Karas Ukrainoje: šalia Kijevo geležinkelio stoties

„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive... ir užpuolė vietinę ligoninę, – sakoma kariuomenės pranešime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“. – Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių.“

Netoli Rusijos sienos esantis Charkivas, daugiausia rusakalbių miestas, turi apie 1,4 mln. gyventojų.

Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive... ir užpuolė vietinę ligoninę.

Šis miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusį ketvirtadienį.

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos, trečiadienį po oro antskrydžio kilo gaisras miesto pilotų mokyklos kareivinėse.

„Praktiškai Charkove neliko sričių, kur dar nepataikė artilerijos sviediniai“, – „Telegram“ paskelbtame pranešime cituojamas jis.

Azovo jūros uoste Mariupolyje rusų ugnis antradienį sužalojo daugiau nei šimtą žmonių, Ukrainos žiniasklaida citavo miesto merą Vadymą Boičenką.

Borodiankoje, esančioje už 50 km nuo Kijevo, per Rusijos oro antskrydžius antradienį sugriauti du gyvenamieji namai, pranešė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Eminė Džaparova, pasidalijusi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti apgriuvę pilki pastatai ir liepsnojantys butai.

Ukrainos gynybos ministerija naktį taip pat pareiškė, kad baiminasi išpuolio iš Baltarusijos.

Baltarusijos kariams buvo paskelbtas aukštas parengties režimas ir jie sutelkti arčiausiai sienos su Ukraina esančiose srityse.

„Baltarusijos kariams buvo paskelbtas aukštas parengties režimas ir jie sutelkti arčiausiai sienos su Ukraina esančiose srityse“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Antradienio dieną Ukrainos žvalgyba pastebėjo orlaivių „reikšmingą veiklą“ pasienio zonoje, ten buvo pastebėtos transporto priemonių vilkstinės, gabenusios maistą ir amuniciją, sakoma pranešime.

Atsižvelgiant į šiuos judėjimus, Baltarusija „greičiausiai ateityje galėtų paremti Rusijos įsibrovėlius Rusijos ir Ukrainos kare“, perspėjo Gynybos ministerija.

„Raketų atakos prieš karinius ir civilius taikinius“ Ukrainoje „sistemingai“ buvo leidžiamos iš Baltarusijos teritorijos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, pridūrė ministerija.

Scanpix nuotr.

Raketomis atakuoti objektai Žitomire

Antradienį vėlai vakare pranešta apie antskrydį Ukrainos Žitomiro mieste.

Manoma, kad Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ apgadino daug civilinių objektų, įskaitant gyvenamuosius pastatus ir ligoninę, pranešė Ukrainos naujienų agentūra unian.net.

Vidaus reikalų ministerijos patarėjas A. Heraščenka, remdamasis vietos valdžios institucijomis, sakė, kad žuvo keturi žmonės.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti degantys namai ir gelbėjimo tarnybos. Žitomiras yra maždaug už 140 km į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kijevo.

A. Heraščenka sakė, kad dar viena ataka iš oro buvo įvykdyta Charkive.

Informacijos apie šiuos įvykius nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Septintoji karo Ukrainoje diena

V. Zelenskis sako, kad Rusija nori „ištrinti“ Ukrainą

Vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, jog raketų smūgis taikiniui vienų žydų žudynių per Holokaustą vietoje parodo, kad „daugeliui žmonių Rusijoje mūsų Kijevas yra visiškai svetimas“.

Per antradienį vakare suduotą smūgį buvo apgadintas pagrindinis Kijevo televizijos bokštas, pastatytas Babyn Jare, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo įvykdytos didžiausios Kijevo žydų žudynės, o dabar stovi memorialas.

Per raketų smūgį žuvo penki žmonės, nurodo Ukrainos pareigūnai.

V. Zelenskiui šios vietos simbolizmas akcentuoja Rusijos keliamą grėsmę Ukrainos identitetui.

Jie nieko nežino apie mūsų sostinę. Apie mūsų įstoriją. Bet jie turi įsakymą ištrinti mūsų istoriją. Ištrinti mūsų šalį. Ištrinti mus visus.

„Jie nieko nežino apie mūsų sostinę. Apie mūsų įstoriją. Bet jie turi įsakymą ištrinti mūsų istoriją. Ištrinti mūsų šalį. Ištrinti mus visus“, – sakė jis apie Vladimiro Putino kariuomenę.

