Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, rajone tarnybos likviduoja šeštadienio vakarą Čortkive surengto raketų smūgio padarinius. Tai buvo reta ataka prieš vakarinę Ukrainos dalį.
„21 val. 46 min. atskrido keturios raketos. Preliminariais duomenimis, visos raketos paleistos iš Juodosios jūros. Sunaikinta dalis karinio objekto, taip pat nukentėjo civiliniai objektai. Nukentėjo keturi penkiaaukščiai namai, kuriuose gyveno civiliai“, – per spaudos konferenciją sakė Ternopilio srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Trušas.
Pasak jo, žuvusiųjų pavyko išvengti, bet nukentėjo 22 asmenys, jiems buvo suteikta medicininė pagalba. Tarp nukentėjusiųjų yra 12 metų vaikas.
„Praktiškai visų nukentėjusiųjų būklė patenkinama. Dalis jų šiandien tebėra ligoninėje, dalis – jau išleisti namo“, – pasakojo V. Trušas.
Čortkivas, kuriame iki Rusijos invazijos gyveno beveik 30 000 žmonių, yra už 140 km į šiaurę nuo sienos su Rumunija ir už 200 km į pietryčius nuo didžiausio Vakarų Ukrainos miesto Lvivo.
Skirtingai nei Rytų ir Pietų Ukrainoje, kuriai nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į šalį, teko didžioji dalis Rusijos pajėgų atakų, šalies vakaruose fiksuojami tik pavieniai smūgiai.
Rusijos smūgiai Vakaruose dažniausiai nukreipti prieš karinius objektus, kuriuose laikomi Vakarų tiekiami ginklai ir karinė įranga.
Tačiau Rusija nuolat kaltinama, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą. Karas nuniokojo daug Ukrainos miestų.
Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.
Gubernatorius: padėtis Severodonecke – blogiausia visoje šalyje
Rytų Ukrainoje tęsiasi mūšiai dėl Severodonecko miesto. Padėtis ten – blogiausia visoje šalyje, „neįmanoma suskaičiuoti apšaudymų“, vaizdo įraše sekmadienį sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.
21 val. 46 min. atskrido keturios raketos. Preliminariais duomenimis, visos raketos paleistos iš Juodosios jūros.
Apšaudoma daug gyvenviečių regione. Ypač sudėtinga situacija Toškivkoje į pietus nuo Severodonecko administracinio centro. Čia rusų užpuolikai mėgina pralaužti gynybinę liniją. Ukrainos pajėgoms iš dalies pavyko sulaikyti priešą.
Severodonecke apšaudomas „Azot“ chemijos fabrikas, sakė S. Haidajus. Prieš tai prorusiški separatistai pareiškė, kad civiliai, kurie slėpėsi gamyklos bunkeriuose, paliko teritoriją.
Anot S. Haidajaus, daug žmonių pasitraukė į apsauginius bunkerius, nes rusų daliniai iš sunkiosios artilerijos tyčia apšaudo gyvenamuosius rajonus. „Dabar tikriausiai nori visi bėgti, tačiau tokios galimybės šiuo metu nėra“, – kalbėjo gubernatorius.
Žiniasklaida: O. Scholzas ir E Macronas dar birželį ketina vykti į Ukrainą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pasak vokiečių laikraščio „Bild am Sonntag“, dar birželį ketina vykti į Kyjivą. Jis planuoja kelionę kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos premjeru Mario Draghiu prieš birželio pabaigoje vyksiantį G7 viršūnių susitikimą, rašo laikraštis, remdamasis Prancūzijos ir Ukrainos vyriausybių šaltiniais.
Vokietijos vyriausybės atstovas šio pranešimo šeštadienio vakarą komentuoti nenorėjo. Eliziejaus rūmai Paryžiuje pareiškė: „Ne, mes nepatvirtiname šios informacijos“.
Anot „Bild am Sonntag“, Paryžius ir Berlynas jau seniai kalbasi apie bendrą vizitą į Kyjivą. Tačiau E. Macronas esą nori vykti į Ukrainos sostinę tik po Prancūzijos parlamento rinkimų. Kartu pasikviesti Italijos premjerą, šaltinių informacija, yra Prancūzijos idėja. O. Scholzo, E. Macrono ir M. Draghio kelionė esą būtų Europos vienybės ženklas.
