Keliomis dienomis anksčiau gaisrų ir sprogimų įvyko vienoje karinėje bazėje ir ginkluotės sandėlyje Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Maskva tuos incidentu siejo su Kyjivo „diversantais“.

„Užsidegė šaudmenų sandėlis netoli Timonovo kaimo“ Belgorodo srityje, arčiau kaip už 50 km nuo sienos su Ukraina, sakoma srities gubernatoriaus  Viačeslavo Gladkovo pranešime.

Apie jokias aukas nebuvo pranešta, bet Timonovo ir netoliese esančio Solotų kaimo gyventojai buvo „perkelti saugiu atstumu“, nurodė V. Gladkovas. Pasak gubernatoriaus, tarnybos aiškinasi gaisro priežastį.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti didžiulis liepsnų kamuolys ir tirštų dūmų stulpas, taip pat virtinė sprogimų blyksnių.

Pastarosiomis dienomis Rusijos kariniuose objektuose netoli Ukrainos įvyko virtinė sprogimų.

Scanpix nuotr.

Praeitą savaitę per sprogimus Sakų kariniame aerodrome žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti.

Po kelių dienų detonavo Kryme įrengtas ginklų ir šaudmenų sandėlis.

Po antrojo incidento Maskva neįprastai pripažino „sabotažo“ faktą.

Vėlai ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūros taip pat pranešė apie sprogimus Krymo rytinėje dalyje esančiame Kerčės mieste, kurį neseniai pastatytas didžiulis tiltas jungia su Rusijos žemynine dalimi.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje Maskva daug kartų kaltino ukrainiečių pajėgas rengiant smūgius Rusijos teritorijoje, ypač Belgorodo srityje.

Praeitą mėnesį per raketų smūgį Belgorodo mieste žuvo keturi žmonės, nurodė vietos valdžia. 

V. Zelenskis: Rusijos kariuomenė skiria milžiniškus išteklius, kad užfiksuotų dar bent vieną kilometrą Donbase

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą tradiciniame kreipimesi teigė, kad Rusijos kariuomenė skiria milžiniškus išteklius, kad užfiksuotų dar bent vieną kilometrą Donbase.

„Rusijos pareigūnai pakartoja grasinimus Odesai ir kitiems Ukrainos miestams. Matome, kas vyksta Zaporižios atominėje elektrinėje. Matome, kas nutiko Olenivkoje. Mes galime ir turime galvoti tik apie tai, kaip laimėti. Laimėti mūšio lauke, politiniame fronte, informacinėje konfrontacijoje, ekonominiame lėktuve, visur...Tikėkime savimi, padėkime vieni kitiems, saugokime Ukrainos interesus ir žinokime, kad bus taika“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Mykolajive pasigirdo sprogimai

Rugpjūčio 18-osios vakarą Ukrainos Mykolajivo mieste pasigirdo keli sprogimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi transliuotoju „Suspilne“.

Kaip skelbiama, 21.55 val. mieste ir visoje Mykolajivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Po to ten pasigirdo sprogimai.

Vietos pareigūnai incidento dar nekomentavo. Nežinoma ir tiksli sprogimų vieta.

Karinės pagalbos Ukrainai lyderės – JAV ir Estija

Kylio universiteto Pasaulio ekonomikos institutas paskelbė duomenis, rodančius, kokio masto karinę pagalbą Ukrainai teikia pasaulio šalys, praneša portalas „rbc.ua“.

Šiais Vokietijos ekspertų duomenimis, atspindinčiais liepos 1 d. situaciją, svarbiausios Ukrainos karinės donorės tebėra JAV, jau suteikusios Kyjivui 25,45 mlrd. dolerių vertės pagalbą. Antroje vietoje – Didžioji Britanija, kurios pagalba sudaro 4,11 mlrd. dolerių. Trečioje vietoje – Lenkija (1,83 mlrd. dolerių), o ketvirtoje – Vokietija (1,22 mlrd. dolerių).

Tikėkime savimi, padėkime vieni kitiems, saugokime Ukrainos interesus ir žinokime, kad bus taika.

Vertinant paramą Ukrainai pagal bendrąjį vidaus produktą, pirmauja Estija – jos suteikta pagalba sudaro 0,8 proc. šalies BVP. Antroje vietoje – Latvija (beveik tokia pat BVP dalis), trečioje – Lenkija (0,5 proc. BVP), ketvirtoje – Lietuva (0,3 proc. BVP).

Kaip pažymi „rbc.ua“, Kylio universiteto duomenys neatspindi pagalbos, kurią pasaulio šalys jau pažadėjo Ukrainai, bet kol kas jos dar nesuteikė. Todėl paramos, kurią iš tikrųjų gauna Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vaizdas gali būti neišsamus.