Ukrainos prezidentas skundėsi, kad sovietų laikais valdžia pastatė televizijos bokštą ir sporto kompleksą „ypatingoje Europos dalyje, maldų vietoje, atminimo vietoje“.

„Ūkiniai pastatai. Jie suformavo ten parką. Kad ištrintų tikrąją Babyn Jaro istoriją... Tai nežmoniška“, – sakė jis.

Be to, V. Zelenskis paragino pasaulio žydus garsiai pasisakyti po Rusijos raketų smūgio Kijevo televizijos bokštui.

„Dabar kreipiuosi į visus pasaulio žydus. Argi nematote, kas vyksta? Štai kodėl labai svarbu, kad milijonai žydų visame pasaulyje dabar netylėtų“, – sakė jis.

„Nacizmas gimė tyloje. Tad šaukite apie civilių žudymą. Šaukite apie ukrainiečių nužudymus“, – ragino prezidentas.

Rusijos kariškiai skelbia perėmę Ukrainos Chersono miesto kontrolę

Rusijos armija trečiadienį pareiškė perėmusi Ukrainos pietinio Chersono miesto kontrolę, Maskvos invazijai šioje provakarietiškoje šalyje tęsiantis septintą dieną.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų divizijos perėmė visišką regiono centro Chersono kontrolę“, – per televiziją sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Prie Juodosios jūros įsikūrusiame Chersone, kur pareigūnai antradienį pranešė apie aplink miestą įrengtus Rusijos kontrolės punktus, rusų pajėgos per naktį perėmė geležinkelio stoties ir uosto kontrolę, vietos žiniasklaida kiek anksčiau citavo miesto merą Ihorį Kolychajevą.

I. Kolychajevas trečiadienio rytą feisbuke parašė: „Vis dar esame Ukraina. Vis dar esame tvirti.“

Jis teigė, kad reikia rasti būdą, kaip „surinkti (žuvusiųjų) kūnus“ ir „atstatyti elektros, dujų, vandens ir šildymo tiekimą ten, kur jis pažeistas“.

Vis dar esame Ukraina. Vis dar esame tvirti.

„Tačiau iš karto įspėju: šiandien atlikti šias užduotis reiškia padaryti stebuklą“, – pridūrė jis.

Pagalbos tarnybos: per Rusijos apšaudymą Charkive žuvo 4 žmonės, dar 9 sužeisti

„Keturi žuvę, devyni sužeisti“, – nurodė tarnybos, remdamosi preliminaria informacija.

Netoli Rusijos sienos esančiame Charkive gyvena maždaug 1,4 mln. žmonių, daugiausia rusakalbių.

Šis miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo Kremliaus šeimininko V. Putino surengtos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusį ketvirtadienį.

Kremlius: Rusija pasirengusi tęsti derybas su Ukraina

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija pasirengusi tęsti derybas su Ukraina, Maskvos invazijai į šią provakarietišką šalį įžengus į septintą dieną.

„Mūsų delegacija bus pasirengusi tęsti derybas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, jog Maskvos delegacija tikisi, kad derybos, kuriomis siekiama užbaigti praėjusią savaitę Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, bus atnaujintos trečiadienio vakarą.

Pasak D. Peskovo, „antroje dienos pusėje. labiau į vakarą, mūsų delegacija bus [derybų] vietoje ir lauks ukrainiečių derybininkų“.

D. Peskovas nurodė, kad prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis išlieka vyriausiuoju Rusijos derybininku, bet nepasakė, kur vyks kitas derybų ratas.

Ukrainos valdžia kol kas savo planų nepaskelbė.

Mes ruošiamės ir ginsime Kijevą! Kijevas atsilaikys.

Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės. Po rezultatų neatnešusio susitikimo abi šalys paskelbė, kad derybininkai sugrįš į savo sostines konsultacijoms ir „greitu metu“ surengs naują derybų ratą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino invaziją tęsiantį Kremlių bandymu priversti jį padaryti nuolaidų.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą. Ukrainiečių pajėgos aktyviai priešinasi.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Ukraina praneša apie šimtus žuvusių civilių. Rusija pripažįsta patyrusi nuostolių, tačiau neatskleidžia, kiek jos karių jau žuvo.

