Galingesnės ginkluotės tiekimas kelia pavojų dar labiau destabilizuoti padėtį ir pagilinti humanitarinę krizę, sakė V. Putinas, sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po 80 minučių trukusio pokalbio telefonu.
V. Putinas pabrėžė Maskvos norą atnaujinti taikos derybas, kurios, pasak jo, atsidūrė aklavietėje, ir dėl susidariusios padėties apkaltino Kyjivą.
Taip pat šeštadienį Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas tviteryje parašė: „Jei Vakarai iš tikrųjų nori Ukrainos pergalės, galbūt jau laikas mums duoti ilgojo nuotolio daugkartinio paleidimo raketų sistemas?“
„Sunku kovoti, kai tave puola iš 70 km atstumo ir tu neturi kuo atsakyti. Ukraina gali sugrąžinti Rusiją už geležinės uždangos, bet tam reikia veiksmingų ginklų“, – rašė jis.
Apie sunkiąją ginkluotę šeštadienį interviu kalbėjo ir tremtyje gyvenantis Kremliaus kritikas, buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis.
„Jei ukrainiečiai negaus ginklų, kurių prašo, netrukus aplink Kyjivą vėl prasidės mūšiai“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“.
Sunku kovoti, kai tave puola iš 70 km atstumo ir tu neturi kuo atsakyti. Ukraina gali sugrąžinti Rusiją už geležinės uždangos, bet tam reikia veiksmingų ginklų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad karo baigtis priklausys nuo sąjungininkų „pasirengimo suteikti Ukrainai viską, ko reikia laisvei apginti“.
Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę klasifikuoti Rusiją kaip „valstybę, remiančią terorizmą“.
Diskusijos dėl sunkiosios ginkluotės suaktyvėjo tuo metu, kai Rusijos kariuomenė pareiškė visiškai kontroliuojanti Lymaną – nedidelį, bet strategiškai svarbų miestą Donbaso regione Ukrainos rytuose.
Maskvos palaikomi separatistai jau penktadienį pranešė apie miesto užėmimą, o šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas beveik pripažino, kad miestas krito.
Lymane yra svarbus geležinkelio mazgas ir kelių jungtys su Severodonecku ir Lysyčansku rytuose bei Kramatorsku pietvakariuose.
Britų karinė žvalgyba pranešė, kad Rusija užėmė „didžiąją dalį“ Lymano ir kad „tikėtina, jog tai yra parengiamoji operacija kitam Rusijos puolimo Donbase etapui“.
„Artimiausiomis dienomis Rusijos daliniai šiame rajone tikriausiai teiks pirmenybę forsuotam [netoliese esančios Severskio Doneco] upės kirtimui“, – šeštadienį rašė agentūra savo reguliariai atnaujinamoje karo apžvalgoje tviteryje.
Šeštadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad rusai šiuo metu raketomis ir iš granatsvaidžių apšaudo du kaimus, esančius į pietus nuo Lymano – Ozernę ir Dibrovą, o tai rodo, kad fronto linija plečiama iš šiaurės.
Lymanas yra į vakarus nuo Severodonecko, labiausiai į rytus nutolusio Ukrainos miesto, kurį vis dar kontroliuoja ukrainiečiai ir kuriame vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijai siekiant apsupti ir galutinai atkirsti šią teritoriją.
Ukraina pasmerkė Rusijos laivo atvykimą į Mariupolio uostą išvežti metalo
Ukraina šeštadienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ji pasiuntė laivą į okupuotą Mariupolio miestą pasikrauti metalo ir išvežti jį į Rusiją, pranešė CNN.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denisova pareiškė, kad rusai „pirmuoju laivu iš Mariupolio į Rostovą prie Dono (Rusijoje) siunčia 3 000 tonų metalo gaminių. Be to, kad būtų patogiau išvežti grobį, okupantai pradėjo atkurti geležinkelio susisiekimą Mariupolyje ir Volnovachoje“.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS šeštadienį pranešė, kad Rusijos laivas įplaukė į Mariupolio jūrų uostą. Ji citavo uosto administracijos atstovą, kuris sakė, kad laivas pakraus 2 700 tonų metalo ir pirmadienį išplauks į Rostovą prie Dono.
