Karas: V. Zelenskis kartoja – jei nesulaikysime Rusijos kariuomenės, ji veršis į kitas šalis

„Negaliu pasakyti, kiek yra stovyklų ir kaip jos atrodo“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis), paklaustas apie Kyjivo pareiškimus, kad apie 1,2 mln. ukrainiečių išsiųsti į Rusiją ir apgyvendinami stovyklose.

„Tačiau matome požymių, kad ukrainiečiai prieš savo valią vežami į Rusiją“, – sakė J. Kirby. Jis pavadino šiuos veiksmus „nesąžiningais“ ir „neatitinkančiais atsakingos jėgos elgesio“.

76-oji karo Ukrainoje diena

Kyjivo teigimu, ukrainiečių tremtis iš savo šalies – dažnai į izoliuotus ar ekonomiškai silpnus Rusijos regionus – yra dar vienas ženklas, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas „paprasčiausiai nepripažįsta ir negerbia Ukrainos suvereniteto“.

Matome požymių, kad ukrainiečiai prieš savo valią vežami į Rusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo kruviną invaziją, sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.

Tačiau ilgainiui šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 tūkst. vaikų, sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.

J. Kirby nepavadino šių tremčių etniniu valymu, pabrėždamas, kad ne Pentagono kompetencija priimti tokius sprendimus. Tačiau jis teigė, kad yra daugybė įrodymų apie „rusų žiaurumą“ karo metu.

Jis sakė, kad Maskva jau „75 dienas žiauriai elgiasi su Ukrainos tauta ir Ukrainos žmonėmis“.

„Ir kiekvieną kartą, kai jau manote, kad ji negali nusiristi dar žemiau, ji įrodo, kad klystate“, – pridūrė Pentagono atstovas.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją išvežta apie 500 tūkst. tonų grūdų

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios iš okupuotų šalies teritorijų į Rusiją ir Krymą perpardavimo tikslais buvo išvežta 400-500 tūkst. tonų grūdų.

Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos agrarinės politikos ministru Mykola Solskiu.

Pasak jo, Ukrainos agrarinės pramonės produktų grobimui vadovauja asmenys, tiesiogiai susiję su Kremliumi.

„Mes matome, kad apie 400-500 tūkst. tonų grūdų jie organizuotai išgabeno Krymo kryptimi. Tai stambus verslas, kurį kuruoja šalies-agresorės specialiųjų tarnybų darbuotojai, kariškiai ir įvairaus plauko aferistai“, – pareiškė ministras.

Anot M. Solskio, iš Krymo pagrobti grūdai vežami į Rusiją. Ukrainos teisėsaugos institucijos fiksuoja šio proceso dalyvius. Visi Ukrainos įstatymų pažeidimo faktai perduodami prokuratūrai. Savo ruožtu Ukrainos URM deda visas pastangas, kad tarptautiniai partneriai padėtų konfiskuoti išvežtus grūdus.

„rbc.ua“ primena, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.

Pulitzerio apdovanojimu pagerbti Rusijos karą nušviečiantys Ukrainos žurnalistai

Pulitzerio (Pulicerio) premijų taryba pirmadienį pagerbė ukrainiečių žurnalistus už „drąsą, ištvermę ir ryžtą teisingai“ nušviesti Rusijos invaziją į jų šalį.

Niujorko Kolumbijos universitetui paskelbus 2022 metų prestižinių apdovanojimų laureatus, taryba Ukrainos žurnalistams skyrė „specialų apdovanojimą“.

Nepaisant bombardavimų, pagrobimų, okupacijos ir net mirčių jų gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų siaubingos tikrovės vaizdą.

„Pulitzerio premijos taryba džiaugiasi galėdama skirti Ukrainos žurnalistams specialų apdovanojimą už jų drąsą, ištvermę ir ryžtą rengti teisinga informacija paremtus reportažus per negailestingą V. Putino invaziją į jų šalį ir jo propagandos karą Rusijoje“, – sakė premijų administratorė Marjorie Miller (Mardžori Miler), paskelbdama apie apdovanojimą.

„Nepaisant bombardavimų, pagrobimų, okupacijos ir net mirčių jų gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų siaubingos tikrovės vaizdą, darydami garbę Ukrainai ir viso pasaulio žurnalistams“, – pridūrė ji.

Komitetas žurnalistams ginti (Committee to Protect Journalists, CPJ) skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žurnalistai, tarp jų trys ukrainiečiai.

JAV dienraštis „The New York Times“ (NYT) šiemet pelnė daugiausiai – tris – Pulitzerio naujienų kategorijų apdovanojimus.

Pulitzerio premija tarptautinių reportažų kategorijoje dienraščiui buvo skirta už tai, kad jis atskleidė, jog per JAV vadovaujamus antskrydžius Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Iraką, Siriją ir Afganistaną, žuvo daugybė civilių gyventojų.

NYT taip pat pelnė premiją už reportažą nacionalinio masto tema – už tyrimą apie policijos vykdomas patikras Jungtinių Valstijų keliuose, nekart pasibaigusias neginkluotų vairuotojų mirtimi nuo pareigūnų rankos.

NYT kritikė Salamishah Tillet (Salamiša Tilet) laimėjo kritikos kategorijoje – už straipsnius apie rasę mene ir kultūroje.

JAV dienraštis „The Washington Post“ pelnė Pulitzerio premiją „už tarnybą visuomenei“ – už „įtikinamai papasakotą ir vaizdžiai pateiktą pasakojimą“ apie JAV Kapitolijaus šturmą, kurį 2021 metų sausio 6 dieną surengė buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkai.

Penki fotoagentūros „Getty“ fotografai laimėjo naujienų fotografijos kategorijoje – už „išsamias ir nuosekliai prikaustančias nuotraukas“, kuriose užfiksuotas Kapitolijaus šturmas.

Jie pasidalijo prizą su dienraščio „Los Angeles Times“ fotožurnalistu Marcusu Yamu (Markusu Jamu), kuris buvo apdovanotas už praėjusią vasarą įamžintą JAV pasitraukimą iš Afganistano.

Keturi naujienų agentūros „Reuters“ fotografai, tarp jų indas Danishas Siddiqui (Danišas Sidikis), kuris pernai liepą žuvo nušviesdamas Afganistano saugumo pajėgų ir Talibano kovas, pelnė Pulitzerio apdovanojimą meninės fotografijos kategorijoje – už Indijos kovos su COVID-19 nušvietimą.

Generalinis štabas įspėjo ukrainiečius apie naują pavojų

Ukrainos kariuomenė neatmeta sabotažo galimybės Ukrainos chemijos pramonės objektuose. Tai skelbiama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje „Facebook“, praneša UNIAN.

„Išlieka didelė raketų smūgių į civilinę ir karinę infrastruktūrą tikimybė visoje Ukrainoje. Neatmetama sabotažo galimybė Ukrainos chemijos pramonės objektuose, vėliau tuo apkaltinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius“, – sakoma pareiškime.

Rusija ir toliau siunčia šauktinius į karą prieš Ukrainą

Ukrainos žvalgyba paskelbė turinti įrodymų, kad Rusijos valdžia ir toliau siunčia šauktinius mirti per karą Ukrainoje. Kaip skelbia „Ukrinform“, DIU MOU spaudos tarnyba tokią žinią išplatino feisbuke.