Kijevo meras praneša apie vis labiau link miesto centro artėjančias Rusijos pajėgas

Kijevo miesto valstybės administracija pranešė, kad mieste kilusi grėsmė – gali būti vykdomas apšaudymas raketomis. „Prašome visų skubiai vykti į slėptuves!“ – skelbiama socialiniame tinkle.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad Rusijos karinės pajėgos vis labiau artėja prie miesto centro: „Mes ruošiamės ir ginsime Kijevą! Kijevas atsilaikys“.

Scanpix nuotr.

Ukrainos tarnyba: kare jau žuvo mažiausiai 2 000 civilių gyventojų

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba teigia, kad nuo praėjusios savaitės, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo mažiausiai 2 000 civilių gyventojų.

Tarp žuvusiųjų – 10 gelbėjimo tarnybų darbuotojų, sakoma jos „Facebook“ žinutėje.

Anksčiau Jungtinės Tautos kalbėjo apie 142 civilių mirtis.

Ukraina kviečia rusų motinas išsivežti į nelaisvę patekusius karius

Ukraina, tikriausiai mėgindama sugėdinti įsiveržusią Maskvą, trečiadienį pakvietė susirūpinusias per kautynes į nelaisvę patekusių Rusijos karių motinas atvykti išsivežti savo sūnų.

„Priimtas sprendimas perduoti paimtus į nelaisvę Rusijos karius jų motinoms, jeigu jos atvyks jų paimti į Ukrainą, Kijevą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Prieš savaitę prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Kijevas tvirtina paėmęs į nelaisvę dešimtis rusų kariškių, o internete plinta mobiliųjų telefonų vaizdo įrašai, kuriuose matyti suglumę ir nuginkluoti jauni uniformuoti vyrai.

Kijevas siekia susilpninti Rusijos visuomenės paramą invazijai ir atidarė karštąją telefono liniją bei tinklalapį, leidžiančius rusų tėvams sužinoti, ar jų sūnūs yra tarp žuvusiųjų ar paimtųjų į nelaisvę.

Gynybos ministerija paskelbė telefono numerius ir elektroninio pašto adresą, kuriais galima gauti informacijos apie paimtus į nelaisvę rusus, o motinos bus kviečiamos į Kijevą išvežti savo dingusių sūnų.

„Būsite pasitiktos ir nugabentos į Kijevą, kur jūsų sūnus bus jums grąžintas“, – teigiama ministerijos pareiškime.

„Priešingai nei Putino fašistai, mes, ukrainiečiai, nekariaujame prieš motinas ir jų paimtus į nelaisvę vaikus“, – priduriama pareiškime.

Ispanija tieks „karinę įrangą“ Ukrainai

Ispanija tiesiogiai tieks ginkluotę Ukrainai, kovojančiai su Rusijos karine invazija, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas), prieš dvi dienas teigęs, kad Madridas prisidės prie pagalbos tik per Europos Sąjungos finansavimo mechanizmą.

Sprendimas priimtas P. Sanchezo kairiųjų koalicinei vyriausybei patyrus spaudimą aktyviau reaguoti į Europos rytiniame pakraštyje siaučiantį karą.

„Ispanija nusiųs puolamosios karinės techninės įrangos ukrainiečių pasipriešinimui“, – paskelbė P. Sanchezas. Daugiau informacijos apie siunčiamą pagalbą jis nepateikė.

Iki šiol Ispanija skelbė, kad jos karinė parama Ukrainai apsiribos pagalba per Europos taikos priemonę (EPF), Briuseliui sekmadienį nusprendus skirti 450 mln. eurų Ukrainai skirtos ginkluotės pirkimui.

„Ketiname perduoti puolamųjų priemonių per šį Europos taikos mechanizmo fondą... kurį mes, europiečiai, galėsime panaudoti tiekdami puolamąsias priemones Ukrainai“, – P. Sanchezas sakė interviu pirmadienio vakarą.

Vis daugiau Europos valstybių žadant tiesiogiai siųsti ginkluotę Ukrainai, Ispanijos opozicinė Liaudies partija pradėjo daryti spaudimą P. Sanchezui, ragindama „pasinaudoti proga“, o ne „slėptis už ES“.