L. Denisova teigė, kad Mariupolio uoste iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo laikoma apie 200 tūkst. tonų metalo ir ketaus, kurių vertė – 170 mln. dolerių.
Ukrainos ombudsmenė: rusai žiauriai kankina ukrainiečius karo belaisvius
Rusija toliau pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais žiauriai kankindama paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius, „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denysova.
„Per stebėjimo vizitą į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje laikomi iš nelaisvės paleisti Ukrainos kariai, šie papasakojo apie kankinimus ir žiaurų elgesį“, – rašė L. Denysova, kurią citavo naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak jos, daugumą ukrainiečių karių okupantai paėmė į nelaisvę Mariupolyje. Iš pradžių belaisviai buvo laikomi rūsiuose ir ūkiniuose pastatuose. Paskui jie buvo išvežti į areštinę, sulaikymo centrą Donecke ir pataisos koloniją okupuotoje teritorijoje.
Vėliau ukrainiečių kariai buvo perkelti į Taganrogo ir Voronežo sulaikymo centrus. Pervežimo metu jų akys būdavo užklijuojamos lipnia juosta, ant galvų uždedamas maišas, o rankos surištos virvėmis. Ukrainiečių kariai buvo kankinami, jiems buvo grasinama mirtimi, jie buvo mušami ir žeminami“, – sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė.
Scanpix nuotr.
Ji teigė, kad ypač žiauriai kankinami ginkluotųjų pajėgų karininkai ir specialiosios paskirties dalinio „Azov“ kovotojai.
„Tardymų metu ukrainiečių karo belaisviai buvo klupdomi ant kelių, automato buože mušami per kojų pirštus ir atviras žaizdas, naudojami replės, jiems ant kaklo užmaunama kilpa ir jie dusinami. Taip pat jie buvo kankinami elektros srove, mušami plaktuku ir spardomi kojomis. Ukrainos kariai pasakojo, kad jiems buvo suleista nežinomų preparatų iš M raidės, po kurių jie prarasdavo atmintį“, – sakė L. Denysova.
Be to, pasak jos, okupantai vertė ukrainiečių karius išmokti eilėraštį „Atleiskit mums, brangūs rusai“, Rusijos himną ir Rusijos herbo bei vėliavos istoriją, priešingu atveju juos vėl kankino.
Tardymų metu ukrainiečių karo belaisviai buvo klupdomi ant kelių, automato buože mušami per kojų pirštus ir atviras žaizdas, naudojami replės, jiems ant kaklo užmaunama kilpa ir jie dusinami.
Donecko kardomojo kalinimo centre laikomos ukrainiečių karo belaisvės pasakojo, kad kamerose, skirtose 2-3 žmonėms, buvo laikoma mažiausiai po 17-20. Vietoj tualeto buvo kibiras. Iš moterų buvo atimtos higienos priemonės ir galimybė praustis. Joms buvo daromas psichologinis spaudimas – ukrainiečiai belaisviai vyrai buvo žiauriai mušami jų akyse. Belaisvės taip pat buvo seksualiai prievartaujamos“, – sakė ombudsmenė.
Ji taip pat teigė, kad sužeistiems ukrainiečių kariams nebuvo teikiama gyvybiškai svarbi medicininė pagalba. Gydytojas juos apžiūrėjo tik prieš perkeliant į karo belaisvių stovyklą Sevastopolyje, kur pagalbą teikė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai.
Taip pat „ukrainiečiai negavo vandens, tik 1,5 litro 30-40 žmonių, maisto taip pat labai mažai – gabalėlis duonos ir lašinių per dieną. Kartais, kai jiems duodavo mėsos, rusai tyčiodavosi iš jų sakydami, kad tai „žmogiena“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad iš Ukrainos karių buvo atimta galimybė susisiekti su giminaičiais, o Ženevos konvencijoje numatytos kortelės su belaisvių tapatybės duomenimis, skirtos informuoti jų šeimas iškart po paėmimo į nelaisvę, buvo užpildytos tik prieš pat apsikeitimą“, – sakė L. Denysova.
