžiant kaltinimus dėl įtariamų žmogaus tiesių pažeidimų, „įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui“.

JT Žmogaus teisių tarybos kovą įsteigta nepriklausoma tarptautinė pažeidimų Ukrainoje tyrimo komisija ketvirtadienį turėtų užbaigti birželio 7 dieną pradėtą savo pirmąją misiją Ukrainoje.

Komisija lankėsi Bučoje, Irpinėje, Charkive ir Sumuose, kur rinko civilių gyventojų parodymus, susitiko su vietos pareigūnais ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.

„Viena yra būti masinio naikinimo liudininku, pavyzdžiui, rinkti pranešimus apie tyčinius nužudymus, bet kitas dalykas yra priimti sprendimą dėl atsakomybės, teisiškai įvertinus šiuos faktus“, – sakė komisijos narys Pablo de Greiffas (Pablas de Greifas).

Komisija, kuriai praėjusį mėnesį buvo pavesta ištirti vasarį ir kovą Ukrainoje vykusius įvykius, kitą mėnesį grįš į šalį tęsti savo tyrimo.

JT tyrimas yra vienas iš kelių tarptautinių tyrimų, pradėtų dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje. Vieną tokių tyrimų pradėjo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kurio prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) neseniai lankėsi Charkive.

„Prokuroras Khanas atidžiai tiria nusikaltimų vietas ir užduoda svarbius klausimus mūsų prokurorams“, – nurodė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova trečiadienį paskelbtame pareiškime.

K. Khanas lankėsi Charkivo rajonuose, labiausiai nukentėjusiuose per Rusijos pajėgų apšaudymą. Juose žuvo devyni žmonės, įskaitant penkių mėnesių kūdikį, o dar 17 buvo sužeisti per bombardavimą gegužės 26 dieną.

JK netrukus pristatys raketų sistemų Ukrainai, sako gynybos sekretorius

JK netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.

„Manau, kad jos netrukus bus pristatytos, o šaudmenys turi būti perduoti kartu“, – Osle žurnalistams sakė B. Wallace'as, vykstant 10 Šiaurės Europos šalių vienijančių Jungtinių ekspedicinių pajėgų susitikimui.

Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti Rytų Ukrainos Donbaso regioną, jau daugelį kartų ragino savo sąjungininkus tiekti daugiau sunkiosios ginkluotės.

Antradienį Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pareiškė, kad jos šalis yra gavusi tik „apie 10 procentų“ visos reikalingos ginkluotės.

Pasak B. Wallace'o, be salvinės ugnies sistemų Britanija taip pat svarsto galimybę nusiųsti priešlaivinių raketų „Harpoon“. Tokios ginkluotės žadėjo perduoti ir Danija bei Nyderlandai, pridūrė sekretorius.

Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kalbėjęs šalia stovint B. Wallace'ui, pranešė, kad Oslas taip pat „svarsto galimybę padovanoti Ukrainai papildomų“ ginklų. Norvegija jau perdavė Kyjivui 22 haubicas M-109, apie 100 priešlėktuvinių raketų „Mistral“ ir maždaug 4 tūkst. prieštankinių ginklų M72.

Tokius komentarus jie išsakė likus kelioms valandoms iki kone pusšimčio šalių susitikimo Briuselyje, kuriame, pasak JAV ambasadoriaus prie NATO, kartu su amerikiečių gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu) bus aptarta karinė pagalba Ukrainai.

Graikija perduos Ukrainai 20-30 pėstininkų kovos mašinų

Graikija po mainų su Vokietija gali perduoti Ukrainai 30 sovietinio pavyzdžio pėstininkų kovos mašinų. Tai pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, praneša laikraštis „Protothema“.

Mainais Vokietija žada perduoti Graikijai šarvuočių „Marder“.

„Šiuo metu mes keičiame nedidelį skaičių – nuo 20 iki 30 – šarvuotųjų mašinų į kur kas modernesnę Vokietijoje pagamintą techniką. Mes padedame Ukrainai ir tuo pat metu stipriname savo ginkluotąsias pajėgas naujesnėmis kovos mašinomis“, – sakė Graikijos vyriausybės vadovas.

Anksčiau Graikijos atstovai, atsižvelgdami į įtemptus santykius su Turkija, pabrėždavo, jog perduos savo pėstininkų kovos mašinas Ukrainai tik po to, kai gaus iš Vokietijos šarvuočių „Marder“.

Gegužės pabaigoje kancleris Olafas Scholzas pranešė apie mainų planą, pagal kurį Vokietija perduos Graikijai 50 vokiškų šarvuotųjų transporterių „Marder“, o Graikija skubiai patieks Ukrainai Sovietų Sąjungoje pagamintų mašinų.