Nuo karo pradžios Kyjive jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi. O. Scholzas neseniai pareiškė, kad jis vyks tek tik tuomet, jei reikės aptarti konkrečius dalykus.
Scanpix nuotr.
Rusija nebevykdys EŽTT sprendimų
Rusija nebevykdys Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų. Prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė atitinkamą įstatymą, pranešė agentūra TASS. Remiantis juo, nebebus vykdomi teismo sprendimai, priimti po kovo 15 dienos.
Strasbūre įsikūręs EŽTT priklauso Europos Tarybai. Šios nuo Europos Sąjungos (ES) nepriklausomos institucijos kartu gina žmogaus teises 47 šalyse narėse.
Europos Tarybai priklausė ir Rusija. Tačiau po invazijos į Ukrainą Maskvos narystė vasario 25-ąją pradžioje buvo sustabdyta, o kai Kremlius kovo 15-ąją paskelbė apie Rusijos pasitraukimą, šalis buvo galutinai pašalinta iš organizacijos.
Lenkijos pasieniečiai suskaičiavo 4 mln. sieną iš Ukrainos kirtusių žmonių
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos pasieniečiai suskaičiavo 4 mln. iš kaimyninės šalies sieną kirtusių žmonių.
Šeštadienį į Lenkiją įvažiavo 24 900 žmonių, sekmadienį tviteryje pranešė pasienio apsauga. Priešinga kryptimi – iš Lenkijos į Ukrainą – sieną kirto 28 000 žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie dažniausiai grįžta į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos pajėgos.
Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko toliau į kitas ES šalis. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis neseniai pareiškė, kad jo šalis priėmė daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.
„McDonald's“ restoranai Rusijoje pervadinti „Skanu ir taškas“
Buvę JAV greitojo maitinimo restoranų tinklo „McDonald's“ restoranai Rusijoje pervadinti „Skanu ir taškas“ („Vkusno i točka“).
Apie tai sekmadienį prieš jų atidarymą pranešė naujasis restoranų savininkas.
„Naujasis pavadinimas yra „Skanu ir taškas“, – per spaudos konferenciją pranešė naujos grupės generalinis direktorius Olegas Parojevas.
Iki šiol šio restoranų tinklo frančizės licenciją turėjęs rusų verslininkas Aleksandras Govoras nusipirko tinklą po to, kai „McDonald's“ gegužę pranešė parduodantis savo 850 restoranų Rusijoje.
25 restoranus Sibire valdantis A. Govoras yra vienas iš naftos perdirbimo bendrovės „Neftechimservis“ įkūrėjų ir kitos įmonės, kuriai priklauso viešbutis „Park Inn“ bei privačios klinikos Sibire, valdybos narys.
Gegužę „McDonald's“ pranešė nusprendusi pasitraukti iš Rusijos, kurioje verslą plėtojo daugiau kaip tris dešimtmečius.
„McDonald's“ taip pat nurodė, kad su A. Govoru buvo sutarta, jog bent dvejus metus bus išlaikyti tinklo darbuotojai ir nebloginamos jų darbo sąlygas, taip pat bus finansuojami pagal galiojančias sutartis įsipareigojimai tiekėjams, nuomotojams ir komunalinių paslaugų įmonėms.
JAV korporacija skelbė, kad pirkėjas „nebenaudos „McDonald's“ pavadinimo, logotipo, prekės ženklo ir meniu, nors bendrovė išsaugos savo prekių ženklų Rusijoje teises“.
Kovą „McDonald's“ pranešė laikinai uždaranti visus 850 savo restoranų Rusijoje, tačiau ir toliau mokės atlyginimus savo 62 tūkst. darbuotojų šioje šalyje.
Rusijoje, kur „McDonald's“ tiesiogiai valdė daugiau kaip 80 proc. jos vardu pavadintų restoranų, gavo 9 proc. visų savo pajamų ir 3 proc. veiklos pelno.
1990-aisiais „McDonald's“ buvo vienas pirmųjų Vakarų vartotojų prekių ženklų, įžengusių į Rusiją, netrukus po Berlyno sienos griūties.
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino sprendimas vasarį pasiųsti kariuomenę į provakarietišką Ukrainą sukėlė precedento neturinčias Vakarų sankcijas Rusijai ir paskatino užsienio korporacijas masiškai trauktis iš šios šalies.
Ukrainos prezidentas sako, kad jo kariai ir toliau paneigia prognozes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad niekas nežino, kiek laiko jo šalyje truks karas, tačiau ukrainiečių pajėgos neleidžia Rusijos kariuomenei užimti Rytų Ukrainos, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingiausi mūšiai.
Savo tradiciniame vakariniame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad didžiuojasi Ukrainos gynėjais, kuriems iki šiol pavyko sulaikyti rusų puolimą Donbase, su Rusija besiribojančiame regione, kuriame Maskvos remiami separatistai jau aštuonerius metus kontroliuoja didžiąją dalį teritorijos.
„Prisimenate, kaip Rusija gegužės pradžioje tikėjosi užgrobti visą Donbasą?“ – vėlų šeštadienio vakarą kalbėjo Ukrainos prezidentas. – Jau 108-oji karo diena, jau birželis. Donbasas vis dar laikosi.“
Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo Maskva sutelkė visą savo dėmesį į tikslą užgrobti Ukrainos vis dar kontroliuojamas daugiausia rusakalbių gyvenamas Donbaso dalis bei šalies pietinę pakrantę. Tačiau Rusijos pajėgos įsivėlė į ilgą ir varginantį mūšį iš dalies dėl to, kad Ukrainos kariuomenė naudoja Vakarų tiekiamus ginklus.
Jau 108-oji karo diena, jau birželis. Donbasas vis dar laikosi.
Tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos vis dar kovoja dėl Ukrainos rytuose esančio Sjevjerodonecko, kuriame iki karo gyveno 100 tūkst. žmonių. Šis miestas ir kaimyninis Lysyčanskas yra paskutinės didelės Donbaso Luhansko srities teritorijos, kurių nekontroliuoja prorusiški separatistai.
Separatistų paskelbtos Luhansko „liaudies respublikos“ vadovas Leonidas Pasečnikas sako, kad ukrainiečių kovotojai lieka pramoniniame miesto rajone, įskaitant ir chemijos gamyklą, kurioje civiliai gyventojai pasislėpė nuo kelias dienas trukusio Rusijos apšaudymo.
„Sjevjerodoneckas nėra visiškai 100 proc. išlaisvintas, – šeštadienį sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiai apšaudo miestą iš „Azoto“ gamyklos. – Taigi, negalima situacijos Sjevjerodonecke vadinti ramia ir sakyti, kad jis yra visiškai mūsų.“
Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus šeštadienį pranešė, kad per kelias valandas trukusį rusų apšaudymą gamykloje kilo didelis gaisras.
Pasak V. Zelenskio, kitur Ukrainoje kontrpuolimas išstūmė rusus iš pietinės Chersono srities dalies, kurią jie užėmė karo pradžioje. Maskva Chersone ir kitose okupuotose pakrantės teritorijose paskyrė savo vietines valdžios institucijas, siūlo gyventojams rusiškus pasus, transliuoja rusiškas žinių laidas ir ėmėsi veiksmų mokyklose įvesti rusišką švietimo programą.
V. Zelenskis sakė, kad nors karo pabaigos nematyti, Ukraina turėtų padaryti viską, ką gali, kad rusai „gailėtųsi dėl visko, ką padarė, ir atsakytų už kiekvieną nužudymą ir kiekvieną smūgį mūsų gražiai valstybei“.
Ukrainos vadovas teigia, kad Rusija neteko maždaug tris kartus daugiau karių, nei skaičiuojama Ukrainos pusėje, ir pridūrė: „Ir kam? Ką tau tai davė, Rusija?“
Visgi kol kas nėra patikimų nepriklausomų skaičių, kiek iš viso per karą žuvo žmonių.
Popiežius: nepripraskime prie šio karo
Popiežius Pranciškus paragino gyventojus neleisti, kad karas Ukrainoje taptų normalumu. „Prašau, nepripraskime prie šios tragiškos realybės. Melskimės ir kovokime už taiką“, – sakė jis sekmadienį šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems po tradicinės Viešpaties Angelo mados.
Katalikų bažnyčios vadovas teigė toliau galvojąs apie nuo karo kenčiančius ukrainiečius. „Tegul bėgantis laikas neatšaldo mūsų skausmo ir mūsų nerimo dėl šių kankinamų žmonių“, – ragino 85-erių pontifikas.
Jis kartu atsiprašė žmonių Kongo Demokratinėje Respublikoje ir su ja besiribojančiame Pietų Sudane už atšauktą kelionę.
Popiežius dėl kojos problemų atidėjo liepos pradžioje ten planuotą viešnagę. „Dėl to prašau atleidimo“, – sakė popiežius. Jis teigė tikįs, kad su Dievo ir medikų pagalba kuo greičiau galės ten apsilankyti. „Esame tuo tikri“, – pažymėjo Pranciškus.
Scanpix nuotr.
Rusija ruošiasi karui iki spalio
Rusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, ruošiasi ilgesniam karui. Rusų pajėgų strategija pratęsta dar 120 dienų – iki spalio mėnesio, pranešė JAV Karo studijų instituto (ISW) kariniai ekspertai, remdamiesi žvalgybos vado pavaduotojo Vadymo Skibickio informacija. Tačiau Rusijos kariai savo planus esą toliau koreguos priklausomai nuo sėkmės Donbase, tai vyksta kone kas mėnesį.
Anot ISW, informacija rodo, kad Kremlius nesitiki greitai pasiekti savo tikslų Ukrainoje.
V. Skibickio duomenimis, Rusijos ginkluotosios pajėgos turi dar 40 kovinių batalionų. 103 batalionai jau yra Ukrainoje. Tačiau, ISW ekspertų manymu, dėl personalo stygiaus fronte mažai tikėtina, kad Rusijos kariuomenė laikytų rezerve tokią didelę karinių pajėgų dalį. Tai esą gali būti be ypatingų kriterijų sukomplektuoti daliniai su kariais iš kitų karinių vienetų.
Rusų pajėgos skelbia sunaikinusios ginklų sandėlį Vakarų Ukrainoje
Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia atakavusios didelį ginklų sandėlį prie Ternopilio Vakarų Ukrainoje. „Iš jūros paleistos didelio tikslumo ilgojo nuotolio raketas „Kalibr“ netoli Čortkivo Ternopilio regione sunaikino didelį sandėlį su prieštankinėmis raketomis, nešiojamomis priešlėktuvinių raketų sistemomis ir artilerijos sviediniais“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Tai esą ginkluotė, kurią Ukrainai perdavė JAV ir Europos šalys.
Čortkivo mero Volodymyro Trušo duomenimis, šeštadienio vakarą prieš 22.00 val. vietos laiku keturios raketos pataikė į vieną karinį ir kelis civilinius objektus. Yra apgadintų gyvenamųjų namų, 22 žmonės buvo sužeisti. Apie žuvusiuosius informacijos nėra. Raketos esą atskriejo nuo Juodosios jūros pusės.
Scanpix nuotr.
Prorusiški separatistai sako, kad užsieniečiai pelnytai nuteisti myriop
Vienas prorusiškų separatistų lyderis Rytų Ukrainoje sekmadienį pareiškė, kad nekeistų mirties nuosprendžių, kurie už kovojimą Ukrainos pusėje neseniai buvo skirti dviem britams ir marokiečiui.
„Jie atvyko į Ukrainą žudyti civilių už pinigus. Todėl nematau jokių sąlygų, kad nuosprendis būtų sušvelnintas ar pakeistas“, – žurnalistams pareiškė separatistinės Donecko srities lyderis Denisas Pušilinas.
Jo teigimu, teismas trims kovotojams skyrė „visiškai teisingą bausmę“.
Jis taip pat apkaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ignoruojant JK piliečių likimą ir nesusisiekus su separatistų valdžia.
Jie atvyko į Ukrainą žudyti civilių už pinigus. Todėl nematau jokių sąlygų, kad nuosprendis būtų sušvelnintas ar pakeistas.
D. Pušilinas kalbėjo per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo agentūra ir AFP agentūros reporteris. Ji vyko gegužę rusų perimtame Mariupolyje.
B. Johnsono atstovas spaudai šeštadienį pareiškė, kad jį „sukrėtė“ britams Aidenui Aslinui (Eidenui Eislinui) ir Shaunui Pinneriui (Šonui Pineriui) bei marokiečiui Saaudunui Brahimui paskelbti mirties nuosprendžiai.
„Akivaizdu, kad jie buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai ir todėl yra karo belaisviai“, o ne samdiniai, kaip juos kaltina Donecko separatistų valdžia, sakė atstovas spaudai.
Britų šeimų teigimu, abu vyrai šalyje gyvena nuo 2018 metų.
Penktadienį Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą dėl mirties nuosprendžių, kuriuos prorusiški sukilėliai paskelbė šiems kaliniams. Jungtinės Karalystės vyriausybė sekmadienį buvo paraginta siekti, kad į laisvę būtų paleistas marokietis, kurį Maskvos remiamų separatistų teismas kartu su dar dviem britais nuteisė mirties bausme.
Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) „Aukščiausiasis teismas“ šią savaitę skyrė mirties bausmę minėtiems trims vyrams po to, kai juos į nelaisvę paėmė Rusijos kariai.
Šie asmenys buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai Ukrainos pusėje.
Marokietis ir du britai balandį pasidavė rusams po kovų su Ukrainos pajėgomis apgultame Mariupolio uostamiestyje.
Britų vyriausybės narys Brandonas Lewisas (Brendonas Liuisas) televizijai „Sky News“ sakė, kad britų vyriausybė „visapusiškai bendradarbiauja“ su Ukrainos valdžios institucijomis ir mėgina padėti abiem šalies piliečiams po „fiktyvaus teismo proceso“.
Šie britai teisėtai kovojo Ukrainos kariuomenės pusėje ir pagal Ženevos konvenciją jie turi visišką teisę į karo belaisvių apsaugą, sakė B. Lewisas.
Maroko vyriausybė šio atvejo kol kas nekomentuoja. S. Brahimo tėvas vietos žiniasklaidai sakė, kad jo sūnus prieš teisėtai prisijungdamas prie kariuomenės studijavo Ukrainoje.
Abu minėti britai nuo 2018 metų gyvena Ukrainoje ir stojo ginti šalies, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teigia jų šeimos. Jos neigia, kad jie buvo samdiniai, kaip tvirtina separatistų teismas.
48 metų Sh. Pinneris yra vedęs ukrainietę, o 28 metų A. Aslinas yra susižadėjęs su vietos gyventoja.
Ukrainoje žuvo dar vienas kautynėse su rusų pajėgomis dalyvavęs britas
Ukrainoje nušautas buvęs britų pajėgų karys, sekmadienį pranešė jo šeima, pavadinusi žuvusįjį „didvyriu“.
Jordanas Gatley (Džordanas Gatlis) tapo antruoju britu, kuris, kaip pranešama, žuvo kovodamas kartu su Ukrainos pajėgomis prieš užpuolikus iš Rusijos.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše žuvusiojo tėvas Deanas Gatley (Dinas Gatlis) teigė, kad jo sūnus kovo mėnesį paliko Didžiosios Britanijos pajėgas ir „po kruopščių svarstymų“ išvyko į Ukrainą.
Pasak D. Gatley, jo sūnus žuvo Rytų Ukrainos Severodonecko mieste, kurį smarkiai puola rusai.
Jo bendražygiai ukrainiečiai gyrė „kario turėtas žinias, įgūdžius ir meilę darbui“, pridūrė žuvusiojo tėvas.
„Jis tikrai buvo didvyris ir amžinai liks mūsų širdyse“, – parašė D. Gatley.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, paklaustas apie J. Gatley mirtį, teigė: „Mes palaikome Ukrainoje mirusio brito šeimą“.
Po aršios JK karinių pajėgų atstovų kritikos, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liza Tras) buvo priversta atsitraukti, nors iš pradžių buvo suteikusi leidimą britams vyktis kariauti į Ukrainą.
Balandžio mėnesį vyriausybė pranešė, kad vienas JK pilietis žuvo Ukrainoje, o dar vienas dingo be žinios. Pranešama, kad abu jie dalyvavo kovose prieš Rusijos pajėgas.
Britų žiniasklaida pirmąjį žuvusįjį įvardijo kaip karo veteraną Scottą Sibley (Skotą Siblį).
Dar dviem britams gresia mirties bausmė, kai promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje.