JK žvalgyba: Rusijos pasakojimai apie karą skirti publikai suklaidinti
Rusija kuria išgalvotus pasakojimus apie karą Ukrainoje, kad sudrumstų protą visuomenei ir neleistų jai teisingai suvokti, kas vyksta, aiškina britų žvalgyba.
Maskva „pademonstravo, kad yra pasirengusi pasinaudoti pasauline aprūpinimo maistu problema, kad pasiektų savo politinių tikslų, o tada pateikti save kaip racionalią veikėją ir kaltinti Vakarus dėl bet kokios nesėkmės“, – kasdien atnaujinamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainą sekmadienį teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Ministerija kaip pavyzdį pateikė incidentą, kai Rusija prieš kelias dienas paragino Ukrainą išminuoti Odesos uostą Juodojoje jūroje, kad galėtų saugiai praplaukti maistą gabenantys laivai. Tačiau grūdų eksportą iš Ukrainos uostų blokuoja pati Rusija.
Pasak Londono, šis incidentas vyko pagal „kertinį šiuolaikinės Rusijos informacinės strategijos principą: pateikti alternatyvius pasakojimus, kad ir neįtikinamus, siekiant apsunkinti auditorijos supratimą“.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JK gynybos ministerija reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją apie padėtį. Maskva kaltina Londoną vykdant tikslinę dezinformacijos kampaniją.
Rusijai intensyvinant puolimą Donbase V. Zelenskis pripažįsta, kad padėtis „labai sunki“
Rusijos pajėgos šeštadienį tęsė intensyvų puolimą Rytų Ukrainoje, paskelbė užėmusios strategiškai svarbų Lymano miestą ir apsupusios Sjevjerodonecko miesto centrą.
„Padėtis labai sunki, ypač Donbaso ir Charkivo srities vietose, kur Rusijos kariuomenė bando išspausti bent kokį rezultatą savo naudai“, – vėlai vakare paskelbtame įprastame vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija, susidūrusi su įnirtingu Ukrainos pajėgų pasipriešinimu per vasario 24-ąją pradėtą invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį, taip pat paskelbė Arktyje sėkmingai išbandžiusi hipergarsinę raketą.
Vienas Ukrainos pareigūnas neigė Maskvos pareiškimus, kad Sjevjerodoneckas yra apsuptas. Pasak jo, vyriausybės pajėgos išstūmė rusų karius iš šio svarbaus miesto pakraščių.
Patyrusi nesėkmes mėgindama užimti sostinę Kyjivą ir antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, Rusija dabar intensyviausiai atakuoja rytiniame Donbaso regione. V. Zelenskis kaltino Maskvą vykdant „genocidą“, o kitas ukrainiečių pareigūnas smerkė Rusijos „išdegintos žemės taktiką“.
Padėtis labai sunki, ypač Donbaso ir Charkivo srities vietose, kur Rusijos kariuomenė bando išspausti bent kokį rezultatą savo naudai.
„Krasnyj Lymano miestas visiškai išvaduotas nuo Ukrainos nacionalistų“, – šeštadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, pavartojusi ankstesnį šio miesto pavadinimą ir patvirtinusi ankstesnę dieną promaskvietiškų separatistų paskelbtą žinią apie Lymano užėmimą.
Lymanas yra prie svarbaus kelio, jungiančio Sjevjerodonecko ir Kramatorsko miestus.
Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusija toliau apšaudo Sjevjerodonecką, kuriame, kaip manoma, tebėra likę apie 15 tūkst. civilių gyventojų, bet Ukrainos kariai stengiasi išstumti rusų pajėgas iš vieno viešbučio miesto pakraštyje.
Vienas Luhansko separatistų teisėsaugos pareigūnas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, vėlai penktadienį teigė, kad Sjevjerodoneckas „dabar jau apsuptas“.
Tačiau S. Haidajus ukrainiečių televizijai tvirtino, kad „Sjeverodoneckas nebuvo atkirstas... išlieka galimybė atgabenti humanitarinės pagalbos“.
Vis dėlto pastangos evakuoti žmones yra „labai nesaugios“; pirmenybė teikiama sužeistiesiems ir asmenims, kuriems reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba, sakė Sjevjerodonecko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.