„Nepaisant Kremliaus vadovybės patikinimų, jog šauktiniai nedalyvauja vadinamojoje „specialiojoje operacijoje“, jie ir toliau papildo Rusijos okupacinės kariuomenės gretas Ukrainoje. Tai šauktiniai, kurie miršta pirmieji karo veiksmų metu. Jų prastas pasirengimas, pasenę ginklai ir įranga lemia neišvengiamą mirtį ar sužalojimą“, – rašoma ataskaitoje.

„Azovstal“ gamykloje vis dar yra civilių

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka teigė, kad Rusijos apsiausto Mariupolio gamykloje „Azovstal“ vis dar yra per šimtas civilių, gamyklą kontroliuoja Ukrainos kariai.

Kaip jau pranešta savaitgalį, visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės iš „Azovstal“ teritorijos buvo evakuoti.

Anot P. Kyrylenkos, kad pačiame Mariupolyje likę per 100 tūkstančių gyventojų. Jo teigimu, evakuaciją sunkina Rusijos apšaudymai.

Toliau atakuojama Odesa

„Facebook“ paskelbtoje Ukrainos pajėgų ataskaitoje nurodoma, kad naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos pajėgos Ukrainoje vėl smogė Odesai, yra žuvusių.

„Rašistai vėl smogė Odesai, naudodamiesi aviacija. Į miestą buvo paleistos septynios raketos. Tačiau akivaizdu, kad priešo raketų atsargos senka, nes aiškiai naudojami reti sovietinio stiliaus rezervai. Ieškant strateginių objektų, pasenusios raketos sugebėjo smogti „itin pavojingam“ prekybos centrui ir plataus vartojimo prekių sandėliui“, – teigiama Ukrainos pajėgų ataskaitoje.

„Ukrinform“ skelbia, kad antradienio naktį okupantai į Odesą paleido septynias raketas – vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti.

LNK turinys:

EK vadovė džiaugiasi pažanga derybose su Vengrija dėl ES embargo rusiškai naftai

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasidžiaugė „pažanga“, pasiekta per pirmadienio vakaro derybas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, kuris stabdo Briuselio planus dėl embargo rusiškai naftai.

Priėjimo iš jūros neturinti Vengrija yra labai priklausoma nuo Rusijos vamzdynais tiekiamos naftos, o V. Orbanas perspėjo, kad negalės pritarti EK siūlomam šeštajam ES sankcijų Maskvai paketui.

„Šio vakaro diskusija su ministru pirmininku Viktoru Orbanu buvo naudinga siekiant išsiaiškinti klausimus, susijusius su sankcijomis ir energetiniu saugumu. Pasiekėme pažangos, tačiau reikia dirbti toliau“, – tviteryje parašė EK vadovė.

Pasiekėme pažangos, tačiau reikia dirbti toliau.

Prieš šias derybas Budapešte V. Orbano atstovas spaudai tarptautiniais klausimais Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas), cituodamas Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto (Pėterį Sijartą), naująjį sankcijų paketą palygino su „atomine bomba“ Vengrijos ekonomikai.

„Vengrija nebalsuos už EK iniciatyvą dėl šių sankcijų Rusijai paketo, nes jis kelia problemų Vengrijai ir jame nėra sprendimo pasiūlymo“, – teigė Z. Kovacsas.

Briuselio diplomatai „pasinėrę“ į derybas dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, kuriuo siekiama dar labiau ją nubausti Maskvą dėl karo Ukrainoje.

Projektą parengė EK ekspertai, tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš ketinimus iki šių metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos.

Kita vertus, Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, bet jos taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.

Maža to, Budapeštas siekia penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija teikimui per jos uostus, taip pat tokio projekto finansavimo garantijų.

2021-aisiais Rusija patenkino 30 proc. ES žaliavinės naftos ir 15 proc. naftos produktų poreikio.

Iziume po rusų sunaikinto pastato griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai

Ukrainos Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, po rusų pajėgų kovą sunaikinto namo griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai, antradienį pranešė pareigūnai.

„Laikinai okupuotame Iziume po penkiaaukščio pastato, kurį okupantai sugriovė dar per pirmąsias dešimt kovo dienų, griuvėsiais rasti 44 žuvusių civilių kūnai. Tai dar vienas baisus rusų okupantų karo nusikaltimas prieš civilius gyventojus! Mes fiksuojame kiekvieną [nusikaltimą], ir jie sumokės už kiekvieną jų!“ – platformoje „Telegram“ sakė rytinės Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas.

Vokietijos ir Nyderlandų diplomatijos vadovai lankosi Ukrainoje

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) antradienį netikėtai atvyko į Ukrainą ir apsilankė karo nuniokotose Kyjivo apylinkėse.

Apie abu vizitus iš anksto nebuvo paskelbta.

A. Baerbock nuvyko į Bučą. Šis netoli Kyjivo esantį miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.

Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė matęs, kaip Vokietijos užsienio reikalų ministrė Bučoje bendravo su vietos gyventojais.

Nyderlandų diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, jog antradienį ryte atvyko „į Kyjivą, kad kartu su kolege Annalena Baerbock susitiktų su Ukrainos vyriausybe“.

„Vizitą pradėjau Kyjivo priemiestyje Irpinėje“, – nurodė W. Hoekstra, paskelbęs nuotraukų, kuriose jis matomas stovintis šalia apgriautų pastatų.

Netoli Bučos esančioje Irpinėje rusų pajėgos taip pat kaltinamos įvykdžiusios karo nusikaltimų.

„Subombarduoti namai ir pastatai aiškiai rodo, kokį poveikį čia gyvenančių vyrų, moterų ir vaikų gyvenimui padarė karas. Tokie veiksmai negali likti nenubausti“, – rašė W. Hoekstra tviteryje ir pridūrė, kad Nyderlandų vyriausybė dalyvauja pastangose „užtikrinti atsakomybę“.

Nyderlandai padeda „finansiškai prisidėdami prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir JT tyrimo komisijos atliekamų tyrimų ir nusiųsdami į Ukrainą teismo medicinos ekspertų komandą“, nurodė ministras.

Vėliau antradienį W. Hoekstra turėtų susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Ministras taip pat „oficialiai“ vėl atidarys Nyderlandų ambasadą Kyjive, pridūrė atstovas.

Prancūzija: ES susitarimas dėl rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas šią savaitę

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę.

Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

„Manau, kad šią savaitę galime pasiekti susitarimą, dirbame prie jo visomis jėgomis, – televizijai LCI sakė C. Beaune'as. – Tai tikriausiai kelių dienų klausimas.“

„Turime veikti greitai. Esu tikras, kad bus šeštasis Europos sankcijų paketas, jis bus labai griežtas. Palaipsniui atsisakysime rusiškos naftos, o vėliau ir apskritai Rusijos angliavandenilių“, – pridūrė ministras.

Antradienį Europos lyderiai telefonu surengs naujas diskusijas, kuriose dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen ir Vengrijos premjeras V. Orbanas, pridūrė C. Beaune'as.

V. Orbanas visų pirma reikalauja iš ES garantijų, kad bus išskirtas finansavimas naujų vamzdynų tiesimui ir kitai infrastruktūrai, reikalingai, kad jo šalis galėtų sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos. Budapeštas taip pat nori pasilikti teisę dar keleriems metams pratęsti importą iš Rusijos.

Praėjusią savaitę prasidėjus deryboms dėl sankcijų, Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos.

„Yra dviejų rūšių išimčių galimybės: atidėjimas tam tikroms šalims, kurioms tai akivaizdžiai kelia sunkumų, nes 100 proc. jų naftos gaunama iš Rusijos, taip pat garantijos dėl alternatyvių tiekimo šaltinių. Tai du parametrai, prie kurių dirbame“, – kalbėjo C. Beaune'as.