JK žvalgyba: V. Putinas pralaimi informacinį karą Ukrainoje

Rusija per šešis invazijos į Ukrainą mėnesius nesugebėjo įsitvirtinti pastarosios šalies kibernetinėje erdvėje, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Jeremy'is Flemingas, kurį cituoja agentūra „The Guardian“.

Pasak J. Flemingo, pratrūkusiame kare abi šalys pasitelkia savo kibernetinius pajėgumus. „Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu visiškai pralaimi informacinį karą Ukrainoje ir Vakaruose. Nors vertėtų tai švęsti, negalime nuvertinti Rusijos dezinformacijos įtakos kitur pasaulyje“, – straipsnyje laikraščiui „The Economist“ rašė J. Flemingas.

Pasak žvalgybos agentūros vadovo, Rusijos pradiniai planai šioje srityje, kaip ir karo lauke, regis, žlugo. Jis nurodė, kad Maskva „neatsakingai ir beatodairiškai“ naudoja savo puolamuosius kibernetinius įrankius.

J. Flemingo teigimu, Rusija pasitelkė programinę įrangą „WhisperGate“, kad sunaikintų Ukrainos vyriausybines sistemas. Anot GCHQ vadovo, Maskva skaitmeninės dezinformacijos taktiką pasitelkia jau ne pirmą kartą – panašūs bandymai taip pat fiksuoti Sirijoje ir Balkanuose.

Scanpix nuotr.

Indonezija: Rusijos ir Kinijos prezidentai ketina dalyvauti G20 viršūnių susitikime

Rusijos prezidentas V. Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketina dalyvauti lapkritį Indonezijos Balio saloje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, pranešė Indonezijos prezidentas Joko Widodo.

„Xi Jinpingas atvyks. Apie savo atvykimą mane taip pat informavo prezidentas V. Putinas“, – interviu „Bloomberg“ sakė J. Widodo.

Indonezija šiuo metu pirmininkauja G20 šalių grupei. J. Widodo buvo pakvietęs V. Putiną dalyvauti lapkričio susitikime, tačiau Kremlius iki šiol nebuvo patvirtinęs atitinkamų Rusijos prezidento planų.

Galimas V. Putino dalyvavimas šiame susitikime Vakaruose laikomas problematišku. Rusija šiuo metu vykdo Ukrainos puolimą ir dėl to kelių valstybių lyderiai yra pareiškę nesantys tikri, ar vyks į Balį, jei susitikime gyvai dalyvaus Kremliaus šeimininkas. Į susitikimą taip pat pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tuo metu Kinija pastaruoju metu žvangina ginklais aplink Taivaną. Reaguodamas į JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą šioje demokratiškai valdomoje saloje, Pekinas prie jos pradėjo karines pratybas. Kinija laiko Taivaną nuosava teritorija ir atmeta bet kokius jos oficialius ryšius su kitomis valstybėmis.

Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau beveik 29 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų

Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuotas jau 28 991 Rusijos karo nusikaltimas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Generaline prokuratūra Kyjive.

Prokuratūros duomenimis, iš šių nusikaltimų 27 881 susijęs su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 28 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuoti dar 13 493 nusikaltimai šalies nacionaliniam saugumui.

Anot prokuratūros, rugpjūčio 18 d. rytą per karą sužeistų Ukrainos vaikų skaičius padidėjo iki 714.

Estijos prezidentas pynė maskuojamąjį tinklą Ukrainos armijai

Estijos prezidentas Alaras Karis su savo komanda pynė maskuojamuosius tinklus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Su savo komanda gaminau maskuojamuosius tinklus Ukrainos gynėjams. Savanoriai visoje Estijoje nupynė daugiau kaip 9 tūkst. kvadratinių metrų tinklų, kad padėtų Ukrainai. Mes visi galime ką nors padaryti, kad padėtume ukrainiečiams laimėti karą. Dėvėjau marškinėlius, kuriuos gavau dovanų iš prezidento Volodymyro Zelenskio“, – parašė tviteryje Estijos valstybės vadovas.

Portalas primena, kad balandžio mėnesį A. Karis lankėsi Kyjive kartu su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos prezidentais.

Ukrainos oligarchas R. Achmetovas teigia esąs pasirengęs finansuoti Mariupolio atstatymą

Ukrainos milijardierius Rinatas Achmetovas teigia esąs pasirengęs finansuoti Mariupolio atstatymą, kai miestą vėl kontroliuos Ukraina.

R. Achmetovas tai pareiškė interviu Lenkijos leidiniui „Wiadomości“.

„Man Mariupolis buvo, yra ir visada bus Ukrainos miestas. Aš tikiu Ukrainos armija ir mūsų partnerių Vakaruose parama. Aš tikiu, jog jei Ukraina sulauks pakankamos karinės pagalbos, tai Mariupolis tikrai bus išvaduotas“, – sakė milijardierius.

Anot R. Achmetovo, „kai Ukrainos vėliava vėl suplevėsuos virš Mariupolio, mes skirsime visas jėgas miesto atstatymui“.

Scanpix nuotr.

„Mes būtinai atstatysime mūsų gamyklas, ir plienas iš Ukrainos Mariupolio vėl galės konkuruoti pasaulio rinkose“, – pabrėžė oligarchas.

Anksčiau buvo pranešta, kad R. Achmetovo bendrovės SCM įmonės nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms, teritorinei gynybai ir humanitarinei pagalbai apie 1 mln. dolerių.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 362 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 362 vaikai, o dar daugiau kaip 716 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (376), Charkivo (202) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 328 mokyklos, iš jų 289 visiškai sugriautos.

Ukraina praneša: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 44 700 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 19 d. jau neteko apie 44 700 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai neteko 1 899 tankų, 4 195 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 016 artilerijos sistemų, 266 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 141 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 234 lėktuvų, 197 sraigtasparnių, 795 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 130 automobilių, 94 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Šaltiniai: JAV prezidento administracija rengia papildomą 800 mln. dolerių vertės karinės paramos paketą Ukrainai

JAV prezidento Joe Bideno administracija, anot trijų šaltinių, rengia papildomą 800 mln. dolerių (793 mln. eurų) vertės karinės paramos paketą Ukrainai, praneša agentūra „Reuters“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai teigė, kad apie naujausią paketą galimai bus paskelbta dar penktadienį ar kitą savaitę. J. Bidenas esą pasinaudos specialiais prezidentiniais įgaliojimais, leidžiančiais perduoti perteklinę ginkluotę iš JAV atsargų.

Baltieji rūmai šių pranešimų nekomentavo.

Vašingtonas jau yra nusiuntęs Ukrainai milijardų dolerių vertės karinės paramos.

„Bloomberg“: Vakarų teisininkai sieks 1 trln. dolerių vertės Rusijos turto konfiskavimo

Vakarų teisininkų grupė sieks iš Rusijos įmonių ir jos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, atimti iki 1 trln. JAV dolerių vertės turto, skelbia agentūra „Bloomberg“.

Aljansu už Ukrainos teisingumą pasivadinę teisininkai, atstovaujantys tarptautinėms advokatų kontoroms „McCue Jury & Partners“ ir „Mishcon de Reya“, dabar ieško finansavimo, kad galėtų pradėti bylinėjimąsi ir pasiektų šio turto nusavinimą.

Anot agentūros, jei planuojamas bylas pavyktų laimėti, didžioji dalis konfiskuotų pinigų atitektų nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams, o investuotojai ir teisininkai gautų savo uždarbius.

„Bloomberg“ pažymi, kad šis bylinėjimasis būtų sunkus ir tęstųsi daug mėnesių, nes didžioji dalis šio turto paslėpta  neskaidriose ofšorinėse jurisdikcijose, todėl jo išieškojimas – sudėtingas ir ilgas procesas, neturintis pakankamai  teisinių precedentų. Situaciją apsunkina ir tai, kad apie dvi dešimtys nubaustų rusų oligarchų, tokių kaip Michailas Fridmanas, Romanas Abramovičius ir Piotras Avenas, apskundė sankcijų jiems teisėtumą Europos Teisingumo Teisme.

Londone įsikūrusios „McCue Jury & Partners“ įkūrėjo ir partnerio Jasono McCue'o (Džeisono Makju) žodžiais, advokatai jau nustatė maždaug 200 mlrd. JAV dolerių vertės tokio turto, o šiuo metu 50 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių vardu siekia pritraukti finansavimą bylinėjimuisi prieš rusus, kuriems Jungtinėje Karalystėje buvo pritaikytos sankcijos, pradėti.

JK: Rusija vis bombarduoja Charkivą, kad nukreiptų Ukrainos pajėgų dėmesį nuo kitų šalies vietų

Rusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, vis bombarduoja Ukrainos šiaurės vakaruose išsidėsčiusį Charkivą, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos skirtų daug dėmesio šio miesto gynybai ir negalėtų vykdyti kontratakų kitose šalies vietose, praneša agentūra „Reuters“.

Ministerijos savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad vos už 15 kilometrų nuo Rusijos fronto linijų esantis Charkivas patiria nuolatinį apšaudymą, nes jį pasiekia didžioji dalis Rusijos artilerijos.

Miestą supančios srities gubernatoriaus duomenimis, per naujausias trečiadienį ir ketvirtadienį Charkive surengtas Rusijos atakas žuvo 17 žmonių ir dar 42 sužeisti. Rusija neigia, kad savo „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje metu taikosi į civilius.

ISW: ketvirtadienį Rusija pirmą kartą nuo liepos pradžios Ukrainoje nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos, anot Karo studijų instituto (ISW), pirmą kartą nuo liepos 6 d. Ukrainoje nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų, praneša agentūra „Sky News“.

JAV veikiantis institutas pridūrė, kad, nepaisant to, Rusijos kariai rugpjūčio 18 d. vis vien vykdė ribotą ir nesėkmingą puolimą Ukrainos rytuose.

ISW teigimu, Rusija ketvirtadienį pranešė apie tolesnius sprogimus Kryme, „veikiausiai kilusius suveikus Rusijos oro gynybai, dėl Ukrainos žvalgybinės veiklos ar Ukrainos atakos“. „Trys vietos šaltiniai informavo „Reuters“, kad Kryme, netoli Sevastopolio esančiame Belbeko aerodrome nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai“, – nurodė institutas.

„Rusijos statytinis Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas tvirtino, kad, preliminariais duomenimis, ten Rusijos oro gynyba numušė Ukrainos droną, tačiau daugiau žalos nepridarė“, – pridūrė ISW.

Ukrainos žvalgyba: Rusija penktadienį Zaporižios atominėje elektrinėje rengia provokaciją

Ukrainos žvalgyba gavo naujų įrodymų apie tai, kad Rusija penktadienį rengia teroro aktą Zaporižios atominėje elektrinėje, skelbia UNIAN.

„Gauta papildomas informacijos apie okupantų rengimąsi provokacijai Zaporižios atominėje elektrinėje rugpjūčio 19 d. Visų pirma, licencijuotiems darbuotojams (atliekantiems savo funkcijas pagal Valstybinės branduolinės energetikos inspekcijos išduotą licenciją) įsakyta likti namuose. Nedidelė dalis operatyvinio personalo bus įleista į gamyklos teritoriją“, – rašoma Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.

Ukrainiečiai, pabėgę nuo karo į Baltijos šalis, galės nemokamai grįžti namo

Netrukus ukrainiečiams, išvykusiems iš okupuotų teritorijų į Baltijos šalis, bus atidarytas nemokamas maršrutas iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos į Lvivą.

Kaip penktadienį praneša UNIAN, tai pareiškė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministro pavaduotojas Oleksijus Borodajus.

Pasak jo, kol kas nėra tiesioginio nemokamo maršruto į Ukrainą pabėgėliams, kurie išvyko iš okupuotų teritorijų per Rusiją į Baltijos šalis.

Pareigūnas pranešė, kad Ukrainos piliečius iš Lietuvos į Lvivą nemokamai veža savanoriai, bet iš Estijos ir Latvijos tokio maršruto nėra.

„Todėl mes susitarėme, padedant ir Užsienio reikalų ministerijai, su Baltijos šalių vyriausybėmis dėl tokio maršruto atidarymo. Manau, kad po savaitės ar pusantros ir šis maršrutas pradės veikti“, – teigė O. Borodajus.

„Tai bus nemokamas maršrutas iš Talino per Rygą, per Vilnių, per Žešuvą į Lvivą“, – patikslino jis.

Pareigūnas nurodė Reintegracijos ministerijos karštosios linijos telefono numerį, kuriuo turėtų skambinti ukrainiečiai, norintys pasinaudoti šiuo nemokamu reisu.

Ukrainos piliečius taip pat informuos šalies konsulatai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad į Rusiją deportuoti Ukrainos piliečiai galės grįžti į tėvynę be dokumentų.

BBC žurnalistams pavyko nustatyti daugiau kaip 5 700 Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių vardus

Remiantis atvirais šaltiniais, BBC laidų rusų kalba tarnybai pavyko nustatyti daugiau kaip 5 700 Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių vardus, praneša UNIAN.

Iki rugpjūčio 19 d. BBC laidų rusų kalba tarnyba kartu su leidiniu „Mediazona“ ir savanorių komanda patvirtino informaciją apie 5 701 žuvusįjį. Tarnyba pažymi, kad surinkti duomenys neatspindi tikrojo Rusijos nuostolių Ukrainoje masto.

Pasak publikacijos autorių, žurnalistai kiekvieną savaitę įvairiose Rusijos gyvenvietėse aptinka naujų Rusijos kariškių kapų, apie kuriuos vietos valdžia nepraneša. Manoma, kad jų sudarytame sąraše žuvusiųjų vardų yra 40-60 proc. mažiau negu iš tikrųjų palaidota Rusijoje. 

Tarp žuvusiųjų, įtrauktų į šį sąrašą, – 966 karininkai (17 proc.). Nukauti keturi Rusijos generolai ir 34 pulkininkai. Paskutinis pranešimas apie generolo žūtį pasirodė birželio mėnesį.

Tarp Rusijos regionų pagal patvirtintus nuostolius tebepirmauja Dagestanas (270 žmonių), Buriatija (245) ir Krasnodaro kraštas (206). Palyginimui – yra žinoma tik apie 14 žuvusiųjų iš Maskvos, nors Rusijos sostinei tenka beveik 9 proc. šalies gyventojų.

Pagal absoliučių nuostolių skaičių pirmauja pėstininkai ir desantininkai. Sparčiausiai didėjančią nuostolių kategoriją sudaro tie, kuriuos Rusijos valdžia vadina savanoriais. Taip pat žinoma, kad žuvo 66 karo lakūnai – specialistai, laikomi kariuomenės elitu, rašo BBC laidų rusų kalba tarnyba.

Rusijos gynybos ministerija apie žuvusiųjų skaičių paskutinį kartą pranešė kovo 25 d. Tada buvo teigiama, kad Ukrainoje žuvo 1 351 Rusijos kariškis.

Ukraina pateikė pasiūlymą kolaborantams ir išdavikams Kryme

Krymo kolaborantai ir išdavikai gali sušvelninti bausmę. „Krymo kolaborantai ir išdavikai gali sušvelninti bausmę, suteikdami vertingos informacijos apie Rusijos karinius įrenginius ir įrangą“, – penktadienį „Twitter“ paskelbė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danylovas.

Scanpix nuotr.

Buvęs Krasnodaro meras paskirtas rusų okupacinės Charkivo regiono ministrų tarybos vadovu

Buvęs Rusijos miesto meras paskirtas vadovauti naujai Rusijos sudaromai vyriausybei šiaurės rytų Ukrainoje – tai naujausias iš eilės tokių paskyrimų, kurie, pasak Kyjivo, yra bandymų aneksuoti Ukrainos teritoriją dalis, praneša „Reuters“.

Andrejus Aleksejenka ketvirtadienį atsistatydino iš šešioliktojo pagal dydį Rusijos miesto Krasnodaro mero pareigų. Dabar jis vadovaus naujai Rusijos paskirtai Charkivo regiono ministrų tarybai, penktadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos paskirtos vietos administracijos dekretu.

Regionas, kurį iš dalies yra okupavusi Rusijos kariuomenė, supa antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą. Jis yra į šiaurę nuo Luhansko ir Donecko regionų, kuriuos Maskva siekia užimti nepriklausomybę nuo Kyjivo paskelbusių separatistų rankomis.

Rusijos pareigūnai anksčiau yra sakę, kad okupuotos Ukrainos teritorijos niekada nebus grąžintos Kyjivui ir kad rudenį gali būti surengti referendumai dėl jų prijungimo prie Rusijos. Ukraina juos pavadino „pseudoreferendumais“ ir pažadėjo užkirsti jiems kelią.

Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja mažiau nei pusę Charkivo regiono. Gegužės mėnesį po įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos pajėgos nutraukė Charkivo miesto puolimą, tačiau toliau bombarduoja miestą iš pozicijų už jo pakraščių.

Nusikaltėliai už 18 tūkst. dolerių padėdavo karo prievolininkams išvykti iš Ukrainos

Kyjivo gyventojas kartu su bendrininku suorganizavo neteisėtą vyrų išvykimo į užsienį schemą. Norintieji gaudavo „savanorio“ pažymą.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.

Tyrėjai nustatė, kad Ukrainos sostinės gyventojas neteisėtai gabeno karo prievolininkus į Europos Sąjungos šalis. Už 18 tūkst. dolerių tarnybos vengiantys vyrai buvo įtraukiami į duomenų bazę „Šliach“. Tai suteikdavo jiems galimybę patekti į Lenkiją kaip savanoriams, kurie esą vyksta parvežti humanitarinės pagalbos.

Schemos organizatorius sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Anksčiau šią savaitę buvo pranešta, kad Odesoje medikai ir valdininkai klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Su tokiais „dokumentais“ šaukiamojo amžiaus vyrai galėjo nekliudomai vykti į užsienį. Ši paslauga kainavo 7 tūkst. dolerių.

Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies.

Estija siūlys ES priimti aštuntą sankcijų Rusijai paketą

Estijos vyriausybė ketvirtadienį vykusiame kabineto posėdyje nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, oficialiai siūlydama priimti aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą.

Pasak užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu (Urmo Reinsalaus), labai svarbu paspartinti kito sankcijų paketo priėmimą, siekiant sugriežtinti ir sustiprinti apribojimus Rusijai ir sistemingai dirbti, nuosekliai didinant agresijos kainą Maskvai.

Estija nori, kad aštuntuoju paketu būtų išplėstos sankcijos Rusijai ekonomikos, energetikos ir prekybos sektoriams ir į sankcijų sąrašą būtų įtraukta daugiau asmenų.

Estija taip pat siekia gerokai išplėsti sankcijas, apribojant Rusijos piliečių judėjimą.

U. Reinsalu pabrėžė, kad Estija siekia politinio sutarimo visoje Šengeno erdvėje, kad būtų įvestos papildomos sankcijos Rusijos piliečiams, kaip tai jau padarė Talinas.

„Kaip užsienio reikalų ministras raginu vyriausybes ir kitas Europos šalis įvesti papildomas vidaus sankcijas, kad būtų sustabdytas šalies agresorės Rusijos piliečių judėjimas Europoje, ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad Šengeno erdvė būtų uždaryta Rusijos piliečiams.“

Nuo Rusijos įsivežimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje Estija ir ES nuolat taiko sankcijas Rusijai. Iki šiol buvo priimti septyni sankcijų paketai, kuriais siekiama, kad agresijos kaina Rusijai būtų tokia didelė, jog visiškai paralyžiuotų jos ekonomiką ir neleistų finansuoti karo.

Rusijoje pradeda veikti pirmosios „Starbucks“ tinklą perėmusios „Stars Coffee“ kavinės

JAV kavinių tinklui „Starbucks“ pasitraukus iš Rusijos, tinklą perėmusi įpėdinė, pasivadinusi „Stars Coffee“, penktadienį Maskvoje pasitiko pirmuosius savo lankytojus.

Liepą prokremliškas reperis Timati ir restoranų projektų plėtotojas Antonas Pinskij įsigijo „Starbucks“ padalinį Rusijoje ir suteikė jam naują pavadinimą, paskelbdami šūkį „Bucks“ nebeliko, tačiau „Stars“ pasiliks“.

„Kodėl STARS? Naujasis prekės ženklas vienija gastronomijos pramonės žvaigždes“, – tinklalapyje su naujuoju logotipu parašė naujieji kavinių tinklo savininkai.

Sukurtas ir naujas logotipas – tiesa, labai panašus į savo pirmtaką.

Naujajame logotipe vietoje legendinės „Starbuck“ dviuodegės undinės vaizduojama tradicinį rusišką galvos apdangalą kokošniką dėvinti mergina.

Skelbiama, kad kavinių meniu lankytojai ras pažįstamų gėrimų su kofeinu, bet ne „Starbucks“ patentuotų frapučinų.

Naujasis tinklas taip pat tęs „Starbucks“ tradiciją priimant užsakymą ant puodelių užrašyti klientų vardus.

„Starbucks“ laikinai uždarė savo 130 kavinių Rusijoje, kai vasario pabaigoje Maskva įsiveržė į Ukraina. Vėliau tinklas paskelbė, kad po beveik 15 metų visam laikui paliks Rusijos rinką.

„Stars Coffee“ savininkai teigė, kad visos tinklo prekyvietės Rusijoje bus atidarytos iki rugsėjo pabaigos.

Dauguma jų išliks kavinėmis, o kai kurios taps restoranais.

Pasak jų, apie 80 proc. iš 2 tūkst. „Starbucks“ darbuotojų Rusijoje pasikeitus savininkams nusprendė pasilikti.

Akivaizdu, kad elektra iš Zaporižios yra ukrainietiška elektra... Šio principo turi būti visapusiškai laikomasi.

JT vadovas prašo Rusijos neatjungti Zaporižios jėgainės nuo Ukrainos elektros tinklo

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) penktadienį paprašė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė nebūtų atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, Kyjivui paskelbus, kad Maskva planuoja tai padaryti.

„Akivaizdu, kad elektra iš Zaporižios yra ukrainietiška elektra... Šio principo turi būti visapusiškai laikomasi“, – sakė JT generalinis sekretorius, lankydamasis Odesos uoste pietų Ukrainoje.

Zaporižios branduolinę jėgainę kovą užėmė Rusijos pajėgos, o pastaruoju metu aplink ją vykstantys kovos veiksmai kelia branduolinės nelaimės grėsmę.

Kyjivas penktadienį apkaltino Maskvą planuojant atjungti Zaporižioje elektrinę nuo Ukrainos tinklo.

„Turime informacijos, kad Rusijos okupacinė kariuomenė planuoja išjungti reaktorius ir atjungti juos nuo Ukrainos energetikos sistemos linijų“, – pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“.

Ukrainos branduolinės energetikos operatorė taip pat perspėjo, kad Rusija riboja darbuotojų patekimą į šį objektą.

Praėjusią savaitę „Enerhoatom“ teigė, jog Rusijos pajėgos planuoja nukreipti Zaporižioje pagamintą elektros energiją į 2014 metais aneksuotą Krymą.

Šią savaitę abi šalys apkaltino viena kitą rengiant „provokacijas“ branduolinėje jėgainėje.

Ukraina ir Rusija kaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje.

Išvakarėse lankydamasis Ukrainos vakariniame Lvivo mieste JT vadovas A. Guterresas perspėjo, kad bet koks Zaporižios atominės elektrinės apgadinimas būtų „savižudybė“.

Netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio esančioje jėgainėje yra šeši iš 15 Ukrainos branduolinių reaktorių. Zaporižios elektrinė elektros energija aprūpina keturis milijonus namų ūkių.

V. Putinas perspėjo E. Macroną dėl „katastrofos“ Zaporižios AE

Rusijos prezidentas V. Putinas per telefoninį pokalbį su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) apkaltino Ukrainą užpuolus Maskvos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę ir perspėjo dėl galimos „katastrofos“, penktadienį pranešė Kremlius.

V. Putinas „pabrėžė, kad sistemingas Ukrainos kariškių vykdomas Zaporižios atominės elektrinės teritorijos apšaudymas kelia didelio masto katastrofos pavojų“, sakoma Kremliaus pranešime.

Jame priduriama, kad abu lyderiai paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) „kuo greičiau“ atlikti elektrinės patikrinimą.

V. Putinas E. Macronui taip pat skundėsi, kad Maskva susiduria su „kliūtimis“ eksportuodama savo žemės ūkio produktus pagal praėjusį mėnesį Stambule pasirašytą susitarimą, sakė Kremlius.

„Vis dar esama kliūčių“ Rusijos „maisto produktų ir trąšų eksportui“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Eliziejaus rūmai pranešimo apie šį pokalbį dar nepaskelbė.

Scanpix nuotr.

Atakų prieš Charkivą aukų skaičius išaugo iki 21

Praėjus dienai po smarkių Rusijos raketų atakų prieš Rytų Ukrainos Charkivo miestą žuvusiųjų skaičius, Kyjivo duomenimis, išaugo iki 21. Kartu pranešta, kad iš gyvenamojo namo griuvėsių išgelbėti dar devyni žmonės. Tai penktadienį „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos civilinė apsauga.

Naktį į ketvirtadienį Charkivą sudrebino smarkios atakos, buvo sugriauti du bendrabučiai ir geležinkeliečių kultūros namai.

Per atakas kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti. Rusijos gynybos ministerija penktadienį tik patvirtino atakavusi vietoves už Charkivo ribų ir kad atakos buvo nukreiptos tik prieš karinius taikinius.

Kyjivas tuo tarpu dar praneša apie penkis žuvusius ir dešimt sužeistų civilių toliau Ukrainos kontroliuojamoje kaimyninio Donecko regiono dalyje. Rusijos kontroliuojamoje dalyje vėlgi, anot vietos žiniasklaidos, žuvo penki civiliai ir 23 buvo sužeisti. Abiejų pusių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Žiniasklaida: Vokietijos vyriausybė blokuoja Ukrainos prašymus tiekti daugiau ginklų

Vokietijos vyriausybė, anot leidinio „Welt“, kelis mėnesius blokuoja Ukrainos prašymus dėl tolesnio ginklų tiekimo. Per praėjusias dešimt savaičių Ukrainos diplomatai ne kartą Gynybos ministerijoje Berlyne prašė ginkluotės. Tačiau nei ministerija, nei kanclerio O. Schozo kanceliarija esą nereagavo.

Anot pranešimo, nuo birželio kelis kartus per mėnesį vyko aukšto rango susitikimai Gynybos ministerijoje, kuriuose dalyvavo ir ministrė Christinė Lambrecht. Per juos Ukrainos pusė kaskart prašė daugiau tokios ginkluotės, kokią Vokietija jau yra perdavusi Ukrainai – t. y. savaeigių haubicų 2000 ir daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemų „Mars II“.

Iki šiol Vokietija yra pristačiusi Ukrainai 10 haubicų ir tris raketų paleidimo įrenginius.

Be to, Ukrainos pusė ragino duoti leidimą eksportuoti kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kaip to prašė ginklų pramonė. Dar balandį Ukraina sulaukė pasiūlymo iš ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ už 268 mln. eurų pačiai pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 kovinius tankus „Leopard 1“, įskaitant amuniciją ir karių apmokymą. Visa ši technika, anot gamintojo, galėjo būti „greitai paruošta“. Tačiau reakcijos iš O. Scholzo kanceliarijos esą nesulaukta.

Vokietijos gynybos ministerija, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad „daugeliu lygių palaikomas kontaktas su Ukrainos puse“. Tikslas esą yra „kiek įmanoma geresnė parama Ukrainai jos kovoje su rusų agresoriumi“.

JK gynybos ministerija: sprogimai Kryme turėjo didelį poveikį V. Putinui

Neseniai įvykę sprogimai giliai už Rusijos fronto linijos Kryme padarė didelį psichologinį poveikį Maskvos vadovybei, teigia Vakarų pareigūnai.

Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, daugiau nei pusė Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno kovinių lėktuvų praėjusią savaitę buvo išvesti iš rikiuotės per sprogimus Rusijos valdomame Sakų kariniame aerodrome Krymo vakaruose – teritorijoje, kurią Maskva anksčiau laikė saugia.

Kremlius dabar užsiėmęs paieškomis, kam suversti kaltę dėl nesėkmės, o prezidentas V. Putinas stengiasi nuslėpti Ukrainos sėkmę nuo Rusijos gyventojų, į šalį plūstelėjus tūkstančiams iš Krymo bėgančių rusų, penktadienį pranešė pareigūnai.

Jie pridūrė, kad atakos privertė Juodosios jūros laivyną užimti gynybinę poziciją ir sutrukdė Rusijai pradėti sėkmingą desantinį puolimą Odesoje.

Tai įvyko tuo metu, kai karas perėjo į beveik operacinės stagnacijos fazę, kai nė vienos pusės sausumos pajėgos neturi pakankamai sutelktos kovinės galios, kad galėtų pradėti sėkmingus puolamuosius veiksmus.

Pasak pareigūnų, Rusija, stengdamasi atkurti savo pajėgas, susiduria su vis didesniu atsargų, net ir pagrindinės amunicijos, trūkumu, taip pat su personalo problemomis.

Tuo tarpu žvalgybos tarnybos GCHQ vadovas sakė, kad Maskvai nepavyko įsitvirtinti kibernetinėje erdvėje prieš Ukrainą. „Kol kas prezidentas Putinas visapusiškai pralaimėjo informacinį karą Ukrainoje ir Vakaruose, – rašė seras Jeremy Flemingas žurnale „The Economist“ paskelbtame komentare. – Kaip ir invazijos sausumoje atveju, atrodo, kad pirminiai Rusijos planai internete žlugo“.

Rusija: Ukraina amerikietiškais ginklais apšaudo Zaporižios AE

Ukrainos karinės pajėgos, Rusijos teigimu, iš JAV gautais ginklais apšaudo Zaporižios atominę elektrinę. „Jei įvyks katastrofa, tai padariniai bus juntami visuose pasaulio kampuose. Atsakomybė dėl to teks Vašingtonui, Londonui ir jų  parankiniams“, – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) posėdyje Taškente penktadienį pareiškė Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos jau kurį laiką kaltina viena kitą apšaudant didžiausią Europos branduolinę jėgainę. Jos vis įspėja ir dėl branduolinės katastrofos pavojaus.

Rusija atmeta tarptautinius reikalavimus dėl AE zonos demilitarizavimo ir argumentuoja, kad vyriausybė Kyjive dėl karo negali pasirūpinti atominės elektrinės saugumu.

Karo šalys įspėjo ir dėl galimų provokacijų penktadienį. Tačiau naujų pranešimų apie elektrinės apšaudymą kol kas nėra.

Padėtis aplink elektrinę yra įtempta. Planuojama, kad netrukus jėgainėje apsilankys Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai. Tačiau data kol kas nėra žinoma. Rusijos atstovas šioje organizacijoje diplomatas Michailas Uljanovas penktadienį sakė, kad TATENA ekspertai galimai į Ukrainą vyks rugsėjo pradžioje.

N. Patruševas Taškente sakė, kad Vakarai ruošiasi atviram kariniam konfliktui su Rusija.  Vakarai tuo tarpu visad pabrėžia, kad nors ir tiekia ginklus Ukrainai, tačiau neįsitrauks į karą su Rusija.

Rusams baigiasi amunicija, karas Ukrainoje perėjo į kitą stadiją

Vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas pareiškė, kad rusams Ukrainoje baigiasi šaudmenys, o tai spartina jų puolamojo potencialo mažėjimą.

Jį socialiniame tinkle „Twitter“ cituoja televizijos ITN žurnalistė Emma Burrows (Ema Barous).

„Turime daug įrodymų, kad šaudmenys baigiasi... įskaitant šaudmenis, kurie vežami iš giluminių saugyklų“, – per spaudos konferenciją Pentagone sakė tas pareigūnas.

Anot jo, sumažėjęs šaudmenų kiekis „galiausiai pakirs Rusijos galimybes pradėti puolimą“. Rusija šiuo metu yra sujungusi batalionų ir taktinių grupių pajėgas, ji išgyvena sunkius laikus bandydama atstatyti savo jėgas“.

„Tuo metu karas Ukrainoje perėjo į kitą stadiją“, bet „pikas“ dar nepasiektas. Taip yra iš dalies todėl, kad „abi šalys ėmė geriau suprasti, kad čia yra maratonas, o ne sprintas“, teigė pareigūnas.

Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad vienas šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.

Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, rugpjūčio 18 dienos vakarą nugriaudėjo sprogimai didžiausioje okupuotame Kryme okupacinių oro pajėgų bazėje Belbeke, esančioje Sevastopolio šiaurės vakaruose.

Tos pačios dienos vakarą sprogimai griaudėjo ir Kerčės mieste okupuotame Kryme.

Be to, dažnai dega ne tik Rusijos oro pajėgų bazės, bet ir šaudmenų sandėliai. Vienas iš jų ketvirtadienį liepsnojo Belgorodo srityje.