Pasak jo, padėtis mieste darosi vis sunkesnė. Nutrūkus elektros tiekimui nebeveikia vandentiekio siurbliai; gyventojai jau ilgiau kaip dvi savaites negali naudotis mobiliuoju ryšiu.
Regiono pareigūnai šeštadienį pranešė apie trijų civilių žūtį dėl Rusijos kariuomenės veiksmų rytiniuose Bachmuto ir Avdijivkos bei pietiniame Mykolajivo mieste.
„Ukraina neabejotinai šį karą laimės, – Nyderlandų visuomeniniam transliuotojui NOS sakė V. Zelenskis. – Tik klausimas, kokia kaina.“
Rusijos puolimas Ukrainoje nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, o apie 6,6 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo šalį.
Maskva perėmė kontrolę dalyje Ukrainos rytinių ir pietinių teritorijų, įskaitant Chersono ir Mariupolio uostamiesčius.
Kiti Ukrainos uostai yra atkirsti nuo pasaulio Rusijos karinių laivų, todėl per juos negalima išgabenti eksportuojamų grūdų.
Rusijos ir Ukrainos eksportuojami grūdai sudaro apie 30 proc. pasaulinės rinkos.
Maskva sumažino savo pačios eksportą, o didžioji dalis Ukrainos kviečių derliaus yra įstrigusi sandėliuose, todėl pasaulyje sparčiai auga grūdų kainos ir mažėja prieinamumas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė bet kokią Maskvos atsakomybę už bręstančią pasaulinę maisto krizę ir tvirtino, kad priežastis yra jo šaliai taikomos Vakarų sankcijos.
Vakarai kaltina V. Putiną panaudojus badą kaip ginklą Maskvos puolime prieš Ukrainą.
Ukrainos rėmėjams Vakaruose svarstant, ar siųsti daugiau ginklų atsargų į Kijevą, V. Putinas pareiškė, kad tebesitęsiantis ginklų tiekimas Ukrainai yra „pavojingas“ ir perspėjo „dėl tolesnės padėties destabilizavimo ir humanitarinės krizės paaštrėjimo“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos vyko tiek asmeniškai, tiek vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau pastaruoju metu jos nutrūko.
Scanpix nuotr.
Estijos deputatas: O. Scholzas ir E. Macronas atveria kelią tolesniam Rusijos smurtui
Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas (Markas Mihkelsonas) aštriai sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) šeštadieninį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR.
„Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui. [Šeštadieninis] 80 minučių Macrono ir Scholzo pokalbis su Putinu neišvengiamai veda prie paties Macrono frazės perfrazavimo – ar čia nekalbama apie „smegenų mirtį“?“ – savo „Facebook“ paskyroje parašė M. Mihkelsonas, turėdamas omenyje E. Macrono ankstesnį pasisakymą NATO atžvilgiu.
Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui.
Politikas pažymėjo, kad suvokia savo kritikos sąjungininkams griežtumą, tačiau pabrėžė, jog karą Ukrainoje pradėjusio ir už nusikaltimus atsakingo asmens nuolatinis įteisinimas kelia grėsmę visai Europos Sąjungos erdvei.
„Kodėl Paryžius ir Berlynas nieko nepasimoko iš praeities? Kam ieškoti pretekstų atidėlioti karinę pagalbą Ukrainai ir kodėl jie mano, kad Putino Rusija, sukėlusi pražūtingą karą prieš vieną iš didžiųjų Europos tautų, įvykdys kokius nors pažadus?“ – klausė M. Mihkelsonas.
Pasak jo, jei E. Macronas ir O. Scholzas nerimauja dėl maisto krizės Šiaurės Afrikoje ir kituose regionuose, sukeltos Ukrainos uostų, per kuriuos eksportuojami šalyje užauginti žemės ūkio produktai, blokados, tuomet būtina sukurti humanitarinį koridorių Juodojoje jūroje ir suteikti Ukrainos prekybiniams laivams galimybę praplaukti.
Be to, anot jo, logiškiau būtų padėti Ukrainai atlaikyti agresiją ir galiausiai nugalėti pasaulio tvarką pakeisti mėginančią Rusiją.
„Macronas ir Scholzas galėtų kuo greičiau padėti ragelį ir vykti į Ukrainą. Tikiuosi, kad keistus Macrono ir Scholzo veiksmus lėmė ne baimė prarasti įtaką demokratinėje Europoje, kuri pergalingo karo atveju tikrai apimtų Ukrainą, o ateityje ir Moldova, Gruzija ir Baltarusija būtų išlaisvintos iš faktinės Rusijos okupacijos. Ir visa Europa bent kuriam laikui būtų išlaisvinta nuo Rusijos egzistencinės grėsmės“, – pridūrė M. Mihkelsonas.
Vokietijos kancleris O. Scholzas ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas savo iniciatyva šeštadienį surengė bendrą pokalbį su V. Putinu, kuris truko 80 minučių.
Pokalbio metu Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai ragino nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.
Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad V. Putinas informavo O. Scholzą ir E. Macroną apie Maskvos pasirengimą aptarti galimus būdus atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų mainais už sankcijų atšaukimą.
Kirilas „supranta“ Ukrainos Bažnyčios norą atsiskirti
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB) patriarchas Kirilas sekmadienį pareiškė „suprantąs“ jam pavaldžių Ukrainos stačiatikių lyderių sprendimą atsiskirti kaip pragmatišką žingsnį, Maskvai tęsiant karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
„Visiškai suprantame, kaip šiandien kenčia Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia“, – kalbėdamas Kristaus Išganytojo katedroje Maskvos centre sakė ROB vadovas.
„Suprantame, kad Jo Palaiminties metropolitas Onufrijus ir episkopatas turi elgtis kiek įmanoma išmintingiau, kad apsunkintų savo tikinčiųjų gyvenimo“, – pridūrė Kirilas, pirmąkart viešai komentuodamas penktadienį paskelbtą Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (MP+UOB) sprendimą.
Jis pridūrė, kad „padangių piktybės dvasios“ nori suskaldyti Rusijos ir Ukrainos stačiatikius, bet jiems tai nepavyks.
Penktadienį MP+UOB paskelbė nutraukianti ryšius su Maskva dėl Rusijos puolimo Ukrainoje ir pareiškė tampanti „visiškai autokefaline“. Toks žingsnis laikomas istoriniu iššūkiu Maskvos patriarchato dvasinei viršenybei.
Anksčiau MP+UOB teigė liekanti ištikima patriarchui Kirilui, uoliai remiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą vasario 24 dieną pasiųsti pajėgas į Ukrainą.
75 metų patriarchas, vienas iš V. Putino režimo stulpų, pasisako už konservatyvias religines vertybes ir skatino Kremliaus autoritarinius polinkius, smerkdamas opozicijos protestus.
Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragino tikinčiuosius pakilti į kovą prieš Maskvos „išorinius ir vidaus priešus“.
Dėl Kremliaus puolimo Ukrainoje Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios padėtis darėsi vis netvirtesnė.
Šimtai jos kunigų pastarosiomis savaitėmis pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino Kirilą stoti prieš religinį tribunolą dėl Maskvos pradėto karo.
2018 metais ROB prarado kontrolę daugelyje parapijų Ukrainoje po istorinės schizmos, didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam ortodoksų patriarchatui.
Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.
Luhansko gubernatorius: kita savaitė bus labai sunki
Sekmadienį vyko mūšiai dėl rytinio Ukrainos Donbaso regiono kontrolės, Rusijos pajėgoms sustiprinus savo pozicijas aplink pagrindinius Severodonecko ir Lysyčansko miestus.
Padėtis Lysyčanske „gerokai pablogėjo“, „Telegram“ programėlėje pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.
„Rusų sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo mergaitė, keturi žmonės paguldyti į ligoninę“, – sakė jis.
Tuo tarpu rytiniame Doneco upės krante Rusijos pajėgos „vykdė puolamąsias operacijas Severodonecko miesto rajone“, pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Rusų sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo mergaitė, keturi žmonės paguldyti į ligoninę.
Mieste vyksta kovos gatvė po gatvės, sakė S. Gaidajaus pavaduotojas.
Nuo tada, kai karo pradžioje nepavyko užimti sostinės Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną, bandydama sujungti savo kontroliuojamas teritorijas.
„Padėtis labai sunki, ypač tose Donbaso ir Charkivo regionų teritorijose, kur Rusijos kariuomenė bando išspausti sau kokį nors rezultatą“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniniame kreipimesi į tautą šeštadienį vėlai vakare.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „Krasnyj Limano (rusų naudojamas Lymano pavadinimas) miestas visiškai išlaisvintas iš ukrainiečių nacionalistų“.
Lymanas yra pakeliui į Kramatorską ir Severodonecką, kuris „dabar yra apsuptas“, teigė Luhansko regiono policijos pareigūnas, kurį citavo Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tačiau gubernatorius S. Gaidajus tvirtino, kad „Severodoneckas nėra atkirstas. Vis dar yra galimybė pristatyti humanitarinę pagalbą“, – sakė jis Ukrainos televizijai.
„Nuolatinis apšaudymas“
Severodonecke, kur liko apie 15 tūkst. civilių, vietos pareigūnas sakė, kad dėl „nuolatinio apšaudymo“ vis sunkiau patekti į miestą ir iš jo išvykti.
„Evakuacija labai nesaugi, tik pavieniais atvejais mums pavyksta išvesti žmones. Dabar prioritetas teikiamas sužeistiesiems ir žmonėms, kuriems reikia rimtos medicininės pagalbos“, – sakė miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.
Pasak jo, vandens tiekimas taip pat vis nestabilesnis, nes dėl elektros trūkumo nebeveikia miesto vandenviečių siurbliai.
Jis pridūrė, kad daugiau nei dvi savaites gyventojai neturi mobiliojo ryšio.
Gubernatorius S. Gaidajus sakė, kad manoma, jog vienintelis kelias, jungiantis su išoriniu pasauliu, ir toliau bus Rusijos atakų taikinys. „Kita savaitė bus labai sunki, nes Rusija visus savo išteklius skiria Severodonecko užėmimui arba atkirtimui nuo susisiekimo su Ukraina“, – sakė jis.
Ukraina praneša nuo karo pradžios sunaikinusi apie 30 150 rusų karių
Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 iki gegužės 29 dienos jau neteko apie 30 150 karių. Tai sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pranešama, kad per šį laikotarpį rusai neteko 1 338 tankų, 3 270 šarvuotųjų kovos mašinų, 631 artilerijos sistemos, 203 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 93 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 207 lėktuvų, 174 sraigtasparnių, 2 240 automobilių, 13 laivų, 504 dronų, 116 sparnuotųjų raketų.
Štabo duomenimis, didžiausius nuostolius per pastarąją parą rusų kariuomenė patyrė pakeliui į Bachmuto miestą.
ES ambasadoriai apsvarstys kompromisą, kuris leistų susitarti dėl rusiškos naftos embargo
Dvidešimt septynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriai sekmadienį apsvarstys kompromisą, kuris leistų išeiti iš aklavietės, susijusios su šeštuoju ekonominių sankcijų Rusijai paketu, įskaitant svarbų rusiškos naftos importo sustabdymą, naujienų agentūrai AFP pranešė ES šaltiniai.
Pastarąjį siūlomų sankcijų etapą blokavo Vengrija, neturinti prieigos prie jūros ir jūrinių naftos krovininių laivų ir kuri 65 proc. jai reikalingos naftos gauna iš Rusijos, tiekiamos vamzdynu „Družba“.
Budapeštas atmetė kaip netinkamą pasiūlymą suteikti jam papildomus dvejus metus, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, atsisakyti rusiškos naftos.
Vengrija pageidauja susitarti dėl bent ketverių metų laikotarpio ir mažiausiai 800 mln. eurų (860 mln. JAV dolerių) ES lėšų, kad pritaikytų savo naftos perdirbimo gamyklas perdirbti naftą iš kitų šalių ir padidintų naftotiekio pajėgumus į kaimyninę Kroatiją.
Pasak šaltinių, kompromisinis sprendimas, kuris sekmadienį bus pateiktas nacionaliniams derybininkams, numato sąlygą neįtraukti vamzdyno „Družba“ į būsimą naftos embargą ir taikyti sankcijas tik tanklaiviais į ES gabenamai naftai.
Vamzdynu „Družba“ tiekiama trečdalis visos ES iš Rusijos gaunamos naftos. Likę du trečdaliai gabenami jūra.