Naujoms sankcijoms turės vieningai pritarti visos 27 ES valstybės narės.

Kyjivas: „Azovstal“ komplekse tebėra per 1 tūkst. Ukrainos karių

Kyjivas antradienį pranešė, kad Mariupolio uostamiestyje esančioje metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 tūkst. Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti.

„Daugiau nei tūkstantis“ ukrainiečių karių tebėra gamykloje, naujienų agentūrai AFP sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja“, – pridūrė ji.

„Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo židinys nuniokotame pietiniame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios.

Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja.

Savaitgalį I. Vereščuk pareiškė, kad visi vaikai, moterys ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš „Azovstal“ per humanitarinę misiją, koordinuotą su Jungtinėmis Tautomis ir Raudonuoju Kryžiumi.

Vicepremjerė antradienį interviu AFP paneigė dviejų vietos pareigūnų teiginius, kad įmonės komplekse esančiame sovietiniais laikais įrengtame tunelių tinkle liko tik apie 100 civilių gyventojų.

Pasak I. Vereščuk, Ukraina ragina visas tarptautines organizacijas spausti Rusiją, kad ši leistų evakuoti sunkiai sužeistus žmones, karo medicinos personalą ir kitus „kariniuose veiksmuose nedalyvaujančius asmenis pagal Ženevos konvenciją“.

Vicepremjerė taip pat pareiškė sulaukusi patikinimų, kad „Turkija yra pasirengusi“ padėti surengti evakuaciją jūra iš „Azovstal“. I. Vereščuk vertinimu, tokios pastangos galėtų užtrukti apie savaitę, atsižvelgiant į gamykloje likusių žmonių skaičių.

„Turi būti susitarimai ir garantijos, kad Rusija nepradės šaudyti“, – nurodė pareigūnė.

„Mums reikia geležinių raštiškų garantijų. To dabar ir siekiame“, – pridūrė ji.

Tuo metu Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad Kyjivas „nenuleis rankų, kol iš „Azovstal“ neevakuosime visų savo žmonių“.

Pirmadienį Rusijai minint sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais, Mariupolio gatvėmis buvo nešama milžiniška juodai oranžinė Georgijaus juosta – Rusijos karinis simbolis.

Rusijos platforma „Rutube“ jau antrą dieną neveikia dėl kibernetinės atakos

Rusijos dalijimosi vaizdo įrašais platforma „Rutube“ antradienį, antrą dieną iš eilės neveikė po didžiulės kibernetinės atakos, įvykdytos likus kelioms valandoms iki vadinamosios Pergalės dienos parado Maskvoje transliacijos pradžios.

„Mes tikrai susidūrėme su didžiausia kibernetine ataka per visą „Rutube“ egzistavimo istoriją“, – antradienį „Telegram“ paskelbė platformos atstovai.

„[Veikimo] atkūrimas pareikalaus daugiau laiko, nei inžinieriai iš pradžių manė“, – pridūrė jie.

Tuo metu rutube.ru tinklapyje buvo rodomas pranešimas, kad stengiamasi atkurti platformos veikimą po kibernetinės atakos.

Svetainė išsijungė pirmadienio rytą, prieš kasmetinį vadinamosios Pergalės dienos paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje. Paradas buvo surengtas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Kremlius šį įsiveržimą vadina „specialiąja karine operacija“.

„Po Rusijos institucijų svetainių, prieš kurias pastaruosius du mėnesius buvo nuolat rengiamos kibernetinės atakos, programišiai pasiekė ir „Rutube“. Vaizdo įrašų prieglobos [platforma] patyrė galingą kibernetinę ataką“, – pirmadienį „Telegram“ paskelbė platforma.

„Kažkas labai norėjo sutrukdyti „Rutube“ rodyti Pergalės dienos paradą ir šventinius fejerverkus“, – rašoma viename iš pranešimų.

Pirmadienį Ukrainos žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose, kaip pranešama, matyti įsilaužimas į Rusijos televizijas MTS, „NTV-Plius“, „Rostelekom“ ir „Wink“, taip pat televizorių ekranuose rodoma žinutė: „Tūkstančių ukrainiečių ir šimtų jų vaikų kraujas yra ant jūsų rankų. Televizija ir valdžia meluoja. Karui – ne.“

Be to, pirmadienį Kremliui paprastai lojalios naujienų portalo lenta.ru svetainėje trumpam buvo paskelbtas pranešimas, smerkiantis „kruviną ir absurdišką“ Maskvos karą Ukrainoje.

Dviejų portalo žurnalistų pasirašytas tekstas buvo greitai pašalintas.

„Dabar ieškome darbo, advokatų ir, galbūt, politinio prieglobsčio“, – parašė žurnalistai Jegoras Poliakovas ir Aleksandra Mirošnikova.

JAV demokratai siekia padidinti siūlomą pagalbos Ukrainai sumą iki beveik 40 mlrd. dolerių

JAV Kongreso demokratai rengia planą, pagal kurį J. Bideno prašomas 33 mlrd. JAV dolerių (31,3 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketas būtų padidintas iki beveik 40 mlrd. JAV dolerių (38 mlrd. dolerių), o atitinkamas balsavimas Atstovų Rūmuose galėtų įvykti vėliau antradienį, pranešė du žmonės, susipažinę su įstatymų leidėjų ketinimais.

Tokiu atveju J. Bideno siekiui skirti daugiau lėšų kovos su COVID-19 programai gali iškilti kliūtis, nes ruošiama priemonė neapima prezidento prašytų papildomų milijardų dolerių pandemijos valdymui.

Apie kongresmenų planus pirmadienį pranešė asmenys, galėję kalbėti tik su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgalioti viešai komentuoti šio klausimo.

Apie demokratų iniciatyvą pranešta, jau 11-ą savaitę tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, turinčiai požymių, kad konfliktas gali virsti sekinančiu ilgalaikiu karu. Smarkios kautynės Ukrainos rytuose ir pietuose daro reikšmingą materialinę žalą ir atneša didelių nuostolių abiem pusėms. Vis tik atrodo, kad Maskvai kol kas nepavyksta pasiekti svarbių pergalių mūšio lauke.

Vis dėlto JAV politikai pabrėžia, kad būtina ir toliau sparčiai teikti pagalbą Ukrainai, kurios kariuomenė yra mažesnė negu Rusijos.

Nors demokratai sako, kad itin svarbu skirti daugiau lėšų kovai su COVID-19, jų ketinimas pateikti šių išlaidų neapimantį planą balsavimui rodo, kad skubi pagalba Ukrainai yra pagrindinis jų prioritetas. Atskirų pandemijos valdymo priemonių valdantieji žada priimti vėliau.

Anot pareigūnų, palyginus su J. Bideno prašymu, Kongreso demokratai siūlo išskirti 3,4 mlrd. dolerių (3,2 mlrd. eurų) daugiau Ukrainos gynybos poreikiams ir dar tiek pat papildomų lėšų humanitarinei pagalbai Kyjivui.

JAV prezidentas balandžio pabaigoje paprašė Kongreso ukrainiečiams išskirti 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) gynybos išlaidoms Ukrainai, JAV ir jų sąjungininkėms.

J. Bidenas taip pat prašė 3 mlrd. dolerių (2,9 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai. Ši suma, be kita ko, skirta finansuoti pastangas aprūpinti maistu šalis, kurios yra priklausomos nuo grūdų ir kitų maisto produktų importo iš karo draskomos Ukrainos.