Vokietija kol kas neinformavo, kada bus baigtas technikos perdavimas Graikijai.

M. Podoliakas: kur bus D. Medvedevas po dvejų metų – klausimas

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas atsakė į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo grasinimus, kad esą po dvejų metų Ukrainos gali nebelikti pasaulio žemėlapyje, praneša portalas „rbc.ua“.

Anot M. Podoliako, tai pasakyti galėjo tik „mažas žmogus su dideliais kompleksais“.

„Jeigu Rusijos imperializmas turėtų veidą, tai būtų Medvedevas. Mažas žmogus su dideliais kompleksais, kurio vienintelė galimybė atkreipti į save dėmesį – purkštelėti nuodų į Ukrainos pusę arba grasinti pasauliui“, - parašė jis tviteryje.

Pasak M. Podoliako, „Ukraina buvo, yra ir bus“, o štai „kur bus Medvedevas po dvejų metų – klausimas“.

„rbc.ua“ primena, kad Ukraina pasiūlė Jungtinėms Valstijoms susitarimą dėl suskystintųjų dujų tiekimo lendlizo. Kyjivas už jas sumokėtų per dvejus metus.

D. Medvedevas į tai reagavo žodžiais, jog Kremliuje abejojama, ar Ukraina apskritai dar egzistuos po dvejų metų.

Vokietijos vyriausybės atstovas: Ukraina pati turi nustatyti taikos sąlygas

Berlynas įsitikinęs, kad nė viena šalis ar organizacija neturi teisės patarinėti Ukrainai dėl taikos sąlygų. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė VFR vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, praneša „Ukrinform“.

„Galiu aiškiai pasakyti, jog kancleris ne kartą pabrėžė, kad Ukraina pati ir visai savarankiškai pasirenka, kokio sprendimo šiame konflikte su Rusija ji siekia. Ir niekas iš svetur negali jai patarinėti“, – teigė atstovas.

Pasak S. Hebestreito, taikos sąlygoms turi pritarti Ukrainos visuomenė, prezidentas, parlamentas, o bet kokie reikalavimai iš šalies yra nederami.

Paklaustas apie būsimą Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizitą į Ukrainą, ministrų kabineto atstovas teigė „neturįs ko pranešti apie kanclerio darbo planus“.

Kartu S. Hebestreitas pabrėžė, kad Vokietijos ir jos kanclerio pozicija Ukrainos atžvilgiu nekelia jokių abejonių: VFR teikia visapusišką pagalbą – finansinę, humanitarinę ir karinę.

„Ukrinform“ primena, kad O. Scholzas šią savaitę gali surengti vizitą į Kyjivą. Jo kanceliarija kelionės datos kol kas neskelbia.

Vokietija: mažindama dujas Europai „Gazprom“ siekia didinti kainas

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas trečiadienį pareiškė, kad naujausiu dujų tiekimo Europai mažinimu Rusijos koncernas „Gazprom“ siekia padidinti energijos kainas.

„Akivaizdu, kad tai strategija, kuria siekiama kelti nerimą ir didinti kainas“, – sakoma R. Habecko pranešime, ir taip pat pabrėžiama, jog „energijos taupymas yra šios dienos reikalas“.

Kremliaus meladienos

Pranešimai apie V. Putino ligas, operacijas ir komas dirba Kremliaus naudai. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas, praneša UNIAN.

Pasak jo, pranešimai apie Rusijos diktatoriaus sveikatos bėdas skelbiami specialiai prieš planuojamus jo pasirodymus viešumoje.

„Kiekvieną sykį prieš Putino pasirodymą viešumoje atsiranda informacija apie sunkią jo būklę. Kaip tik prieš Peterburgo forumą, kuriame birželio 17 d. turėtų dalyvauti Rusijos vadovas, buvo išplatinta informacija, kad esą jį ištiko koma“, – sakė patarėjas.

Anot V. Andrusivo, tokios Kremliaus melagienos kelia nepasitikėjimą žiniasklaida ir visais, kurie platina pranešimus.

„Po tokių viešų pareiškimų paaiškėja, kad Putinas yra „gyvesnis už visus gyvus“, kaip rusai sako apie savo vadus. Taip Rusijai pavyksta niveliuoti informacijos poveikį. Todėl neverta tikėti tokiomis melagienomis. Bet jei taip nutiks, tai atšvęsime“, – pridūrė V. Andrusivas.

JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 4 452 civiliai

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo 4 452 civiliai, o dar 5 531 buvo sužeistas. Tai trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Tarp žuvusiųjų – 1 712 vyrų, 1 144 moterys, 107 mergaitės, 106 berniukai, taip pat 67 vaikai ir 1 316 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Izoliuota Rusija rengia svarbų ekonomikos forumą

Trečiadienį Sankt Peterburge prasidėjo svarbiausias Rusijos ekonomikos forumas, kuriame dalyvauja Talibano ir Rytų Ukrainos separatistų valdžios atstovai.