Kompromisą pateikė šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija ir ES šalių vyriausybėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba.
Jo tikslas – išeiti iš aklavietės, kuri nuo gegužės pradžios neleidžia ES įvesti šeštojo sankcijų Maskvai paketo dėl Ukrainoje pradėto karo.
Pagal jį numatoma per šešis mėnesius nutraukti rusiškos naftos pirkimą, o iki metų pabaigos – rusiškų naftos produktų pirkimą.
Taip pat būtų įvestos papildomos sankcijos Rusijos bankams ir išplėstas Rusijos asmenų juodasis sąrašas.
Kitas svarstomas variantas būtų atidėti visą naujų sankcijų paketą, kol bus rastas sprendimas Vengrijai apsirūpinti alternatyviomis naftos atsargomis, nurodė šaltiniai.
Pastarosiomis dienomis paspartėjo kompromiso paieškos, siekiant išvengti nesutarimų dėl Rusijos, galinčių užtemdyti pirmadienį ir antradienį Briuselyje įvyksiantį ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į viršūnių susitikimą vaizdo ryšio priemonėmis pirmadienio popietę.
Jei ES ambasadoriams sekmadienį pavyks pasiekti kompromisą dėl naftos embargo, jį vis tiek turės patvirtinti jų vyriausybės, kad būtų galima pateikti svarstymui viršūnių susitikimui.
EPA-ELTOS nuotr.
V. Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankė Ukrainos rytuose
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios lankėsi karo apimtuose šalies rytuose ir nuvyko į Charkivo sritį, iš kurios rusų pajėgos pastarosiomis savaitėmis traukėsi.
Prezidentūra socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti neperšaunamą liemenę dėvintis V. Zelenskis, apžiūrintis smarkiai apgriautus pastatus Charkive ir jo apylinkėse.
„Charkive ir jo regione sugriauti 2 229 pastatai. Mes atstatysime, atkursime ir sugrąžinsime gyvybę. Charkive ir visuose kituose miestuose bei kaimuose, į kuriuos atėjo blogis“, – rašoma pranešime.
Tai rodo, kad Rusijos kariuomenė kariauja ne su mūsų ginkluotosiomis pajėgomis, o su civiliais gyventojais.
Ukrainos lyderis liko Kyjive nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą.
Ukrainos kariai parodė V. Zelenskiui vaizdo įrašą, kuriame matyti sunaikinti sunkvežimiai per lauką vingiuojančiame kelyje.
„Šiame kare okupantai bando išspausti bent kokį nors rezultatą“, – vėliau paskelbtame įraše pareiškė V. Zelenskis.
„Bet jie jau seniai turėjo suprasti, kad mes ginsime savo žemę iki paskutinio žmogaus. Jie neturi galimybių. Mes kovosime ir tikrai laimėsime“, – pareiškė prezidentas.
Jis taip pat susitiko su vietos pareigūnais – Charkivo srities gubernatoriumi ir miesto meru – aptarti regiono atkūrimo programas.
Prezidentas paragino juos „rasti šaunių projektų“ sunaikintoms vietovėms atkurti.
„Tai yra galimybė tokiems rajonams gauti naują veidą“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos premjeras: Rusijos kariai Ukrainoje civilių nužudė kartais daugiau nei kariškių
Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, jog civilių aukų per Rusijos sukeltą karą – dešimtis kartų daugiau nei Ukrainos kariškių.
„Mūsų atveju civilių aukų skaičius dešimtis kartų viršija karių aukų skaičių. Tai rodo, kad Rusijos kariuomenė kariauja ne su mūsų ginkluotosiomis pajėgomis, o su civiliais gyventojais“, – interviu britų visuomeninei transliuotojai BBC sakė D. Šmyhalis.
Jo žodžiais, Rusijos kariai Ukrainoje sąmoningai vykdo karo nusikaltimus, sąmoningai žudo civilius.
„Tai labai lengva įrodyti, nes kai rusai tai vadina „karine operacija“, per karinę operaciją vyksta naikinimas. Paprastai, jei elgiamasi pagal karo taisykles ir tradicijas, karinė infrastruktūra sunaikinama, kariuomenė kariauja su kariuomene“, – pabrėžė Ukrainos ministras pirmininkas.