Rusija bombarduoja Ukrainos Odesos uostą, Mariupolio gamyklą

Rusijos pajėgos įnirtingai bombarduoja Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą, antradienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Kitame Ukrainos pietinės pakrantės gale rusų pajėgos bombarduoja Mariupolio metalurgijos gamyklą, kur ukrainiečių kovotojai trukdo Maskvai visiškai perimti šio miesto – kito svarbaus uosto – kontrolę.

Kelios dienos po įtemptos civilių – manyta, kad galbūt paskutinių - evakuacijos iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ pareigūnai paskelbė, kad apie 100 civilių dar gali būti bombarduojamos gamyklos tuneliuose.

Tuo pačiu metu toliau aiškėja šiurpi karo kaina. Ukrainos Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, po rusų pajėgų kovą sunaikinto namo griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai, antradienį pranešė pareigūnai.

Ukrainiečių kariškiai antradienį paskelbė, kad rusų pajėgos diena anksčiau iš orlaivių paleido septynias raketas į Odesą, kur jos pataikė į prekybos centrą ir sandėlį. Vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti.

Ukraina mano, kad bent kai kurie iš panaudotų šaudmenų buvo užsilikę nuo sovietinių laikų, labai netikslūs. Tačiau karą stebintis ukrainiečių strateginių studijų centras „Centr oboronnych strategij“ nurodė, kad Maskva prieš Odesą panaudojo ir tikslaus nutaikymo ginklus: hipergarsines raketas „oras–žemė“ „Kinžal“.

Ukrainiečių, britų ir amerikiečių pareigūnai įspėja, kad Rusija sparčiai išnaudoja savo tikslių ginklų atsargas ir gali neturėti galimybių greitai pagaminti naujų, todėl didėja rizika, kad karui užtrukus bus naudojamos ne tokios tikslios raketos.

Karo pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgoms nepavyko užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir dabar jis sako, kad pagrindinis jo tikslas yra Donbasas, tačiau vienas generolas užsiminė, kad tarp Maskvos tikslų taip pat yra visiškas Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, užimant visas šios šalies pakrantes.

Užėmusi Ukrainos pakrantę Rusija turėtų sausumos tiltą su 2014-aisiais aneksuotu Krymu ir prorusišku separatistiniu Moldovos regionu Uždniestre.

Nors Ukraina nuo Juodosios jūros dar neatkirsta ir atrodo, kad Rusijai tam trūksta pajėgų, tęsiamas Odesos apšaudymas atspindi šio miesto, kaip transporto mazgo, strateginę svarbą. Rusų kariuomenė ne kartą taikėsi į Odesos oro uostą ir teigė sunaikinusi kelias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.

Odesa, didžiausias Ukrainos uostas, taip pat labai svarbus grūdų eksportui, o Rusijos vykdoma blokada jau kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. Be to, Odesa yra kultūrinis brangakmenis, brangus ir ukrainiečiams, ir rusams, tad jo apšaudymas turi didelę simbolinę reikšmę.

JT rengia dar vieną posėdį dėl Ukrainos

JT Saugumo Taryba ketvirtadienį turėtų surengti dar vieną posėdį dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsižvelgiant į toliau blogėjančią humanitarinę padėtį, pirmadienį pranešė diplomatai.

Saugumo Tarybos posėdis, kurio paprašė Prancūzija ir Meksika, bus jau 16-as nuo Rusijos invazijos vasario 24 dieną, Vakarų valstybėms stengiantis išlaikyti spaudimą Rusijai, kuri, būdama nuolatine Tarybos nare, gali blokuoti priemones, kurioms nepritaria.

Susitikimas vyks po Rusijos aviacijos smūgio mokyklai Rytų Ukrainoje, per kurį, kaip pranešė Kyjivas, žuvo 60 civilių.

Jis vyks tą pačią dieną kaip neeilinė JT Žmogaus teisių tarybos sesija Ženevoje. Jos paprašė Ukraina dėl „blogėjančios žmogaus teisių padėties Ukrainoje“.

Penktadienį Saugumo Taryba vieningai priėmė Norvegijos ir Meksikos inicijuoją pareiškimą, kuriuo reiškiama „tvirta parama“ JT generaliniam sekretoriui ieškant konflikto „taikaus sprendimo“.

Tai buvo pirmas vieningo Saugumo Tarybos narių pritarimo sulaukęs pareiškimas nuo invazijos pradžios, nes anksčiau Maskva blokavo Saugumo Tarybos iniciatyvas.

Maskva nedalyvaus JT Žmogaus teisių tarybos susitikime dėl Ukrainos

Rusija nedalyvaus ketvirtadienį įvyksiančioje JT žmogaus teisių tarybos (UNHRC) specialioje sesijoje dėl Ukrainos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Taryba pirmadienį paskelbė, kad Kyjivo prašymu surengs specialią sesiją „dėl Rusijos agresijos prastėjančiai žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje“ išnagrinėti.

Tačiau Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį sakė, kad „rusų delegacija neįteisins savo dalyvavimu šio naujo politinio šou, organizuoto prisidengiant neeiline sesija“.

„Deja, mūsų argumentai ir paaiškinimai dėl tikrųjų šios specialios karinės operacijos tikslų ir realios situacijos... visiškai ignoruojami“, – sakoma jos pareiškime.

„Akivaizdu, kad jie nebus išgirsti ir šį kartą“, per Vakarų „naują antirusišką priemonę“, pridūrė M. Zacharova.

Rusija buvo Žmogaus teisių tarybos narė, bet balandžio 7 dieną JT Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už jos narystės Taryboje sustabdymą.

Kovo pradžioje Žmogaus teisių taryba istoriniu balsavimu nusprendė pradėti aukščiausio įmanomo lygio tyrimą dėl pažeidimų, padarytų prieš vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą ir jos metu.

O. Arestovyčius: Rusija vilkins karą, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį savo teritorijos

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad V. Putinas per savo Pergalės dienos kalbą leido suprasti, jog jis nėra suinteresuotas karo eskalacija pasitelkiant branduolinius ginklus ar įsiveliant į tiesioginį konfliktą su NATO, rašo agentūra AP.

O. Arestovyčius atkreipė dėmesį į V. Putino teiginį, kad Rusija pagerbs Antrajame pasauliniame kare besikovusių žmonių atminimą „darydama viską, kad nepasikartotų pasaulinio karo siaubas“. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo, tai reiškia, „kad branduolinio karo nebus. Karo su NATO nebus. Tačiau bus lėtai bandoma išspręsti tris pagrindines problemas“ – visišką Luhansko, Donecko ir Chersono sričių kontrolės perėmimą.

Jei Rusija įgyvendintų šiuos planus, ji įgytų pramoninio Donbaso, apimančio Mariupolio uostamiestį, kontrolę ir galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymą.

Vėlų pirmadienį duodamas interviu, O. Arestovyčius nurodė, kad Rusija vilkins karą, siekdama priversti Ukrainą atsisakyti šių teritorijų kontrolės. Pasak jo, Ukrainos galimybės sužlugdyti šiuos planus priklausys nuo to, ar Vakarai pristatys šaliai jai taip reikiamų sunkiųjų ginklų.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26 tūkst. okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 10 d. jau neteko apie 26 tūkst. kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 170 tankų, 2 808 šarvuotųjų kovos mašinų, 519 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 158 sraigtasparnių, 1 980 automobilių, 12 laivų, 380 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija teigia neketinanti uždaryti savo ambasadų Europos šalyse

Rusija teigia neturinti ketinimų uždaryti savo ambasadas Europos šalyse ir taip atsakyti į jai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas Vakarų sankcijas, praneša transliuotojas BBC, remdamasis Rusijos žiniasklaida.