Prezidentas Vladimiras Putinas siekia sustiprinti ryšius su Azija ir Afrika, vasarį pasiuntęs kariuomenę į provakarietišką Ukrainą, į tai Vakarams atsakius pražūtingomis ekonominėmis sankcijomis šaliai.

Kasmetinis Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas (SPIEF), dažnai vadinamas Rusijos Davosu, yra svarbiausia šalies vitrina investuotojams, tikintis pritraukti pasaulio lyderius ir verslo elitą. Šiais metais turėtų dalyvauti delegacijos iš daugiau nei 40 šalių, įskaitant delegacijas iš Kinijos, Turkijos, Egipto ir daugelio Azijos bei Afrikos šalių.

„Atstovai iš nedraugiškų šalių neatvyks“, – prieš forumą Rusijos prezidento gimtajame mieste sakė vyriausiasis V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Manoma, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, artimas Maskvos sąjungininkas, dalyvaus forume vaizdo ryšiu.

Kaip ir kasmet, V. Putinas penktadienį kalbės forumo plenarinėje sesijoje ir daugiausia dėmesio skirs „nesąžiningos“ konkurencijos, prekybos ir sankcijų temai, pranešė Kremlius. Plenarinėje sesijoje prie Rusijos vadovo prisijungs Egipto prezidentas Abdelis Fattah al Sisi, Kazachstano Kasimas Žomartas Tokajevas ir Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas.

V. Putinas taip pat turėtų susitikti su dviejų separatistinių Rytų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva pripažino nepriklausomais prieš pasiųsdama karius į provakarietišką kaimynę, lyderiais.

Maisto saugumas turėtų būti pagrindinė darbotvarkės tema, Maskvos karinei kampanijai ir sankcijoms sutrikdžius kviečių ir kitų prekių tiekimą iš Rusijos ir Ukrainos. Trečiadienį į forumą atvyko Afganistano Talibano atstovai, jie su Rusija tarsis dėl kviečių tiekimo.

„Situacija nėra lengva, greičiau ją galima apibūdinti kaip sunkią, turint galvoje precedento neturintį ekonominį karą“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tačiau nėra blogio be gėrio. Tokia padėtis verčia mus ir draugiškas šalis ieškoti naujo bendradarbiavimo būdo“, – pridūrė jis.

Lenkijos ministras: saugyklos grūdams iš Ukrainos bus statomos kelis mėnesius

Naujos saugyklos grūdams iš Ukrainos bus statomos kelis mėnesius. Jas norima išdėstyti Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Henryku Kowalczyku.

„JAV prezidento Joe Bideno sumanymas statyti laikinas grūdų saugyklas Lenkijoje, prie Ukrainos sienos, yra labai įdomus. Bet kol kas tai tik įžanginis pareiškimas, kuris reikalauja daug konkrečių sprendimų. Jie susiję su saugyklų statybos vietomis, papildoma infrastruktūra, finansavimo šaltiniais, nuosavybės teise ir daugeliu panašių klausimų“, - parašė ministras feisbuke.

Antradienį JAV prezidentas J. Bidenas papasakojo apie Vakarų planą statyti saugyklas prie Ukrainos sienų, kad būtų palengvintas grūdų eksportas, kurį stabdo Rusijos pradėta Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, sukėlusi pasaulinę maisto tiekimo krizę.

J. Bidenas pranešė apie 1 mlrd. JAV dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos paketą Ukrainai, per pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą patvirtinęs Vašingtono paramą Kyjivui Rusijos invazijai atremti.

Į 1 milijardo dolerių vertės ginklų paketą įtraukta daugiau artilerijos, pakrančių priešlaivinės gynybos sistemų ir artilerijos bei pažangių raketų sistemų, kurias Ukraina jau naudoja, amunicijos, sakė J. Bidenas.

Per pokalbį telefonu J. Bidenas „dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą, kad Jungtinės Valstijos palaikys Ukrainą, nes ji gina savo demokratiją, ir rems jos suverenitetą bei teritorinį vientisumą neišprovokuotos Rusijos agresijos akivaizdoje“, sakoma pranešime.

J. Bidenas taip pat paskelbė apie 225 milijonų dolerių vertės humanitarinę pagalbą Ukrainai. Pinigai bus skirti maistui, geriamam vandeniui, medicinos reikmenims ir kitoms svarbioms prekėms tiekti.

„Ukrainos žmonių drąsa, atsparumas ir ryžtas ir toliau įkvepia pasaulį“, – sakė J. Bidenas.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje