Auga pabėgėlių skaičius
Žiemą pasienyje su Baltarusija pagrindinis veiksmas buvo tvoros statymas. Jau pastatyta 150 kilometrų tvoros, 300 kilometrų koncertinos barjero. Bet paskutines savaites vėl pastebimas neteisėtų migrantų gausėjimas.
„Trečią savaitę iš eilės neteisėtų migrantų skaičiai didėja. Kiekvieną dieną vidutiniškai pas mus bando patekti 25–26 neteisėti migrantai“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Kelis kartus daugiau eina prie Lenkijos. Pasieniečiai tai pirmiausia sieja su pavasariu – iki šiol keliauti miškais ir pelkėmis buvo per šalta, per šlapia. Bet yra ir kita priežastis – A. Lukašenka žiemai migrantus nurodė apgyvendinti logistikos centre prie Gardino. Prieš savaitę baltarusiai paskelbė, jog logistikos centras – tuščias.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Nors baltarusiai skelbia, kad buvo organizuoti repatriacijos skrydžiai, bet mes manome, kad jie lieka prie valstybės sienos“, – teigė R. Liubajevas.
Stebimas naujas neteisėtų migrantų maršrutas – iki šiol dauguma atskrisdavo į Minską, o dabar skrenda į Rusiją.
„Vis daugiau neteisėtų migrantų, kurie buvo sulaikyti šiomis savaitėmis, deklaruoja, kad atvyko iš Rusijos Federacijos. Dabar mes turime Kubos piliečius, labai daug piliečių iš Indijos, Šri Lankos“, – teigė VSAT vadas.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą baltarusių pasieniečiai pradėjo intensyviau stebėti Lietuvos pareigūnus.
„Vykdomas mūsų veiksmų stebėjimas. Neatmetama, kad tas stebėjimas gali būti vykdomas ir techninėmis priemonėmis“, – sakė R. Liubajevas.
Nemažas kiekis baltarusių netgi dalyvauja Kyjivo gynyboje.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė, kad kas dabar vyksta Minske, yra sunku pasakyti, A. Lukašenka viešumoje rodosi mažiau.
„Aš manau, kad jis yra paliktas be jokios manevro laisvės. Sakyčiau, kad kovojantis ne tiek dėl savo politinio išlikimo, bet daugiau – gyvybės“, – sakė ministras.
A. Lukašenka leido Vladimirui Putinui Ukrainą pulti iš Baltarusijos teritorijos. Bet nėra duomenų, kad Baltarusijos kariai kovotų prieš Ukrainą. Didelė dalis baltarusių, kitaip nei rusų, nenori žudyti ukrainiečių.
„Paties A. Lukašenkos, matyt, noras yra išsukti uodegą ir nenusišauti kartu su V. Putinu bunkeryje“, – svarstė Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Paulius Saudargas.
Daugėja baltarusių, kurie su A. Lukašenkos draudžiamais vyčiais ant pečių padeda ukrainiečiams gintis nuo rusų.
„Nemažas kiekis baltarusių netgi dalyvauja Kyjivo gynyboje“, – sakė P. Saudargas.
Scanpix nuotr.
Kenčia ekonomika
Vis didesnis galvos skausmas A. Lukašenkai – griūvanti Baltarusijos ekonomika.
„Ir dėl įvestų sankcijų įmonėms, ir dėl įvestų sankcijų bankams, ir dėl to, kad įmonės atsisako bendradarbiauti“, – vardijo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
To pavyzdys – Lietuvos logistikos įmonės. Iki karo Lietuvos vežėjai buvo tarpininkai tarp Vakarų Europos ir Rusijos. Krovinių gabenimas iš Vakarų į Rusiją per Baltarusiją sudarė penktadalį visos Lietuvos logistikos. O dabar artėja prie nulio.
„Vykdo, kiek dar įmanoma vykdyti, pervežimus esamiems klientams. Ir nepriima jokių naujų įsipareigojimų ir nesudaro naujų sutarčių su klientais iš Baltarusijos ar Rusijos“, – kalbėjo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
Paties A. Lukašenkos, matyt, noras yra išsukti uodegą ir nenusišauti kartu su V. Putinu bunkeryje.
Bet vežėjai nedramatizuoja.
„Vėl įdomi žaidėja tampa Jungtinė Karalystė. Mūsų įmonės jau veikia ir JAV, teikia transportavimo sausuma paslaugas ten“, – kalbėjo P. Drižas.
Bet premjerė Ingrida Šimonytė turi priekaištų valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“.
„Gaila pasakyti, kad didelė dalis, ypač mūsų geležinkelio, susisiekimo buvo orientuota būtent į Rytų rinkas“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Rytų rinkų atsisakius „Lietuvos geležinkelius“ dabar teks remti.
„Iš biudžeto dotuoti tam tikrą dalį infrastruktūros išlaikymui, kadangi kitaip didėtų kainos kitiems klientams. Tai Vyriausybei tai darys“, – sakė I. Šimonytė.
Baltarusijos ekonomistai skaičiuoja, kad sankcijos paveikė net 70 procentų Baltarusijos eksporto. Tarp didžiausių praradimų – sustabdytas trąšų tranzitas per Lietuvą. Su Lietuva susijęs ir dar vienas Baltarusijai skausmingas praradimas – informacinės technologijos. Tai dar 5 procentai baltarusių BVP. Baltarusijoje yra apie 100 tūkstančių aukštos kvalifikacijos programuotojų. Dabar jie masiškai išvažiuoja iš šalies, didelė dalis – į Lietuvą.