„Tradiciškai taip nesielgiame, – valstybinei naujienų agentūrai RIA pareiškė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. – Manome, kad diplomatinės atstovybės dirba svarbų darbą.“

Siekdami spausti Rusiją nutraukti savo Ukrainoje sukeltą karą, Vakarai įvedė Maskvai griežtas sankcijas. Baudžiamosios priemonės, be kita ko, pritaikytos šalies oligarchams ir bankams, taip pat uždraustas rusiškos naftos importas.

Japonija plečia sankcijas Rusijai

Antradienį Japonija išplėtė sankcijas Rusijai ir įšaldė dar per 130 asmenų turtą, praneša CNN.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos Tokijuje, naujųjų sankcijų taikinyje – aštuoni Rusijos piliečiai ir 133 asmenys, veikiantys apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose. Ministerija nurodė, kad į sankcijų sąrašą įtrauktas Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, oligarchas Vladimiras Bogdanovas ir oligarcho Genadijaus Timčenkos šeimos nariai.

Japonija taip pat išplėtė savo eksporto į Rusiją sankcijas ir pritaikė jas dar 71 šalies organizacijai.

Reaguodama į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, Japoniją kovą pradėjo skelbti sankcijas Maskvai. Nuo tada Tokijas, be kita ko, įšaldė V. Putino ir jo šeimos turtą šalyje. Maskva į tai sureagavo savo pačios sankcijomis ir uždraudė Japonijos premjerui Fumio Kishidai ir kitiems valdžios pareigūnams įvažiuoti į Rusiją.

Vokietija: pabėgėlių ukrainiečių prieglaudoje rastas negyvas kūdikis

Pirmadienio rytą Kelne, pabėgėlių iš Ukrainos prieglaudoje, valytojai rado negyvo kūdikio lavoną. Tai pranešė šio Vokietijos miesto policija, kuria remiasi portalas „eurointegration.com.ua“.

Vaiko palaikai buvo rasti tualeto kabinoje. Kūdikio skrodimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad berniukas tikriausiai gimė gyvas. Vokietijos pareigūnai įtaria nužudymą.

Policija aiškinasi naujagimio mirties priežastis ir ieško jo motinos.

Vokietijoje nuo vasario 24 d. užregistruota daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje.

Vokietijos mokyklos jau priėmė daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Moldovoje po gegužės 9-osios baudą už Georgijaus juostą turės sumokėti 103 žmonės

Moldovoje po gegužės 9-osios baudą už Georgijaus juostos naudojimą turės sumokėti 103 žmonės. Tai antradienį pranešė policijos inspektorato vadovas Viorelas Cernăuțeanu, kurį cituoja portalas „Newsmaker“.

Tarp nubaustųjų – 10 Gagaūzijos Liaudies susirinkimo deputatų bei Belcio ir Feleščio vyskupas Markelas. Dar 36 pažeidėjai identifikuojami ir tikrinami.

Pasak V. Cernăuțeanu, pareigūnai apklausė visus tekstilės gamintojus Moldovoje ir nustatė, kad Georgijaus juostos buvo pagamintos ne šalies teritorijoje. „Jos visos importinės, galbūt kai kurios liko iš anksčiau, kai kurios buvo atvežtos iš užsienio“, – sakė jis.

Anksčiau Moldovos parlamentas uždraudė Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą simbolius, tarp jų – Georgijaus juostą.

Gagaūzijos autonominio regiono parlamentas leido naudoti Georgijaus juostą, nors tai prieštarauja nacionaliniam įstatymui.

Europos Sąjungai ieškant alternatyvių dujų, Alžyre lankosi Rusijos užsienio reikalų ministras

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį lankosi derybų Alžyre, dujas gaminančioje sąjungininkėje, įsibėgėjant Europos pastangoms užsitikrinti alternatyvų tiekimą.

Vėlai pirmadienį į Alžyrą atvykęs S. Lavrovas turėjo susitikti su užsienio reikalų ministru Ramtane Lamamra ir prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, sakoma Alžyro pranešimuose. Jo vizitas yra pirmasis nuo 2019 m. sausio ir vyksta abiem šalims minint 60-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį telefonu aptarė su kolega Alžyre „koordinavimą su OPEC+ bei padėtį Ukrainoje“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

OPEC+ vienija OPEC naftos kartelį su Rusijos vadovaujamomis sąjungininkėmis gamintojomis valdant produkciją ir kainas. Alžyras yra pagrindinis dujų tiekėjas Europai, tiekiantis 11 proc. jos importo, Rusijai tenka 47 proc. šio importo.

Rusijai vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą, Italija, Ispanija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės žvelgia į Alžyrą, siekdamos sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Tačiau pramonės ekspertai teigia, kad Alžyrui trūksta infrastruktūros ir nepanaudotų pajėgumų, kad padidintų dujų eksportą per trumpą laiką pakeičiant tiekimus iš Rusijos. Alžyro vyriausybė tai ne kartą pabrėžė, siekdama neįžeisti ilgametės sąjungininkės.

Graikijos ambasada atnaujina darbą Kyjive

Graikijos ambasada atnaujina darbą Kyjive. Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis Graikijos užsienio reikalų ministerija.

„Graikijos ambasada Kyjive, kurios darbuotojai paliko miestą dėl saugumo netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, vėl atidaroma sostinėje su reikiamu personalu“, – sakoma Graikijos URM pranešime.

Ambasada kartu su generaliniu konsulatu Odesoje, kuris dirba įprastu režimu, teiks pagalba Graikijos piliečiams, taip pat užsieniečiams Ukrainoje, pažymima pranešime.

URM pabrėžė, kad vasario 14 d. ir 22 d. paskelbtos rekomendacijos Graikijos piliečiams nevykti į Ukrainą tebegalioja.

„eurointegration.com.ua“ primena, kad gegužės 8 d. darbą Kyjive atnaujino JAV ambasada.

Praėjusią savaitę Ukrainos pareigūnai pranešė, kad savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų. Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Ekspertas: V. Putinas vers A. Lukašenką atakuoti Lucko – Lvivo kryptimi

Per artimiausią susitikimą V. Putinas spaus Aliaksandrą Lukašenką, kad šis įsakytų Baltarusijos kariuomenei pulti Ukrainą, bet vargu ar šis Kremliaus planas bus realizuotas.

Tai antradienį paskelbtame interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė karybos ekspertas Olegas Ždanovas.

„Netrukus vėl turėtų įvykti V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas. Manau, kad V. Putinas vėl vers A. Lukašenką įsakyti Baltarusijos kariuomenei pulti Ukrainą Lucko – Lvivo kryptimi“, – sakė jis.

Ekspertas priminė, kad Baltarusijos vadovas spyriojosi dar tada, kai Kremliaus šeimininkas buvo Olimpo viršūnėje – pačioje karo pradžioje.

„O dabar, mano manymu, jis tuo labiau nenorės kištis. Bet V. Putinas darys jam labai stiprų spaudimą“, – prognozavo O. Ždanovas.

JT: karas Ukrainoje pražudė kur kas daugiau civilių, nei rodo oficialūs duomenys

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje iki šiol pražudė kur kas daugiau civilių, nei rodo oficialūs duomenys. Tai antradienį pranešė JT stebėsenos misijos šioje šalyje vadovė Matilda Bogner, kurią cituoja BBC.

JT duomenimis, nuo vasario 24-osios Ukrainoje žuvo 3 381 civilis. Tačiau, pasak M. Bogner, galimai žuvo dar keli tūkstančiai tokių žmonių.

„Didžiausia juodoji skylė yra Mariupolis, kurį sunku pasiekti ir gauti visapusiškai patvirtintą informaciją“, – teigė M. Bogner.

Chersono miestą paliko beveik pusė gyventojų

Pietų Ukrainos Chersono miestą nuo karo pradžios paliko beveik pusė gyventojų iš ankščiau čia gyvenusių beveik 300 tūkst. „Preliminariais skaičiavimais, vien tik nuo kovo iš Chersono išvyko 45 proc. žmonių“, – agentūrai „Ukrinform“ sakė srities administracijos vadovas Hennadijus Lahuta. Iš visos srities po rusų okupacijos pabėgo kas penktas gyventojas. Tai esą „katastrofiški skaičiai“.

H. Lahuta kaltino Rusijos dalinius žudymais, prievartavimais ir plėšikavimais. Prieš karą Chersone gyveno apie 290 tūkst. žmonių. Rusų pajėgos apie uostamiesčio prie Dnipro žiočių užėmimą pranešė kovo pradžioje.

Chersonas yra vienintelė Ukrainos srities sostinė, kurią kontroliuoja Rusijos daliniai ir po Mariupolio antras didžiausias užimtas miestas. Smarkiai sugriautame Mariupolyje likę tik apie trečdalis iš anksčiau daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų.

Ukraina praneša, kad per pastarąją parą prieš „Azovstal“ gamyklą surengti 34 antskrydžiai

Per pastarąją parą Rusijos kariai prieš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklą surengė 34 antskrydžius. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Mariupolio miesto taryba.

Anot „Telegram“ tinkle paskelbto tarybos pranešimo, iš šių atakų aštuonios įvykdytos naudojant strateginius bombonešius. Pranešime pažymima, kad rusai nesiliauja bandę perimti šio objekto kontrolę.

Šeštadienį pranešta, kad iš „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Tačiau antradienį Kyjivas paskelbė vertinimą, kad čia vis dar yra per 1 tūkst. Ukrainos karių, daugelis jų – sužeisti.

V. Zelenskis kiek anksčiau teigė, kad šalies vadovybė siekia diplomatinių sprendimų, jog būtų galima išgelbėti ir gamykloje esančius ukrainiečių karius.

JT: Ukrainoje – daugiau kaip 8 mln. šalies viduje perkeltų asmenų

Ukrainoje yra daugiau kaip 8 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, kuriuos palikti savo namus privertė Rusijos invazija, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Dar daugiau kaip 5,9 mln. ukrainiečių nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną išvyko iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) pateiktas šalies viduje esančių pabėgėlių skaičius atspindi padėtį gegužės 3 dieną. Balandžio 17-ąją Ukrainos teritorijoje buvo 7,7 mln. dėl karo namus palikusių, bet iš Ukrainos neišvykusių žmonių.

„Šalies viduje perkeltų asmenų ir visų karo Ukrainoje paveiktų žmonių poreikiai didėja su kiekviena valanda“, – sakė TMO vadovas Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu).

„Vykstant aktyviems karo veiksmams vis dar sunku pasiekti gyventojus, kuriems reikalinga pagalba, bet mūsų komandos yra įsipareigojusios toliau teikti skubią pagalbą Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse“, – sakė jis.

Naujausią savo tyrimą TMO atliko nuo balandžio 29 iki gegužės 3 dienos.

Apskaičiuota, kad 63 proc. šalies viduje esančių perkeltų asmenų yra moterys.

Beveik pusė šalies viduje esančių perkeltų asmenų paliko savo namus Ukrainos rytuose, kur Rusija dabar vykdo pagrindinį puolimą.

Namus Ukrainos rytuose paliko per 3,9 mln. žmonių. 1,65 mln. buvo priversti pasitraukti iš Kyjivo regiono, o 1,3 mln. – iš Ukrainos šiaurės.

Tyrimas parodė, kad 36 proc. šalies viduje esančių perkeltų asmenų – 2,9 mln. – dabar yra palyginti saugesniame vakariniame Ukrainos regione.

TMO nustatė, kad labiausiai šiems pabėgėliams reikalinga finansinė parama, be to, jiems labai dažnai reikalinga pastogė.

„9 proc. visų naujausiai ataskaitai apklaustų žmonių, įskaitant tuos, kurie nėra šalies viduje perkelti asmenys, sakė, kad jų namai buvo apgadinti arba sugriauti, – nurodė TMO. – Vien tarp šalies viduje perkeltų asmenų šis skaičius padidėja iki 27 procentų. Vienas iš 10 apklaustų žmonių sakė, kad reikės medžiagų apgadintiems namams suremontuoti.“

Įvertinimas buvo padarytas apklausus 2 tūkst. anoniminių respondentų, vyresnių nei 18 metų. Su šiais atsitiktinai atrinktais žmonėmis susisiekta telefonu.

Tyrimo išvadomis TMO naudojasi vertindama žmonių perkėlimą šalies viduje, jų mobilumą ir humanitarinius poreikius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė pažadėjo priversti atsakyti Bučos žudynių kaltininkus

A. Baerbock antradienį pažadėjo, kad tarptautinė bendruomenė privers atsakyti tuos, kurie yra atsakingi už civilių žmonių mirtis Ukrainos Bučos mieste per Rusijos pajėgų invaziją.

Lankydamasi šiame netoli Kyjivo esančiame mieste A. Baerbock sakė, kad per Rusijos pajėgų okupaciją Bučoje buvo įvykdyti „sunkiausi nusikaltimai, kuriuos tik galima įsivaizduoti“.

Liudininkai pasakojo, kaip Rusijos kariai, iš pažiūros, taikėsi į atsitiktinius civilius, kurių kūnai liko gulėti gatvėse po jų pasitraukimo iš miesto kovo 31 dieną.

„Mūsų pareiga šioms aukoms – ne tik jas prisiminti, bet ir priversti [šių nusikaltimų] kaltininkus atsakyti, – sakė A. Baerbock. – Mes, kaip tarptautinė bendruomenė, tai padarysime. Tai yra pažadas, kuri turime ir privalome duoti čia, Bučoje.“

A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Kelionė buvo suorganizuota praėjus kelioms dienoms po to, kai Berlynas ir Kijevas išsprendė diplomatinius nesutarimus dėl Ukrainos nenoro pakviesti Vokietijos prezidentą dėl jo artimų ryšių su Rusija.

A. Baerbock Bučoje lankėsi kartu su Ukrainos generaline prokurore. Ji pažadėjo, kad tarptautinė bendruomenė padės Ukrainai rinkti karo nusikaltimų įrodymus.

Kalbėdama su žurnalistais apgriautoje bažnyčioje A. Baerbock sakė girdėjusi pasakojimus tų, kurie per okupaciją neteko artimųjų. Kai kurie jų žuvo prekybos centre, kur buvo atėję apsipirkti, o viena moteris ir du jos vaikai buvo nušauti kai bandė pabėgti.

„Niekas negali numalšinti (išgyvenusiųjų) skausmo, – sakė ji. – Tėvų ir motinų, tetų ir dėdžių, draugų, kaimynų ir kolegų skausmo. Tačiau galime užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas.“

JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner antradienį sakė sulaukusi pranešimų, kad per Rusijos vykdytą okupaciją Bučoje buvo neteisėtai nužudyta daugiau nei 300 vyrų, moterų ir vaikų.