„Turime reaguoti į Europos grėsmę koordinuotu, vieningu Europos atsaku... ir Ispanija sureagavo nedelsiant“, – trečiadienį parlamente sakė P. Sanchezas.

Į Ukrainos prašymą atsiųsti karinės įrangos iki šiol atsiliepė Jungtinės Valstijos, Kanada ir daugiau kaip tuzinas Europos šalių.

Prieš dieną Ispanija paskelbė papildomai pasiųsianti daugiau nei 150 karių į Latviją, NATO stiprinant savo buvimą Baltijos šalių regione.

Šiuo metu regione jau yra dislokuota 350 ispanų karių.

P. Sanchezas sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas surengti invaziją į Ukrainą „yra brutalus bandymas sustabdyti europinės erdvės, grindžiamos jo įkūnijamam autoritarizmui radikaliai priešingomis vertybėmis, kūrimą“.

Rusijos ir Ukrainos karas: septintos invazijos dienos įvykiai

Septintąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną Maskva toliau puolė gausiai apgyvendintus Ukrainos miestus, o ilga rusiškų tankų ir kitų kovinių mašinų kolona lėtai judėjo sostinės Kijevo link.

Kremlius trečiadienį eskalavo padėtį, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pasakius amerikiečiams metinę kalbą, kurioje perspėjo, kad agresija nesibaigs ties viena šalimi, jei Rusijos lyderis „nesumokės kainos“ už invaziją.

Toliau apžvelgiame naujausius įvykius.

Galimos derybos

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Rusijos delegacija bus pasirengusi trečiadienio vakarą atnaujinti derybas su ukrainiečių pareigūnais dėl karo Ukrainoje.

D. Peskovas žurnalistams sakė, kad „antroje dienos pusėje, arčiau vakaro, mūsų delegacija bus vietoje ir lauks ukrainiečių derybininkų“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad jo šalis pasirengus derėtis.

Padėtis karo zonoje

64 km ilgio kolona, kurią sudaro šimtai Rusijos tankų ir kitų kovos mašinų, lėtai artėjo prie Kijevo, beveik 3 mln. gyventojų turinčio miesto. Vakarai būgštauja, kad prezidentas Vladimiras Putinas tokiu būdu siekia nuversti vyriausybę ir įkurdinti Kremliui palankų režimą.

Rusijos kariai taip pat tęsė puolimą prieš kitus miestus, įskaitant strategiškai svarbius pietinius Odesos ir Mariupolio uostamiesčius.

Pasak vieno aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Maskvos karinė pažanga sulėtėjo dėl logistikos ir tiekimo iššūkių. Pareigūnas nurodė, kad kai kuriose Rusijos karinėse kolonose baigėsi dujos ir maistas, o tai neigiamai paveikė karių nusiteikimą.

Įsiveržusias pajėgas taip pat stabdo įnirtingas pasipriešinimas sausumoje ir netikėtas nesugebėjimas visiškai perimti Ukrainos oro erdvės kontrolę.

Scanpix nuotr.

Trečiadienį tęsėsi ir Rusijos puolimas prieš antrąjį pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestą Charkivą, kur, pasak valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Rusija smogė regiono policijos ir žvalgybos būstinei. Tarnybos duomenimis, buvo sužeisti trys žmonės.

Per ataką buvo nuplėštas policijos pastato stogas ir užsidegė viršutinis aukštas. Šio penkiaaukščio statinio nuolaužos išsibarstė gretimose gatvėse, kaip matyti Nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose.

Per trečiadienį suduotus smūgius žuvo keturi žmonės, devyni buvo sužeisti, o gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 10 žmonių, nurodė tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išpuolį Charkive pavadino „neužmaskuotu teroru“.

Ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN citavo šiaurinio Černihivo miesto sveikatos apsaugos administracijos vadovą pareiškimą, kad dvi sparnuotosios raketos pataikė į vietos ligoninę. Anot Serhijaus Pivovaro, buvo apgadintas pagrindinis ligoninės pastatas, o pareigūnai nustato aukų skaičių. Jokios kitos informacijos iškart po išpuolio nebuvo paskelbta.

Antradienį per ataką sostinėje buvo apgadintas televizijos bokštas. Ukrainos valdžia pranešė, kad per tą išpuolį žuvo penki žmonės. Buvo smogta televizijos dispečerinei ir elektros pastotei, o mažiausiai keli Ukrainos kanalai trumpam nutraukė transliacijas, informavo pareigūnai.

Rusų Gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariai per antskrydį išvedė iš rikiuotės pagrindinį televizijos bokštą, bet pabrėžė, jog per ataką nebuvo apgadinti jokie gyvenamieji pastatai. Ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas neužsiminė apie aukas per antradienį suduotą smūgį. Pasak pareigūno, ataka buvo siekiama sutrikdyti Ukrainos gebėjimą rengti „informacines atakas“.

Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas padaugėjo Rusijos oro ir artilerijos smūgių prieš miestų gyvenamuosius rajonus. Pasak Londono, Rusijos pajėgos yra apsupusios tris miestus – Charkivą, Chersoną ir Mariupolį.

J. Bideno kalba

J. Bidenas savo pirmoje metinėje kalboje atkreipė dėmesį į Vakarų sąjungininkų pasiryžimą apginkluoti ukrainiečių kariuomenę ir įvesti skaudžias sankcijas. Tarp prezidento paskelbtų priemonių – JAV oro erdvės uždarymas visiems rusų oro vežėjams.

Pirmąsias 12 savo kalbos minučių J. Baidenas skyrė Ukrainai, o įstatymų leidėjai iš abiejų partijų ne kartą stovėdami plojo, kai valstybės vadovas gyrė ukrainiečių drąsą ir smerkė V. Putino inicijuotą antpuolį.

Rusija vis labiau izoliuojama

Rusija vis labiau izoliuojama: šaliai skelbiamos sumaištį jos ekonomikoje keliančios sankcijos, o Maskva liko beveik be draugų – išskyrus kelias valstybes, tokias kaip Kiniją, Baltarusiją ir Šiaurės Korėją.

J. Bidenas pareiškė, kad dėl sankcijų V. Putinas „pasaulyje yra izoliuotas labiau nei kada nors anksčiau“.

Trečiadienį stambus Rusijos bankas „Sberbank“ paskelbė nusprendęs trauktis iš Europos rinkų dėl griežtėjančių Vakarų sankcijų. Pasak rusų naujienų agentūrų, „Sberbank“ pareiškė, kad jo patronuojamosios įmonės Europoje susiduria su „neįprastu lėšų nutekėjimu ir grėsme darbuotojų bei filialų saugumui“. Išsamiau šios grėsmės nebuvo komentuotos.

JAV ir ES įvedė sankcijas didžiausiems Rusijos bankams ir jos elitui, taip pat įšaldė Centrinio banko turtą, laikomą už šalies ribų. Be to, Rusijos finansinės institucijos buvo atsietos nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Dėl griežtų sankcijų ir jų smukusio rublio kurso Kremlius stengiasi palaikyti Rusijos ekonomiką. V. Putinui tai visų pirma reiškia poreikį rasti būdų apeiti Vakarų ekonominę blokadą.

Buvę JAV Iždo departamento pareigūnai ir sankcijų ekspertai spėja, kad Rusija bandys sušvelninti finansinių bausmių poveikį energijos pardavimais bei šalies aukso ir Kinijos valiutos atsargomis.

Taip pat spėjama, jog Kremlius nurodys pervedinėti lėšas per mažesnius bankus ir į sankcijų sąrašą nepatekusių elito atstovų šeimų sąskaitas, taip pat skatins prekybą kriptovaliuta ir kliausis Maskvos santykiais su Pekinu.

Derybų dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos naujas ratas vyks ketvirtadienį

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį toliau tarsi dėl galimybių sudaryti paliaubas per derybas prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, trečiadienį pranešė Maskvos vyriausiasis derybininkas.

Ši žinia buvo paskelbta jau beveik savaitę tęsiantis neišprovokuotai Rusijos invazijai į provakarietišką kaimynę.

„Ukrainos delegacija jau išvyko iš Kijevo. Tikimės jų čia rytoj ryte“, – sakė rusų diplomatas Vladimiras Medinskis.

Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad šalies delegacija „pakeliui“ į derybų vietą.

Maskva pripažino 498 Rusijos karių žūtį per invaziją į Ukrainą

Rusija trečiadienį pranešė, kad 498 jos kariai žuvo per jau beveik savaitę besitęsiančią invaziją į Ukrainą.

Tai pirmasis atvejis, kai Maskva paskelbė aukų savo pajėgose skaičių nuo prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti kariuomenę į kaimyninę provakarietišką šalį praeitą ketvirtadienį.

„Vykdydami pareigą žuvo 498 Rusijos kariai“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas vaizdo pranešime, transliuotame per valstybinę televiziją.

Kariškis pridūrė, kad „1 597 mūsų draugai buvo sužeisti“.

Į Kijevo centrinę geležinkelio stotį pataikė sviedinys

Į Kijevo centrinės geležinkelio stoties pietinę dalį pataikė sviedinys, pranešė Ukrainos valstybinė geležinkelių kompanija „Ukrzaliznytsia“.

„Stoties pastatas atsilaikė ir buvo šiek tiek apgadintas“, – teigė kompanija ir pridūrė, kad atakos metu traukiniais į saugias vietas buvo gabenama tūkstančiai moterų ir vaikų.

Informacijos apie galimas aukas negauta. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti šalia bėgių rūkstantys dūmai, tačiau „Ukrzaliznytsia“ nurodė, kad traukinių eismas nenutrūks. Netoli geležinkelio stoties įsikūrusi šalies Gynybos ministerija.

Vakare mieste vėl gaudė apie antskrydžių pavojų įspėjančios sirenos. Kijevo meras Vitalijus Kličko programėlėje „Telegram“ parašė, kad „situacija yra komplikuota“, mieste prieš tai pasigirdus keliems sprogimams.

JT: nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 227 civiliai

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.

„OHCHR mano, kad tikrieji skaičiai yra gerokai didesni“, – teigiama pranešime.

Tai pirmiausia liečia Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, nes, pasak biuro, „informacijos gavimas iš kai kurių vietovių, kur vyko intensyvūs karo veiksmai, yra uždelstas ir daug pranešimų vis dar laukia patvirtinimo“.

Pasak JT žmogaus teisių agentūros, dauguma aukų lėmė „sprogstamųjų ginklų su plačia poveikio erdve naudojimas, įskaitant bombardavimą sunkiąja artilerija bei daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, atakos iš oro“.

Ji pabrėžė, kad skaičiai, nors ir mažesni nei iš tiesų, „viršija bendrą civilių aukų skaičių, OHCHR užregistruotą konflikto Rytų Ukrainoje zonoje“ nuo 2012 iki 2018 metų.

Aukų skaičius taip pat kone dvigubai viršija 102 mirtis, pirmadienį įvardytas JT žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet (Mišelės Bačelet).

Tuo tarpu Ukrainos sveikatos ministerija jau sekmadienį pranešė apie 352 civilių mirtis, o antradienį nurodė, kad žuvo 16 vaikų.

JT duomenimis, 31 žuvusysis buvo vyras, 25 – moterys, taip pat žuvo šeši berniukai ir trys mergaitės.

Tarp žuvusiųjų yra ir šeši vaikai bei 156 suaugusieji, kurių lytis nėra žinoma, teigia biuras.

Pasaulio bankas nutraukia visus savo projektus Rusijoje ir Baltarusijoje

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė dėl invazijos į Ukrainą nutraukiantis visus savo aktyvius projektus Rusijoje ir Baltarusijoje.

Bankas nurodė, kad „nedelsdamas sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“ ir to priežastimi įvardijo „priešiškus veiksmus prieš Ukrainos žmones“.

Ši finansų institucija finansuoja infrastruktūros projektus ir konsultuoja politikos klausimais, tačiau „Rusijoje nėra patvirtinusi jokių naujų paskolų ar investicijų nuo 2014 metų. Nuo 2020-ųjų vidurio jokių naujų paskolų nesuteikta ir Baltarusijai“.

Remiantis jo internetine svetaine, bankas Baltarusijoje turi 11 aktyvių projektų, kurių bendra vertė siekia 1,2 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų). Jų centre – energetika, švietimas, transportas ir atsakas į COVID-19 pandemiją.

Tuo metu Rusijoje esama tik keturių projektų, kainuojančių 370 mln. dolerių, ir juose daugiausiai dėmesio skiriama politikos klausimams.

Bankas antradienį paskelbė ruošiantis 3 mlrd. dolerių vertės paramos paketą karo draskomai Ukrainai. Skubią pagalbą šaliai teiks ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Šiame straipsnyje:

charkivas