Visoje Ukrainoje pasaulinė organizacija patvirtino 3 381 civilio žūtį nuo karo pradžios.

„Tikrasis skaičius yra didesnis ir mes stengiamės patvirtinti kiekvieną atskirą atvejį“, – nurodė M. Bogner.

V. Zelenskis įspėja Slovakiją ir kitas ES šalis dėl bendradarbiavimo su Rusija

V. Zelesnkis įspėjo Slovakiją ir kitas ES šalis dėl tolesnio bendradarbiavimo su Rusija. Dėl to joms gresia panašus likimas, koks dabar yra ištikęs Ukrainą, sakė jis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Slovakijos parlamentą Bratislavoje.

V. Zelenskis teigė suprantąs, kad Slovakijai sunku atsisakyti rusiškų dujų importo. Tačiau panašiai anksčiau, anot jo, argumentavo ir Ukrainos politikai, už pigias dujas leidę Rusijai dislokuoti Juodosios jūros flotilę.

Kaip ir tikėtasi, V. Zelenskis paragino Slovakiją tiekti Ukrainai daugiau tokios ginkluotės kaip koviniai lėktuvai ir sraigtasparniai ir įvesti Rusijai dar griežtesnes sankcijas. „Jei nesulaikysime Rusijos kariuomenės, ji veršis į priekį – ir į Slovakijos teritoriją“, - kalbėjo Ukrainos vadovas. Savo kalbą jis baigė žodžiais „Slava Ukrajini“. Parlamentarai tada atsistojo ir ilgai plojo.

Tačiau kelios opozicijos eilės buvo tuščios, nes kairieji ir kraštutiniai dešinieji deputatai boikotavo posėdį. Buvęs vyriausybės vadovas Robertas Ficas, didžiausios opozicinės partijos „Kryptis – socialdemokratija“ lyderis įspėjo, kad V. Zelenskis nori įtraukti Slovakiją į karą, kuriame ši gali tik pralaimėti.

Liberalas užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas dėl to apkaltino opozicijos politikus „bailumu“. Slovakija esą negali taip elgtis, lyg šis karas jos neliestų. Tokiais kreipimaisis kaip į Slovakijos parlamentą V. Zelenskis sustiprina įsitikinimą, kad šis karas „baigsis pergalingai Ukrainai ir Europai“, - po prezidento kalbos sakė ministras.

ES atsisako draudimo laivais gabenti rusišką žaliavinę naftą

EK atidėjo pasiūlymus uždrausti ES laivybos sektoriui gabenti rusišką žaliavinę naftą, antradienį patvirtino ES diplomatai, Komisijai ieškant bendro sutarimo dėl būsimo sankcijų paketo.

Graikija, Malta, Kipras ir kai kurios kitos šalys priešinosi šiai priemonei, baimindamiesi, kad tai turės įtakos jų laivybos pramonei, sakė diplomatiniai šaltiniai.

ES diplomatai agentūrai dpa sakė, kad laivybos draudimo klausimą reikia toliau derinti tarptautiniu lygmeniu ir Didžiojo septyneto pramoninių valstybių grupėje.

Tačiau planuojamas draudimas apdrausti Rusijos naftą gabenančius tanklaivius lieka sankcijų paketo dalimi, patvirtino ES diplomatai.

Praėjus beveik savaitei po to, kai U. von der Leyen pirmą kartą pristatė naują ES sankcijų Rusijai paketą, derybos dėl jo įstrigo.

Vengrija ir kelios kitos šalys reikalauja, kad planuojamam naftos embargui būtų taikomos didelės išimtys.

U. von der Leyen pirmadienį lankėsi Budapešte, kur dėl šio paketo kalbėjosi su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Po susitikimo ji tviteryje pareiškė, kad diskusija „padėjo išsiaiškinti klausimus, susijusius su sankcijomis ir energetiniu saugumu“, tačiau „reikia dirbti toliau“.

Vengrijos valstybinei naujienų agentūrai MTI užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto sakė, kad „dar daug ką reikia aptarti, kad Vengrija pakeistų savo poziciją“.

Diplomatiniai šaltiniai teigė, kad sankcijos greičiausiai nebus įtrauktos į trečiadienį Briuselyje vyksiančio eilinio kassavaitinio ES valstybių narių atstovų susitikimo darbotvarkę.

Kyjive vėl atidaroma Vokietijos ambasada

A. Baerbock pranešė, kad vėl bus atidaryta šalies ambasada Kyjive su minimaliu darbuotojų skaičiumi.

Kalbėdama per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba, A. Baerbock sakė, kad ambasada vėl pradės veikti jau šį antradienį.

Vasario viduryje laukiant karo veiksmų ambasada Kyjive buvo uždaryta, o veikla buvo vykdoma iš vakarų Ukrainos ir Berlyno.

JAV žvalgybos vadovė: V. Putinas pasiryžęs pasiekti Uždniestrę

V. Putinas Ukrainos karo neužbaigs Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs sukurti sausumos tiltą į Uždniestrę, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines (Avril Hains).

„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – sakė ji.

„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – per Senato posėdį kalbėjo A. Haines.

Vladimiras Putinas tikriausiai taps dar labiau neprognozuojamas ir gali įvesti savo šalyje karo padėtį, kad galėtų lengviau įgyvendinti savo ambicijas Ukrainoje, antradienį sakė A. Haines.

V. Putino tikslai yra didesni nei Rusijos kariniai pajėgumai, ir tai „tikriausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galime judėti labiau neprognozuojama ir potencialiai eskaluojama trajektorija“, per JAV Senato posėdį kalbėjo A. Haines.

„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas imsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karo padėties įvedimą, pramoninės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskaluojamas karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.

A. Haines taip pat teigė, jog V. Putinas tikriausiai neįsakys panaudoti branduolinių ginklų, nebent Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

E. Macronas su V. Orbanu kalbėjosi apie galimą rusiškos naftos embargą

Po Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen vizito Budapešte ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su Vengrijos vyriausybės vadovu Viktoru Orbanu kalbėjo apie galimą naftos embargą Rusijai. Pokalbio tikslas yra „kuo greičiau susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo“, antradienį pranešė Eliziejaus rūmai. V. Orbano atstovas patvirtino, kad abu lyderiai aptarė „energetinio saugumo klausimus“.

Vengrija yra priklausoma nuo rusiškos naftos ir kol kas blokuoja ES siūlymą dėl naftos embargo Rusijai dėl šios invazijos į Ukrainą. U. von der Leyen ir Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas po Komisijos vadovės susitikimo su V. Orbanu Budapešte pirmadienio vakarą kalbėjo apie „pažangą“. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES ir siekia kompromiso dėl naujų sankcijų.

Europos Komisija pasiūlė šalims narėms laipsniškai įvesti rusiškos naftos ir naftos produktų importo draudimą, kuris daugumai šalių įsigaliotų iki metų pabaigos. Vengrija, anot ES diplomatų, reikalauja daug ilgesnio pereinamojo laikotarpio ir finansinės paramos perėjimui prie kitų teikimo kelių. Konkrečiai kalbama apie naujo naftotiekio tiesimą – juo Vengrija naftą gautų per Kroatiją.

A. Baerbock priėmęs V. Zelenskis dėkojo Vokietijai

V. Zelenskis antradienį Kyjive priėmė A. Baerbock ir padėkojo jai už Berlyno paramą kare su Rusija. Jo šaliai labai svarbu, kad Vokietija solidarizuojasi su ukrainiečiais, sakė V. Zelenskis prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.

A. Baerbock lydėjo kolega iš Nyderlandų Wopkė Hoekstra, kuris teigė esąs sukrėstas Rusijos įvykdytų sugriovimų, be kita ko, Kyjivo priemiesčiuose. A. Baerbock taip pat lankėsi Bučoje ir Irpinėje.

A. Baerbock informavo V. Zelenskį, kad po kelių dienų Ukrainos kariai bus pradėti apmokyti naudotis moderniomis haubicomis 2000, kurias Vokietija perduos Ukrainai kartu su Nyderlandais.

A. Baerbock yra pirmoji iš Vokietijos vyriausybės narių, apsilankiusių Kyjive po ilgų diskusijų apie vokiečių politikų vizitus Ukrainoje.

S. Lavrovas atvyko derybų į Alžyrą, kuris domina ES kaip galimas dujų tiekėjas

S. Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą, dujas išgaunančią šalį sąjungininkę, deryboms, Europai iš šios šalies siekiant užsitikrinti alternatyvų energijos tiekimą.

S. Lavrovas susitiko su Alžyro prezidentu Abdelmadžidu Tebboune ir užsienio reikalų ministru Ramtane Lamamra, pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Pasak Rusijos URM, S. Lavrovas sakė R. Lamamrai, kad Maskva remia „Alžyro draugų iniciatyvą parengti naują tarpvalstybinį strateginį dokumentą, kuris atspindėtų naują mūsų dvišalės partnerystės kokybę“.

„Mūsų politinis dialogas aktyviai plėtojamas, kaip ir ekonominis, karinis bei techninis bendradarbiavimas, humanitariniai ir kultūriniai ryšiai“, – pridūrė jis.

Tai pirmasis jo vizitas nuo 2019 metų sausio mėnesio ir vyksta abiem šalims minint diplomatinių santykių užmezgimo 60-ąsias metines.

S. Lavrovas taip pat padėjo vainiką prie paminklo kovotojams, žuvusiems per Alžyro karą už nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

Alžyras yra gana svarbus dujų tiekėjas Europai – iš jo importuojama 11 proc. dujų, o iš Rusijos – 47 proc.

Italija, Ispanija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, siekdamos sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų po vasario 24 dienos, kai prasidėjo invazija į Ukrainą, žvalgosi į Alžyrą.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Alžyro prezidentu apie „koordinavimą OPEC+ viduje ir padėtį Ukrainoje“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

OPEC+ yra forumas, kuriame OPEC naftos kartelis kartu su Rusijos vadovaujamomis sąjungininkėmis gamintojomis bendradarbiauja valdant naftos gavybą ir kainas.

Tačiau pramonės ekspertai teigia, kad Alžyrui trūksta infrastruktūros ir laisvų pajėgumų, kad galėtų padidinti dujų eksportą ir artimiausiu metu pakeisti tiekimą iš Rusijos. Panašiai tvirtina ir vyriausybė, siekdama neįžeisti savo ilgametės sąjungininkės.

JAV ketina patvirtinti 40 mlrd. dolerių paramą Ukrainai

JAV įstatymų leidėjai antradienį turi pradėti diskusijas dėl beveik 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketo, Vašingtone skambant perspėjimams, kad Rusija tikriausiai ruošiasi ilgam karui su savo kaimyne.

Gynybos, humanitarinės pagalbos ir ekonominio finansavimo paketą turėtų būti nesunku priimti, nes abi partijos susitarė dėl detalių, ir tikėtina, kad jis bus greitai priimtas Kongrese.

„Tai didelis paketas, tačiau ir poreikis yra didelis, o laikas yra labai svarbus... Prezidentas paragino abejus Kongreso rūmus skubiai imtis veiksmų dėl pagalbos Ukrainai paketo, taigi turime veikti greitai“, – kalbėjo Senato demokratų daugumos vadovas Chuckas Schumeris.

Pirmadienį Kongreso lyderiai susitarė skirti 6,8 mlrd. dolerių daugiau nei 33 mlrd. dolerių, kurių anksčiau prašė Baltieji rūmai, kad padėtų Rytų Europos šaliai atremti Maskvos invaziją.

Finansinė parama apimtų papildomus 3,4 mlrd. dolerių karinei ir humanitarinei pagalbai šalia administracijos prašomo finansavimo.

Jei paketas bus priimtas, kaip planuojama, JAV išlaidos Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl karo kilusiai humanitarinei krizei spręsti išaugs iki maždaug 54 mlrd. dolerių.

Apie 60 Ukrainos karių atvyko į Vokietiją mokymams

Ukrainos kariai atvyko į Vokietiją mokytis naudotis artilerijos sistema „Panzerhaubitze 2000“, antradienį agentūrai dpa pranešė vyriausybės šaltiniai Berlyne.

Vokietijoje pagamintos savaeigės šarvuotosios haubicos turėtų būti naudojamos kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Jos turi patranką, sumontuotą ant vikšrinės transporto priemonės, panašios į tanką.

Su standartine amunicija „Panzerhaubitze 2000“ pasiekia 30 km šaudymo atstumą. Naudojant padidinto nuotolio šaudmenis, galima pasiekti 40 km, teigia Vokietijos Bundesveras. Kiekvienai haubicai aptarnauti reikia penkių karių.

Būsimos jų įgulos kartu su techniniais ekspertais ir vertėjais į Vokietiją atvyko antradienį, o jau trečiadienį prasidės mokymai Bundesvero artilerijos mokykloje Idar-Oberšteine, sakė dpa šaltiniai. Mokymuose dalyvaus daugiau kaip 60 Ukrainos karių.

Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministras paskelbė, kad Ukrainai bus perduotos septynios tokios haubicos. Nyderlandai taip pat siunčia panašias ginklų sistemas.

Mokymai truks apie 40 dienų, priklausomai nuo to, kiek kariai jau anksčiau buvo susipažinę su panašia sunkiąja ginkluote.

Ekspertai teigia, kad Ukrainos kariai galėtų naudoti haubicas derindami su žvalgybos duomenimis, kad galėtų suduoti didelius artilerijos smūgius ilgesniais atstumais.

Po pastato griuvėsiais rytų Ukrainoje rasta daugiau kaip 40 kūnų

Antradienį gelbėtojai po pastato griuvėsiais rytiniame Ukrainos Iziumo mieste, kurį dabar kontroliuoja Rusija, rado 44 civilių gyventojų kūnus, pranešė regiono gubernatorius.

„Iziume po penkiaaukščio pastato, kurį okupantai sugriovė kovo pradžioje, griuvėsiais rasti 44 civilių kūnai“, – „Telegram“ pranešė rytinės Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas.

Nors rajone tebevyksta mūšiai, vietos žiniasklaida citavo jo žodžius, kad gyventojai šį radinį aptiko valydami griuvėsius iš teritorijos, „kurioje nėra apšaudymo“.

O. Synegubovas nenurodė, nei kas išvežė kūnus, nei kaip jiems pavyko tai padaryti, nes miestas po kelias savaites trukusių sunkių mūšių balandžio 1 dieną atiteko Rusijos kariuomenės kontrolei.

Didelę dalį aplinkinės teritorijos taip pat kontroliuoja Rusija.

Atskirai regiono prokuratūra pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl „karo įstatymų ir papročių pažeidimo“ ir kad 14 kūnų pavyko atpažinti.

„Tyrimo duomenimis, Rusijos kariuomenė kovo 7-10 dienomis sistemingai apšaudė Iziumą. Dėl to buvo sunaikinta viešoji infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai“, – sakoma „Telegram“ pranešime.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje