Jo teigimu, „nelygioje kovoje su rusų kariais“ žuvo ir keturi Ukrainos kareiviai. „Mes to niekada neatleisime“, – pabrėžė D. Žyvyckis. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

Tuo tarpu pranešama, kad Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolio uostamiestyje padėtis toliau aštrėja. Miesto valdžios teigimu, „nėra gatvės, kurioje nebūtų išdaužtų langų, sugriautų butų ar namų“. Miestas likęs be elektros, vandens ir dujų.

Mariupolis yra netoli vadinamosios kontaktinės linijos tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos kariuomenės Donecko srityje. Miestas turi didelę strateginę reikšmę.

Scanpix nuotr.

JAV mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai

JAV mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai. „Esame susirūpinę, kad pasaulis turi būti pasirengęs labai ilgam ir labai sunkiam keliui“, – pirmadienį Niujorke skubiai sušauktame posėdyje dėl humanitarinės padėties Ukrainoje sakė amerikiečių ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vienareikšmiškai pasiruošęs paaukoti tūkstančių rusų karių gyvybes, kad įgyvendintų savo asmenines ambicijas“, pabrėžė ambasadorė.

Tuo tarpu Rusijos ginkluotosios pajėgos, anot JAV, praėjusiomis dienomis nepasiekė didelės pažangos Ukrainos šiaurėje ir šiaurės rytuose. Daliniai užėmė Chersono miestą ir mėgina apsupti Mariupolį, sakė JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Ukrainos vadovas kaltina Rusiją ciniškai žlugdant civilių evakuaciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ji trukdo evakuoti civilius gyventojus vadinamaisiais humanitariniais koridoriais, dėl kurių buvo sutarta po derybų su Maskva.   

„Buvo sutarta dėl humanitarinių koridorių. Ar tai veikė? Vietoje to veikė rusų tankai, rusų gradai (salvinės raketų ugnies sistemos), rusų minos“, – sakė V. Zelenskis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi.  

Ukrainos vadovas sakė, kad rusų pajėgos užminavo kelią, pasirinktą vežti maistą ir medicinos priemones į apsiaustą Mariupolio uostamiestį šalies pietuose.   

Kaltindamas Maskvą cinizmu V. Zelenskis taip pat sakė, kad rusų kariai sunaikino autobusus, kuriais turėjo būti evakuojami civiliai gyventojai iš kovos veiksmų zonų.   

„Jie daro taip, kad būtų atviras nedidelis koridorius į okupuotą teritoriją kelioms dešimtims žmonių. Ne tiek į Rusiją, kiek pas propagandistus, tiesiai pas juos priešais televizijos kameras. Tipo, štai kas gelbėja... Tiesiog cinizmas, tiesiog propaganda. Nieko daugiau. Jokios humanitarinės prasmės“, – kalbėjo prezidentas.

Volodymyras Zelenskis/EPA-ELTA nuotr.

Tačiau jis pridūrė, kad Kyjivas toliau ves derybas su Rusija taikos susitarimui pasiekti.

„Lieku čia, lieku Kyjive... Aš nieko nebijau“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Lieku čia, lieku Kyjive... Aš nieko nebijau.

Rusija pirmadienį ryte paskelbė atverianti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, sparčiai senkant atsargoms ir blogėjant humanitarinei padėčiai. 

Tačiau Ukraina atsisakė evakuoti civilius į Rusiją, nes keturi iš šešių Maskvos pasiūlytų koridorių vedė į Rusiją ar jos sąjungininkę Baltarusiją.

Pirmadienį vakare Rusija paskelbė, kad nuo antradienio 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku bus atverti humanitariniai koridoriai evakuoti civiliams iš sostinės Kijevo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų.

Maskva sakė, kad Ukraina dar nepatvirtino maršrutų. 

Pentagonas: Rusija verbuoja sirus kautis Ukrainoje

Rusija verbuoja sirus ir kitus užsieniečius kovotojus, tęsdama savo puolimą Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas.

Maskva į Sirijos pilietinį karą įsikišo 2015 metais, kad paremtų prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą. Šioje šalyje jau ilgiau kaip dešimtmetį tęsiasi konfliktas, pasižymintis gausiomis gatvių kautynėmis.

Dabar JAV Gynybos departamento pareigūnai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo „verbavimo misiją“, kad įtrauktų į karą Ukrainoje sirų kovotojų.

Kaip rašo dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), JAV pareigūnai sakė, kad Rusija, pradėjusi įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę vasario 24 dieną, pastarosiomis dienomis verbavo kovotojus Sirijoje, tikėdamasi, kad jie gali padėti užimti sostinę Kyjivą ir kitus miestus.

Vienas pareigūnas dienraščiui sakė, kad kai kurie kovotojai jau yra Rusijoje ir ruošiasi prisidėti prie kautynių Ukrainoje, nors neaišku, kiek iš viso jų buvo užverbuota.

Detalių turima nedaug: pareigūnai negalėjo pateikti konkretesnių duomenų, kiek samdinių prisidėjo ir kiek jie yra parengti. Visgi Pentagonas pabrėžė, kad priežasčių abejoti šių pranešimų tikslumu nėra.

„Manome, kad pranešimai, jog jie, rusai, ieško Sirijos kovotojų, siekdami papildyti savo pajėgas Ukrainoje... manome, kad tame tiesos esama“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Visgi žinant, kad Rusija disponuoja didžiule smogiamąja galia ir yra pasiuntusi į Ukrainą daugiau kaip 150 tūkst. karių, atrodo reikšminga, kad V. Putinui pasirodė būtina užverbuoti samdinių, pažymėjo Pentagonas.

„Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų“, – sakė J. Kirby, nors pripažino, kad Pentagonas neturi tikslesnių žinių, kas dedasi prie šio reikalo.

Anksčiau pirmadienį vienas aukšto rango gynybos pareigūnas su žurnalistais kalbėjosi atviriau: „Žinome, kad jie stengiasi užverbuoti sirų kautynėms.“

Ukraina taip pat yra pakvietusi užsieniečius dėtis prie Kyjivo vyriausybės pajėgų.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad apie 20 tūkst. užsieniečių savanorių yra pateikę prašymus prisidėti prie Kyjivo pajėgų.

Per pirmadienį surengtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Kinijos ambasadorius paragino abi konflikto puses elgtis santūriai. Anot jo, Ukrainai tiekiami ginklai ir „samdinių“ atvykimas gali dar labiau paaštrinti padėtį, nors konkrečiai nepaminėjo Rusijos, Pekino sąjungininkės.

JT atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) kasdienėje spaudos konferencijoje sakė, kad „negalįs nei patvirtinti, nei paneigti“ pranešimų, kad Rusija verbuoja samdinius.

Visgi jis pažymėjo, kad šiam „konfliktui nebūtinai reikia daugiau iš išorės atvykstančių žmonių“, ir pridūrė, kad JT yra „susitelkusios į humanitarinį aspektą“.

Ukrainos sostinę ir antrąjį pagal dydį šalies miestą Charkivą vyriausybė tebekontroliuoja. Tuo metu Rusija užėmė pietinį Chersono uostamiestį ir suintensyvino urbanizuotų centrų bombardavimą visoje šalyje.

Jau beveik dvi savaites tęsiantis Rusijos puolimui iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. JT pareiškė, kad ši pabėgėlių krizė yra sparčiausiai auganti Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

TATENA pranešė apie Ukrainoje apgadintą antrą branduolinį objektą

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė gavusi pranešimų, kad per artilerijos apšaudymą buvo apgadintas branduolinių tyrimų kompleksas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos antrame pagal dydį Charkivo mieste, bet šis incidentas „radiologinių pasekmių“ nesukėlė.

Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad ukrainiečių tarnybos ją informavo apie sekmadienį įvykusią ataką. Pranešimų apie tame objekte padidėjusį spinduliuotės lygį nebuvo.

Tame objekte laikomų „radioaktyvių medžiagų atsargos yra labai mažos“, be to, jos laikomos „subkritinės“ būklės, todėl „žala, apie kurią buvo pranešta, nebūtų sukėlusi jokių radiologinių pasekmių“, sakoma TATENA pranešime.

Šiame objekte, priklausančiame Charkivo fizikos ir technologijų institutui, buvo gaminamos radioaktyvios medžiagos medicinos ir pramonės reikmėms.

Charkivas pastarosiomis dienomis buvo intensyviai bombarduojamas Rusijos artilerijos, aviacijos ir raketų, Maskvai stengiantis didinti spaudimą Ukrainai pasiduoti.

Šis branduolinių tyrimų institutas buvo atsidūręs internetu sklidusių sąmokslo teorijų ir nepagrįstų Rusijos žiniasklaidos pareiškimų centre. Tvirtinta, kad Ukraina jame mėgina sukurti „purvinąją bombą“ – primityvų branduolinį ginklą, galintį pražudyti daugybę žmonių.

TATENA nurodė, kad incidentas Charkive yra naujausias atvejis, kai Ukrainos branduoliniai objektai tampa Rusijos pajėgų atakų taikiniu.

Buvo jau keli atvejai, keliantys pavojų Ukrainos branduolinių objektų saugumui.

„Buvo jau keli atvejai, keliantys pavojų Ukrainos branduolinių objektų saugumui“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi (Rafaelis Marianas Grosis).

Buvo pranešimų apie žalą branduolinių atliekų saugykloms netoli Kijevo ir Charkivo, be to, Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios branduolinę jėgainę ir sukėlė joje gaisrą, kuris vėliau buvo suvaldytas.

TATENA nurodė, kad Zaporižios atominė elektrinė, kuri yra didžiausia Europoje, dabar yra kontroliuojama Rusijos pajėgų, neleidžiančių atgabenti atsarginių dalių ir vaistų personalui.

Šiuo metu veikia tik du iš šešių Zaporižios elektrinės reaktorių.

Taip pat buvo nutrauktas ryšys su mažais branduoliniais objektais pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, apsuptame Rusijos pajėgų, palikusių gyventojus be elektros ir vandens.

TATENA ragino Maskvą ir Kijevą susitarti dėl plano branduoliniams objektams apsaugoti.

R. M. Grossi siūlėsi nuvykti į liūdnai pagarsėjusią Černobylio atominę elektrinę, kur 1986 metais įvyko iki šiol didžiausia pasaulyje branduolinė avarija. Toje dabar jau nebeveikiančioje jėgainėje daugiau kaip 200 darbuotojų nebuvo išleidžiami Rusijos pajėgų jau 12 dienų iš eilės.

„Bloomberg“: Rusiją tarptautinis nemokumas gali ištikti artimiausią mėnesį

Rusija balandį dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų dėl jos nepagrįstos ir brutalios karinės agresijos prieš Ukrainą, gali tapti nepajėgi vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams skolintojams, tvirtina agentūra „Bloomberg“, remdamasi vieno didžiausių JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimais.

Anot jų, Rusijos tarptautinis bankrotas gali įvykti balandžio viduryje, kai baigsis 30 dienų lengvatinis laikotarpis jos atsiskaitymams su investuotojais, įsigijusiais jos išplatintų tarptautinių JAV doleriais nominuotų skolos vertybinių popierių – dviejų jų emisijų, kurių apyvartos turėtų baigtis 2023 ir 2043 metais.

„Mes manome, kad nemokumas yra labiausiai tikėtinas scenarijus. Vargu ar šis Rusijos elgesys atrodys kaip įprastas įsipareigojimų nevykdymas, o Venesuela veikiausiai bus tinkamiausias palyginimas“, – prognozuoja „Morgan Stanley“ analitikai.

Šios savaitės pradžioje visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – apkarpė Rusijos skolinių įsipareigojimų patikimumo įverčius iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog naujos tarptautinės sankcijos prieš Rusiją jos galimybes naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis sumažino perpus.

Ukraina teigia nukovusi dar vieną rusų generolą

Per mūšius netoli Charkivo žuvo Rusijos generolas majoras Vitalijus Gerasimonas, feisbuke pranešė Ukrainos karinė žvalgyba. Jos duomenimis, nukauta arba sužeista ir daugiau aukštų rusų kariškių.

V. Gerasimovas kovojo ir antrajame Čečėnijos kare, o po Krymo aneksijos buvo apdovanotas ordinu.

Rusijos pusė V. Gerasimovo žūties kol kas nepatvirtino. Tačiau tyrumų portalo „Bellingcat“ direktorius Christas Grozevas tviteryje rašo gavęs vieno rusų šaltinio patvirtinimą apie generolo žūtį.

V. Gerasimovas būtų antrasis Rusijos generolas, kurio Rusija neteko per kelias dienas. Kovo 3-iąją pranešta apie generolo Andrejaus Suchoveckio žūtį.

Rusija jaučiasi „stumiama“ stabdyti dujų tiekimą per „Nord Stream 1“

Pirmą kartą po invazijos į Ukrainą Rusija atvirai pagrasino sustabdyti dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, per valstybinę televiziją pareiškė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas.

„Turime pilną teisę [...] įvesti embargą dujų tranzitui dujotiekiu „Nord Stream 1“, kuris šiandien veikia 100 proc.“, – sakė A. Novakas, teigdamas, kad toks žingsnis atkartotų Vokietijos sprendimą sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto sertifikavimą.

Jis patikino, kad Rusija dar nežengė tokio žingsnio, tačiau pridūrė, kad šalis jaučiasi Europos politikų ir jų kaltinimų stumiama ta kryptimi.

Per metus „Nord Stream 1“ tiekia apie 60 mlrd. kubinių metrų dujų, pumpuojamų iš Rusijos į Vokietiją, o vėliau perskirstomų kelioms Europos šalims.

Vokietija sustabdė svarbiausio dujotiekio „Nord Stream 2“ patvirtinimo procesą po to, kai Rusija pripažino, kad Rytų Ukrainos separatistiniai regionai yra nepriklausomos respublikos.

Per visas krizes Rusija visada patikimai tiekė dujas ir toliau jas transportuoja per Ukrainą ir kitais maršrutais į Europą, sakė A. Novakas.

Savo kalboje A. Novakas perspėjo, kad Ukrainos nacionalistai kovų metu gali atakuoti dujotiekio vamzdynus, tačiau Rusija padarys viską, kad išvengtų eskalacijos.

Rusija taip pat laikoma didžiausia naftos tiekėja Europoje, tiekianti 30 proc. per metus suvartojamų 500 mln. tonų naftos.

„Visiškai akivaizdu, kad rusiškos naftos nenaudojimas sukels katastrofiškų pasekmių pasaulinėje rinkoje“, – perspėjo A. Novakas, sakydamas, kad Rusija stebi tarptautinius raginimus šalims atsisakyti rusiško iškastinio kuro.

„Europos politikai turėtų sąžiningai įspėti savo piliečius ir vartotojus, kad benzino, elektros energijos ir šildymo kainos smarkiai šoks į viršų“, – sakė jis.

Europos planai

Antradienį Europos Komisija pateiks pasiūlymus, kaip greitai išlaisvinti ES šalis nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

„Turime atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje per susitikimą su Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu.

L. von der Leyen sakė, kad planuose numatyta didinti bloko energijos vartojimo efektyvumą, didinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą ir keisti ES energijos šaltinius į „patikimesnius tiekėjus“.

Pasiūlymais siekiama ne vien sumažinti, bet ir iš viso panaikinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, vėliau žurnalistams sakė EK vyriausiasis atstovas žiniasklaidai Ericas Mameris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Rusijos energijos importas vis dar labai svarbus Europos energijos poreikiams, o šalys, remiančios Ukrainą konflikte su Rusija, svarsto, ar įvesti embargą Rusijos iškastiniam kurui.

„Energijos tiekimas Europai šilumos gamybai, transportui, elektros energijai ir pramonei šiuo metu negali būti užtikrintas jokiais kitais būdais“, – pirmadienį sakė O. Scholzas.

Pasak jo, rusiška energija yra būtina kasdieniam gyvenimui, todėl energetikos šaltiniams sankcijos nebuvo įvestos: „Todėl buvo sąmoningai nuspręsta leisti tęsti Vokietijos įmonių veiklą su Rusija, susijusią su energijos tiekimu“.

Tuo pat metu Vokietija ir kitos šalys susitarė dėl sankcijų, kurios skaudžiai smogė Rusijai, sakė socialdemokratų kancleris.

Grįžimas prie branduolinės energijos?

Nuogąstavimai, kad dėl sankcijų, kurias paskatino konfliktas Ukrainoje, Vokietija negalės tiekti pakankamai energijos savo įmonėms ir namams, paskatino kai kuriuos politikus, ypač centro dešiniųjų pažiūrų, siūlyti Vokietijai ilgiau nei planuota pasikliauti branduoline energija.

Pietinės Bavarijos žemės konservatyvusis premjeras Markusas Soederis pirmadienį per interviu transliuotojui ZDF paragino keleriais metais pratęsti atominių elektrinių eksploatavimo laiką.

Tai prieštaringas pasiūlymas, nes tiek ankstesnė, tiek dabartinė Vokietijos administracija (o dabartinėje yra ir Žaliųjų partija) yra pasirašiusios planus iki šių metų pabaigos palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos gamybos.

„Manau, kad treji ar penkeri metai būtų geras pereinamasis laikotarpis šioje kritinėje situacijoje, galėtume gaminti pigią elektros energiją, kuri kartu nekenktų klimatui“, – sakė M. Soederis, žemės vadovas, turintis didelę įtaką ir nacionalinėje politinėje arenoje.

JAV generolas ragina karius Europoje užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley (Markas Milis) pirmadienį paragino Europoje dislokuotus amerikiečių karius parodyti savo ryžtą ir užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas keliauja po Europą, siekdamas parodyti Vašingtono „pasiryžimą“ ginti rytinį NATO flangą Maskvos agresijos akivaizdoje.

Jungtinių Valstijų vadovaujamos sąjungininkės, skubiai pasiuntė tūkstančius karių į arčiau Rusijos esančias šalis, tęsiantis kautynėms NATO nepriklausančioje Ukrainoje.

„Turime būti pasirengę reaguoti greitai, demonstruoti savo jėgą ir ryžtą, paramą šiam Aljansui, kad užkirstume kelią tolesnei rusų agresijai ir išvengtume galingųjų valstybių karo“, – pareiškė J. Milley JAV kariams, dislokuotiems oro pajėgų bazėje netoli Rumunijos pietinio Konstancos miesto.

„Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 metais iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945-aisiais... buvo išžudyta 150 mln. žmonių... Nenorime, kad tai kada nors pasikartotų“, – kalbėjo generolas.

Scanpix nuotr.

Naujienų agentūrai AFP jis sakė: „Man akivaizdu, kad NATO yra vieninga ir ryžtinga beprecedentės grėsmės ir didžiausio sausumos konflikto Europos žemyne nuo 1945 metų akivaizdoje.“

Šiuo metu Europoje nuolatine tvarka dislokuoja apie 67 tūkst. JAV karių.

Pastarosiomis savaitėmis beveik 15 tūkst. papildomų karių buvo dislokuoti 1,2 km ilgio lanku šalyse, besiribojančiose su Ukraina ir Rusijos sąjungininke Baltarusija, siekiant atgrasyti Maskvą nuo tolesnio puolimo.

Baltijos šalyse iš viso dislokuota 2,5 tūkst. JAV karių, Lenkijoje – 10 tūkst., Rumunijoje – 2,4 tūkst., Slovakijoje – 1,5 tūkst., Bulgarijoje – 350, Vengrijoje – 200.

M. Milley per savo kelionę aplankė penkias iš šių šalių per tiek pat dienų.

Prancūzijos prezidentas smerkia V. Putino „moralinį cinizmą“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį apkaltino V. Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją.

„Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – televizijai LCI sakė E. Macronas.

Anot jo, pažadai apsaugoti civilius, kad šie galėtų trauktis į Rusiją, yra „veidmainystė“.

„Nepažįstu daug ukrainiečių, norinčių vykti į Rusiją“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad civiliams apsaugoti reikia visiško ugnies nutraukimo, o ne koridorių.

Po sekmadienį įvykusio E. Macrono ir V. Putino pokalbio telefonu Maskva pirmadienį paskelbė Prancūzijos prezidento „asmeniniu prašymu“ atidaranti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš Kyjivo, Charkivo, Mariupolio ir Sumų.

Emmanuelis Macronas/Scanpix nuotr.

Tačiau Eliziejaus rūmai pareiškė, kad toks prašymas per pokalbį nebuvo pateiktas, o E. Macronas Maskvos paskelbtą pareiškimą pavadino „viešųjų ryšių triuku“.

Prezidentas įspėjo, kad padėtis Ukrainoje blogėja su kiekviena diena.

Anot jo, pagrindinis prioritetas yra išvengti „katastrofų“ Ukrainos atominėse elektrinėse. Praėjusį penktadienį Rusijos pajėgos atakavo ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę.

Šalyje yra keturios veikiančios atominės elektrinės ir Černobylio elektrinė, kur 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.

Tačiau E. Macronas taip pat pabrėžė, kad „Prancūzija nekariauja su Rusija“, ir sakė, kad „norime sustabdyti šį karą patys netapdami kariaujančiąja šalimi“.

E. Macronas sekmadienį su V. Putinu kalbėjosi valandą ir 45 minutes. Tai buvo ketvirtas jų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.

Pasak vieno iš Prancūzijos prezidentūros pareigūnų, V. Putinas pareiškė E. Macronui, kad Rusija pasieks savo tikslus Ukrainoje „arba derybomis, arba karu“.

Šaltinis pridūrė, jog Rusijos prezidentas tvirtino „neketinąs“ atakuoti branduolinių objektų Ukrainoje.

Pirmadienį vakare Rusija paskelbė, kad nuo antradienio 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku bus atverti humanitariniai koridoriai evakuoti civiliams iš sostinės Kijevo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų.  

„Sunkios derybos“

Vėlesniuose komentaruose pirmadienį E. Macronas įspėjo, jog mažai tikėtina, kad Rusijai ir Ukrainai artimiausiomis dienomis ar savaitėmis pavyktų rasti būdą karui užbaigti.

„Trumpuoju laikotarpiu... karas bus toliau tęsiamas“, – sakė jis žurnalistams per apsilankymą netoli Paryžiaus esančiame Puasi.  

„Nemanau, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis derybų keliu bus rastas sprendimas“, – pridūrė E. Macronas. 

„Derybos su V. Putinu sunkios, nes jis atmeta paliaubas“, kurios yra būtina sąlyga bet kokioms realioms deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, sakė Prancūzijos vadovas. 

„Mūsų atsakomybė“ – toliau kalbėtis su Rusijos ir Baltarusijos žmonėmis bei šių šalių lyderiais ir „visada gerbti Rusiją kaip valstybę“, jei būtų pasiekta ilgalaikė taika, sakė E. Macronas. 

„Visi nepaprastai žavimės Ukrainos žmonių, jų lyderių ir jų prezidento pasipriešinimu“, – pridūrė jis.

E. Macronas taip pat sakė, kad Prancūzija prisidės prie nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimo ir tikriausiai imsis žingsnių padėti Ukrainos kaimynei Moldovai, į kurią jau atvyko daugiau kaip 800 tūkst. pabėgėlių. 

Buvęs Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius ragina V. Zelenskį „stabdyti kraujo liejimą“

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius kreipėsi į dabartinį šalies vadovą V. Zelenskį. „Jūs asmeniškai turite bet kokia kaina sustabdyti kraujo liejimą ir pasiekti taikos susitarimą“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo V. Putinui artimą eksprezidentą.

V. Janukovyčius 2014 metais po Euromaidano protestų pabėgo į Rusiją ir galiausiai Ukrainos parlamento buvo nušalintas nuo pareigų.

Nepatvirtintais pranešimais, po Rusijos invazijos į Ukrainą V. Janukovyčius buvo nugabentas į Baltarusijos sostinę Minską. Esą Maskva kurpia planus po V. Zelenskio nušalinimo ar nužudymo paskirti jį naujuoju prezidentu.

Viktoras Janukovyčius/Scanpix nuotr.

Pasaulio bankas suteikė Ukrainai skubią daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių finansinę paramą

Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių.

Pasak šios tarptautinės finansų organizacijos spaudos tarnybos pranešimo, 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – garantijos skolinimuisi.

Pasaulio bankas paaiškino, kad taip pat mobilizuojamas 134 mln. dolerių finansavimas dotacijų pavidalu ir 100 mln. dolerių dydžio vadinamasis lygiagretus finansavimas.

„Ši pagalba greito finansavimo forma leis [Ukrainos] vyriausybei užtikrinti įsipareigojimų šalies piliečiams vykdymą – išmokėti atlyginimus ligoninių darbuotojams, pensijas pagyvenusiems žmonėms ir finansiškai paremti socialiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes“, – teigiama pranešime.

Pasaulio bankas pažymi, jog rengia dar vieną – 3 mlrd. dolerių dydžio – Ukrainos finansavimo paketą, kurį ketina patvirtinti artimiausiais mėnesais, taip pat planuoja finansinę paramą pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms valstybėms.

Kaip JAV galėtų padėti Ukrainai, neišplėsdama karo

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija ruošiasi ilgalaikiam karui, ir Vašingtonas stengiasi padėti Kyjivui atsilaikyti, bet svarbiausios išlieka pastangos, kad konfliktas neišsiplėstų už Ukrainos ribų ir neišprovokuotų Trečiojo pasaulinio karo.

Sprendžiant iš Amerikos lyderių viešų pareiškimų ir naujienų agentūros AFP interviu su keliais pareigūnais, kalbėjusiais šia opia tema su anonimiškumo sąlyga, JAV kariuomenės vadai stengiasi atsargiai subalansuoti šiuos poreikius ir išvengti branduolinio eskalavimo.

Konfliktas „gali greitai nepasibaigti“, per vėliausią kelionę po Europą perspėjo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

JAV žvalgybos šaltiniai iš pradžių baiminosi žaibiško puolimo, per kurį užimti Kyjivą būtų pakakę kelių dienų. Visgi Pentagonas greitai suvokė, kad Rusijos kariuomenė „vėluoja“ įgyvendinti savo atakos planus dėl logistikos problemų ir nuožmaus ukrainiečių priešinimosi.

Tačiau JAV kariuomenės prognozės išlieka pesimistinės – didžiulę karinės jėgos persvarą turinti Rusija vis dėlto gali užimti Kyjivą.

Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė: „Tiesiog nemanau, kad turėtume nuvertinti [Maskvos] ugnies galią.“

Putinui „lemta pralaimėti“

A. Blinkenas perspėjo, kad žmonių kančios Ukrainoje „tikriausiai paaštrės prieš padėčiai pagerėjant“.

Tačiau V. Putinui „lemta pralaimėti“, teigė jis.

Kalbėdami privačiai JAV pareigūnai sakė manantys, kad Rusijos lyderis jau pralaimėjo ir kad jie atitinkamai kreipia savo strategiją.

Svarbiausias prioritetas – toliau teikti didelio masto pagalbą Ukrainos pasipriešinimui, kad jis galėtų išsilaikyti, net jeigu kai kurie miestai būtų užimti.

Amerikiečiai užtikrina „visapusišką dalijimąsi informacija ir žvalgybos duomenimis su Ukraina“, aiškino vienas diplomatas. Šie duomenys ypač svarbūs ukrainiečių oro gynybos sistemoms ir suteikia galimybę atremti kai kurias Rusijos atakas.

Beprecedentė 350 mln. JAV dolerių (321,8 mln. eurų) vertės karinė pagalba, apie kurią buvo paskelbta vasario pabaigoje, jau perduota Ukrainos pajėgoms – jos gavo priešlėktuvinių raketų „Stinger“ ir nešiojamųjų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“.

Vašingtonas planuoja planuoja skirti naują didžiulį, 10 mlrd. dolerių (9,2 mlrd. eurų) paketą, apimsiantį tiek ekonominę ir humanitarinę pagalbą, tiek tolesnes ginklų ir amunicijos siuntas.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kad pagalba Ukrainai „neturi ribų“, jeigu tik ji nėra susijusi su puolamąja sunkiąja ginkluote.

Amerikiečiai labiausiai baiminasi, kad V. Putinas gali būti išprovokuotas išplėsti kovos veiksmus už Ukrainos ribų. Tokiu atveju iškyla tiesioginio ir potencialiai branduolinio konflikto rizika su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO sąjungininkėmis.

Taigi, pastangos „sustabdyti Rusijos prezidentą“ tampa pagrindine kryptimi, sakė vienas JAV pareigūnas.

„Raudona linija“

Kitas pareigūnas pripažino, kad karo išsiplėtimas yra raudona linija. „Mes nenorime Trečiojo pasaulinio karo“, – sakė jis.

Dar prieš Rusijos invaziją JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), puikiai suvokiantis branduolinio konflikto grėsmę, perspėjo, kad bet koks tiesioginis JAV įsitraukimas Ukrainoje išprovokuotų „pasaulinį karą“. Jis nurodė vengti tokios eskalacijos ribojant Amerikos kišimosi mastą.

Taigi, Vašingtonas pabrėžia prevencinį ir atgrasomąjį karių dislokavimą sąjungininkų šalyse, esančiose šalia Rusijos. Pastarosiomis dienomis jas aplankė A. Blinkenas ir JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley (Markas Milis).

Scanpix nuotr.

Tačiau visos priemonės, kurias V. Putinas galėtų laikyti reikšmingu eskalavimo žingsniu, yra atmetamos, kad Maskva negalėtų apkaltinti NATO šalių įsitraukimu į karą Ukrainoje.

Jeigu Rusijos pajėgos smogtų kuriai nors NATO narei, visos transatlantinio Aljanso narės, įskaitant JAV, privalėtų suteikti jai pagalbą karinėmis priemonėmis, kaip numato Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos. A. Bidenas pažadėjo, kad šio principo bus laikomasi.

Vašingtonas ir NATO atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą nustatyti virš jo šalies neskraidymo zoną, nes Aljanso lėktuvai tokiu atveju turėtų būti pasiruošę numušinėti Rusijos naikintuvus, ir „tai galėtų vesti į visuotinį karą“, aiškino A. Blinkenas.

V. Putinas savo ruožtu grasino „milžiniškomis ir katastrofinėmis pasekmėmis“ Europai ir visam pasauliui, jeigu būtų nustatyta neskraidymo zona.

Tvyrant tokiai įtampai Vašingtonas siuntė prieštaringas žinias dėl galimybės perduoti Ukrainai sovietinės gamybos naikintuvų, kuriuos yra apmokyti valdyti ukrainiečių pilotai, per tokias šalis kaip Lenkija.

Galimybė atsitraukti

J. Bideno administracija iš pradžių vengė net minėti tokią galimybę, bet galiausiai pripažino „aktyviai“ svarstanti šį planą. Vis dėlto JAV nepateikė jokių tvirtų įsipareigojimų arba tvarkaraščio.

Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad toks žingsnis būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.

Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama visu daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai lieka ištikimi atsargiam balansavimui.

Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų V. Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau negu atsitraukti.

Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.

Amerikiečiai, nutraukę visus aukšto lygio kontaktus su Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją, dabar ragina kitus mėginti kalbėtis su V. Putinu.

Praeitą savaitgalį pradėtos Izraelio pastangos tarpininkauti vertinamos per šią prizmę.

A. Blinkenas taip pat telefonu pasikalbėjo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I), Pekinui pabrėžiant savo „tvirtą kaip uola“ draugystę su Maskva. Tikėtina, kad šie žingsniai gali paskatinti Kiniją imtis tarpininkės vaidmens.

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius netrukus viršys 2 mln.

Pabėgėlių iš karo krečiamos Ukrainos skaičius artimiausiu laiku viršys 2 mln., antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas.

„Manau, kad šiandien arba vėliausiai rytoj peržengsime dviejų milijonų žymą. Taigi, tai nesiliauja“, – žurnalistams Osle sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

Pirmadienį UNHCR skelbė, kad iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių.

F. Grandi kalbėjo per spaudos konferenciją po vizitų Moldovoje, Lenkijoje ir Rumunijoje – šalyse, į kurias plūsta daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos, besitraukiančių nuo vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos.

UNHCR vadovas sakė, kad per Balkanų karus Bosnijoje ir Kosove iš savo šalių pasitraukė „galbūt 2–3 mln. žmonių, bet per aštuonerių metų laikotarpį“.

Kitose pasaulio dalyse plėtojasi panašių pabėgėlių krizių, bet „Europoje tai pirmasis kartas nuo Antrojo pasaulinio karo“, pridūrė F. Grandi.

JK gynybos sekretorius: Rusija tampa „vis labiau desperatiška“

Rusijai „ne itin gerai“ sekasi vykdyti invaziją į Ukrainą, teigia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

B. Wallace'as sakė „Sky News“, kad Rusijos didžiausi ligšioliniai nuostoliai yra žmogiškieji. Pasak jo, rusų kariai „yra nusivylę savo pasibaisėtinais lyderiais, pasibaisėtina lyderyste ir planais“. Ministras pridūrė, kad dabar bus stebima, ar Kremlius pripažins visą savo patirtų nuostolių mastą.

B. Wallace'o teigimu, Rusija tampa „vis labiau desperatiška“ ir susiduria su „realiomis logistinėmis problemomis“, nes Kyjivo link prieš tai judėjusi ilga karinės technikos vilkstinė toliau stovi vietoje.

Paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Lenkija galėtų tiekti Ukrainai naikintuvus, B. Wallace'as nurodė, jog JK, kaip NATO narė, „palaikys Lenkiją“, tačiau dėl to pastaroji šalis galėtų sulaukti tiesioginės Rusijos ugnies.

Gynybos sekretorius taip pat buvo paklaustas apie pareiškimus, kad JK, priimdama pabėgėlius iš Ukrainos, veikia pernelyg lėtai – šalis iki šiol išdavė tik 300 vizų. Jis nurodė, kad šalies Vidaus reikalų departamentas yra „pasiryžęs visa tai paspartinti“, tačiau pripažino, kad „galėtume tai daryti greičiau“.

Kiekvienas parlamento narys nori tiesiogiai išgirsti prezidentą, kuris kalbės mums tiesiogiai iš Ukrainos, todėl tai svarbi proga Rūmams.

V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į JK parlamentą

V. Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmus.

V. Zelenskis kreipsis į JK įstatymų leidėjus antradienį 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos laiku), pranešė Bendruomenių rūmų pirmininkė Lindsay Hoyle.

„Kiekvienas parlamento narys nori tiesiogiai išgirsti prezidentą, kuris kalbės mums tiesiogiai iš Ukrainos, todėl tai svarbi proga Rūmams“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis per vaizdo ryšį kreipėsi į Europos Parlamentą.

Rusija teigia nutraukusi ugnį ir atvėrusi humanitarinius koridorius

Rusijos karinės pajėgos skelbia antradienį pradėjusios naujas paliaubas Ukrainoje ir penkiuose miestuose atvėrusios humanitarinius koridorius. Sostinėje Kyjive bei Černihive, Sumuose, Charkive ir Mariupolyje žmonės esą turės galimybę evakuotis. Paliaubos įsigaliojo 10.00 val. Lietuvos laiku, pranešė Gynybos ministerija.

Mūšių nutraukimas yra sąlyga evakuacinių koridorių atvėrimui. Ypač sudėtinga situacija Rusijos apsiaustame Mariupolio uostamiestyje prie Azovo jūros. Čia, Raudonojo Kryžiaus duomenimis, 200 tūkst. žmonių laukia, kad galėtų įvairiais maršrutais palikti miestą.

Mariupolyje tai jau ketvirtas mėginimas evakuoti žmones. Jie turėtų būti išvežti autobusais ir automobiliais.

Scanpix nuotr.

Ukrainos prokuratūra laukia pagalbos

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vadovybės ir Lietuvos nacionalinės narės Eurojuste Margaritos Šniutytės-Daugėlienės iniciatyva praėjusią savaitę vykusiame nuotoliniame Eurojusto (Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūra) susitikime Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova pristatė situaciją Ukrainoje ir iššūkius, su kuriais susiduria šios šalies prokurorai, ypač – tirdami šiuo metu vykdomus karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, bei akcentavo pagalbą, kurios laukia iš visų šalių, fiksuojant ir dokumentuojant nusikaltimus Ukrainoje liudijančius įrodymus.

Lietuva visapusiškai palaiko Ukrainą kovoje prieš vykdomą agresiją. Lietuvos ir Lenkijos prokurorai pasisakė apie jų šalyse pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, plačiai buvo diskutuota bendradarbiavimo tarp šalių klausimais.

Susitikimo metu atskirų valstybių atstovai patvirtino, kad jų šalyse taip pat sprendžiami klausimai dėl analogiškų ikiteisminių tyrimų pradėjimo. Atliekamais tyrimais bus siekiama apklausti nukentėjusius žmones, surinkti visą įmanomą informaciją, būtiną įrodinėjant daromus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Atskiroje pasitarimo tarp šalių, kurios jau yra pradėjusios ikiteisminius tyrimus, sesijoje buvo nuspręsta sudaryti jungtinę tyrimo grupę tirti karo nusikaltimus Ukrainoje, į grupės sudėtį įtraukiant Eurojustą.

Eurojusto susitikime dalyvavo Lenkijos teisingumo ministras / generalinis prokuroras, Europos Sąjungos šalių nacionaliniai nariai, šalių atstovai Eurojuste. Šiame susitikime taip pat dalyvavo ryšių prokurorai iš JAV, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos, atstovai iš Jungtinės Karalystės bei kitų šalių. Iš viso – apie 60 atstovų iš 31 šalies, pranešė prokuratūra.

Scanpix nuotr.

Skelbia apie didžiulius Rusijos nuostolius

Ukrainos pajėgos skelbia, kad nuo vasario 24 dienos iki kovo 7-osios Ukrainoje žuvo per 12 tūkst. rusų karių.

Be to, Rusija prarado 303 tankus, 48 lėktuvus, 80 sraigtasparnių, 1 036 šarvuotus automobilius, 120 patrankų, 56 raketų paleidimo įrenginius, 27 oro gynybos sistemas, 60 autocisternų, 7 dronus, 3 laivus rašo „Ukrinform“.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ rašo ir Lietuvos Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

V. Zelenskis: net jei V. Putinas nemano, kad jis pradėjo karą, jis gali jį nutraukti

V. Zelenskis JAV televizijai ABC davė naują interviu apie padėtį Ukrainoje. Žurnalisto paklaustas, ar turi žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, V. Zelenskis sakė: „Jis gali nutraukti karą, kurį pradėjo. Net jei jis nemano, kad pradėjo karą, jis negali nuneigti, kad gali jį užbaigti“.

Pasak V. Zelenskio, pasauliui reikia nepamiršti pamatinių vertybių.

„Jeigu pasaulis bus atidėtas į šalį, jis praras save. Amžinai. Nes yra besąlygiškos vertybės. Visiems vienodos. Visų pirma tai – gyvenimas. Teisė į gyvybę kiekvienam. Būtent dėl to ir kovojame Ukrainoje. Būtent kaip tik tai šie silpni įsibrovėliai nori iš mūsų atimti. Būtent tai, ką turėtų saugoti pasaulis“, – kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas.

Prezidentas taip pat pareiškė, kad Vakarai netesi pažadų apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.

„Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„Tačiau atsakomybė taip pat tenka tiems, kas Vakaruose nesugeba priimti sprendimo jau 13 dienų, – pridūrė jis. – Tiems, kad neužtikrino Ukrainos padangės saugumo nuo Rusijos žudikų.“

„Naikiname okupantus visur, kur tik galime. Visur. Bet yra dangus. Šimtai rusų sparnuotųjų raketų. Šimtai okupantų kovinių lėktuvų. Šimtai sraigtasparnių. Taip, mes juos naikiname. Rusija per pastaruosius 30-imt metų prarado mažiau aviacinės technikos nei per tas 13 dienų Ukrainoje“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Ukraina skelbia, kad Rusija atakuoja Mariupolio evakuacijos koridorių

Ukraina antradienį apkaltino Rusiją pažeidus humanitarinį koridorių, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas civiliams gyventojams palikti apgultą pietinį Mariupolio uostamiestį.

„Priešas pradėjo puolimą, nukreiptą būtent į humanitarinį koridorių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „neleido vaikams, moterims ir pagyvenusiems žmonėms palikti miesto“.

Pirmadienį vakare Rusija įvardijo Mariupolį kaip vieną iš keturių miestų, kuriuose bus atidaryti evakuacijos koridoriai.

Londonas: Rusijos kariuomenė Ukrainoje veikia vis desperatiškiau

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) antradienį pareiškė gavęs pranešimų, kad Ukrainos specialiosios pajėgos sunaikino per 20 Rusijos sraigtasparnių, Maskvai per invaziją susidūrus su dar neišspręstomis logistikos problemomis ir įnirtingu pasipriešinimu.

Sostinės Kyjivo link judanti Rusijos kariuomenė tebespaudžiama ukrainiečių pajėgų Hostomelio, Bučos, Vorzelio ir Irpinės priemiesčiuose, remiantis vėlai pirmadienį JK Gynybos ministerijos paskelbtais žvalgybos duomenimis. Be to, ilga rusiškos karinės technikos vilkstinė tebėra įstrigusi kelyje į šiaurę nuo Kyjivo.

Anot B. Wallace'o, Rusijos pajėgos, susidūrusios su tokiais kariniais ir aprūpinimo iššūkiais, veikia vis desperatiškiau, todėl „beatodairiškai apšaudo“ civilius gyventojus.

„Taip pat nustatėme, kad lig šiol didžiausius nuostolius kare patyrė rusų kariai, kuriuos nuvylė siaubingi lyderiai, siaubinga vadovybė ir siaubingi planai. Dabar matote, kaip jie, tiesiogine prasme, žūsta dideliu mastu“, – pabrėžė britų gynybos sekretorius.

V. Zelenskis: „Mes ultimatumams nepasirengę“

V. Zelenskis išreiškė savo ryžtą surengti derybas dėl Ukrainos separatistinių regionų ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio statuso.

Tačiau V. Zelenskis, pirmadienio vakarą kalbėdamas su JAV transliuotoju ABC, tuo pat metu pabrėžė, kad nepasiduos Maskvos reikalavimams pripažinti Luhansko ir Donecko vadinamųjų liaudies respublikų nepriklausomybę, o Krymą – Rusijos dalimi.

Esu pasirengęs dialogui – nesame pasirengę kapituliacijai.

„Esu pasirengęs dialogui – nesame pasirengę kapituliacijai, – teigė jis. – Galime diskutuoti ir siekti kompromiso dėl šių teritorijų ateities.“

Pasak V. Zelenskio, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip gyvena ten įsikūrę žmonės, norėję likti Ukrainos sudėtyje. Tai esą gerokai sudėtingesnis klausimas, nei įprastas šių teritorijų pripažinimas. „Tai dar vienas ultimatumas. Mes ultimatumams nepasirengę“, – pridūrė prezidentas.

V. Zelenskis dar kartą paragino V. Putiną derėtis tiesiogiai. „Prezidentas V. Putinas turi pradėti kalbėti, pradėti dialogą, o ne gyventi informaciniame burbule be jokio deguonies“, – nurodė V. Zelenskis.

Prezidentas taip pat paragino atverti daugiau humanitarinių koridorių nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir sakė, jog reikalinga didesnė Raudonojo kryžiaus pagalba.

Neįvardijamoje vietoje nufilmuotame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vienas vaikas mirė dėl dehidratacijos apsiaustame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Ši žinia rodo, kokioje beviltiškoje padėtyje atsidūrę smarkiai apšaudomo miesto gyventojai.

Prezidentas vėl paragino Vakarus atsiųsti šaliai naikintuvų.

V. Zelenskis sakė, kad į Mariupolį gyventojų evakavimui buvo pasiųsti autobusai, tačiau nėra tvirto susitarimo dėl maršruto, todėl „rusų kariai gali paprasčiausiai apšaudyti šias transporto priemones“.

V. Zelenskis savo kreipimesi taip pat kaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), kad šis „draudžia naudoti savo emblemą ant mūsų mašinų“, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Vaizdo įrašuose matyti, kad ant autobusų, važiuojančių į Sumus ir Mariupolį, šonų yra kryžiaus ženklai, tačiau neaišku, kas juos ten užklijavo.

Vokiečių prokurorai pradeda tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Vokietijos federalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl įtariamų rusų karių įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje, antradienį paskelbė pareigūnai.

Tarptautinei bendrijai piktinantis per Rusijos puolimą Ukrainoje vykdomomis atakomis prieš civilius ir svarbiausią infrastruktūrą, Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas) laikraščiui „Passauer Neue Presse“ sakė: „Surinksime ir išsaugosime visus karo nusikaltimų įrodymus.“

Vokietijos federalinė prokuratūra Karlsrūhėje pradėjo vadinamąjį struktūrinį tyrimą įrodymams surinkti, sakė ministras.

Šaltinis prokuratūroje naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad pradėtas toks tyrimas.

Rusijos puolimas Ukrainoje „yra rimtas, niekuo nepateisinamas tarptautinės teisės pažeidimas“, sakė M. Buschmannas.

„Privalu nuolat bausti už... tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimus“, – pridūrė jis.

Struktūrinis tyrimas nėra nukreiptas prieš kokius nors įtariamuosius; jo tikslas yra surinkti įtariamų nusikaltimų įrodymus ir identifikuoti už jų stovinčias struktūras, tokias kaip vadovavimo grandinė.

Vėliau įrodymai gali būti naudojami teisiant įtariamus asmenis.

Savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad vokiečių prokurorus veikti paskatino pranešimai apie tai, kad Rusija Ukrainoje naudoja kasetines bombas, taip pat apšaudomų gyvenamųjų rajonų vaizdai ir atakos prieš dujotiekį, branduolinių atliekų saugyklą ir elektrinę.

Rusija griežtai kritikuojama dėl Ukrainos miestų puolimo. Šios operacijos, Kyjivo ir Vakarų vyriausybių teigimu, apima atakas prieš mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius kvartalus.

Ukraina praneša, kad karas jau nusinešė mažiausiai 400 civilių gyvybes, įskaitant 38 vaikus

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė atnaujintus duomenis apie Rusijos pradėto karo aukas ir padarytą žalą, praneša „Sky News“.

Pasak O. Reznikovo, jau žuvo mažiausiai 400 civilių, tarp jų – 38 vaikai. Tačiau ministras pridūrė, kad šie skaičiai „neabejotinai negalutiniai“.

O. Reznikovo teigimu, per Rusijos atakas taip pat sunaikinta daugiau kaip 200 mokyklų, 34 ligoninės ir 1,5 tūkst. gyvenamųjų pastatų. Ministro skaičiavimu, dėl kautynių šalyje įstrigo 10 tūkst. studentų iš užsienio, daugiausiai iš Indijos, Kinijos ir Persijos įlankos.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau nukentėjo mažiausiai 1 207 civiliai, rodo naujausi Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimai, kuriuos pateikia BBC.

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovės spaudai Liz Throssell, šis skaičius apima 406 žuvusius ir dar 801 sužeistą žmogų, tačiau tikroji statistika „veikiausiai yra gerokai didesnė“. Daugelį sužeidimų sukėlė „antskrydžiai ir sprogstamieji ginklai“, pridūrė ji ir nurodė, kad įvairiuose Ukrainos miestuose jau sunaikinta „šimtai gyvenamųjų namų“.

Anot pranešimų, šalyje taip pat žuvo vienas žurnalistas.

JT kartu išreiškė būgštavimus dėl „savavališkų“ Ukrainos šalininkų Rusijos kontroliuojamose teritorijose sulaikymų ir smurto prieš prorusiškus asmenis teritorijose, kurias kontroliuoja Ukrainos vyriausybė.

Naujausi JT duomenys rodo, kad Rusijoje per taikius antikarinius protestus iki šiol jau sulaikyta apie 12 700 žmonių.

JT taip pat sukritikavo Rusijoje neseniai įsigaliojusius „represinius įstatymus“, kurie numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes „melagingą“ informaciją apie karą skelbiantiems ar Rusijos kariuomenę diskredituojantiems žmonėms.

NATO vadovas ragina Ukrainoje atidaryti „tikrus“ humanitarinius koridorius

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad privalu sudaryti saugias civilių evakuacijos iš Ukrainos sąlygas.

Ukrainai reikia „tikrų humanitarinių koridorių, kurie būtų visapusiškai gerbiami“, antradienį bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos prezidentu Egiliu Levitu teigė J. Stoltenbergas.

Pasak Aljanso vadovo, pranešimai apie Ukrainoje atakuojamus civilius yra „visiškai nepriimtini“. „Taikymasis į civilius yra karo nusikaltimas“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

JAV analitikai: Kyjivo puolimas gali prasidėti per ateinančias 24–96 valandas

Remiantis Karo studijų instituto analize, Rusijos pajėgos ruošiasi artimiausiomis dienomis pulti Kyjivą, informuoja užsienio žiniasklaida.

JAV ekspertų grupės teigimu, „Rusijos pajėgos telkiasi rytiniame, šiaurės vakariniame ir vakariniame Kijevo pakraščiuose, kad per ateinančias 24–96 valandas atakuotų sostinę“.

Rusijos pajėgos, kamuojamos logistikos problemų, pastaruoju metu beveik nepažengė į priekį, tačiau instituto analizės duomenimis, jos „kaupia atsargas ir pastiprinimą, taip pat rengia artilerijos, oro ir raketų atakas, kad susilpnintų gynybą ir įbaugintų gynėjus prieš tokį puolimą“.

Analitikų teigimu, tai gali būti kritinio karo momento pradžia: „Dabar per anksti įvertinti tikėtiną bet kokio Rusijos bandymo užbaigti Kijevo apsupimą ar užgrobti miestą efektyvumą šiuo metu. Jeigu Rusijos kariai sugebėjo papildyti atsargas, pertvarkyti ir planuoti apgalvotas ir koordinuotas vienu metu vykdomas operacijas keliomis veržimosi aplink ir į sostinę ašimis, ši operacija jiems gali būti sėkmingesnė nei anksčiau“.

Ukrainos Černihivo regione sprogus minai žuvo trys žmonės, sužeisti trys vaikai

Ukrainos ombudsmenė antradienį pranešė, kad trys suaugusieji žuvo ir trys vaikai buvo sužeisti, Černihivo regione į šiaurę nuo Kyjivo kelyje po jų automobiliu sprogus minai.

Suaugusieji mirė vietoje, o vaikai, patyrę įvairaus sunkumo traumas, buvo nuvežti į netoliese esančias ligonines.

Manoma, kad tai pirmas kartas per Ukrainoje Rusijos sukeltą karą, kai civiliai žuvo nuo minos, naujienų agentūrai AFP sakė ombudsmenė Liudmyla Denisova.

L. Denisovos pranešime susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ sakoma, kad kelio atkarpa, kuria jie važiavo netoli Kolyčivkos kaimo, buvo padengta šiaudais ir šiukšlėmis, kad užmaskuotų minas.

Minas padėjo rusų kariai, pridūrė ji.

Priešpėstinės minos yra tokios jautrios, kad sprogsta ant jų atsistojus žmogui, nors ukrainiečiai važiavo mašina.

L. Denisova nepaaiškino, kokiu buvo nustatyta minos rūšis.

Pareigūnė pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę draudžiama naudoti priešpėstines minas prieš civilius.

1997 metais Otavoje pasiekta Jungtinių Tautų sutartis, įsigaliojusi po dvejų metų, visai uždraudė priešpėstinių minų naudojimą. Ukraina šį susitarimą pasirašė, bet Rusija ir JAV – ne.

Tarptautinės organizacijos Ukrainą priskyrė grupei šalių, kuriose yra likę daugiausia minų ir kitų sprogstamųjų įtaisų. Jie buvo naudojami prasidėjus separatistiniam konfliktui šalies rytuose.

2018 metais trys vaikai žuvo ir vienas buvo sužeistas sprogus minai apleistame name separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Tarptautinė sausumos minų uždraudimo kampanija (ICBL) ir Kasetinės ginkluotės koalicija (CMC), pareiškė, kad „griežtai smerkia“ šių abiejų rūšių ginklų naudojimą per Rusijos invaziją į Ukrainą ir paragino „nedelsiant nutraukti jų naudojimą“.

Pentagono vertinimu, Ukrainoje žuvo 2–4 tūkst. rusų karių

JAV gynybos departamentas antradienį pranešė įstatymų leidėjams, kad, remiantis jo skaičiavimais, per beveik dvi savaites trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 2 000 iki 4 000 Rusijos karių.

Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje paklaustas, kiek Rusijos karių iki šiol žuvo per karą, Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius generolas leitenantas Scottas Berrieras (Skotas Berieras) sakė, kad šis skaičius siekia „nuo dviejų iki keturių tūkstančių“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šis vertinimas laikomas „žemo patikimumo lygmens“, nes jis buvo parengtas naudojant žvalgybos šaltinių ir atvirai prieinamus duomenis.

Rusijos karas Ukrainoje: naujausi įvykiai

Naujienų agentūra AFP pateikia naujausius įvykius Rusijos kare prieš Ukrainą.

Pradedama evakuacija

Ukraina pagal susitarimą su Maskva dėl humanitarinių koridorių iš rusų pajėgų apgultų miestų pradėjo evakuoti civilius iš Sumų šalies šiaurės rytuose.

Dešimtys autobusų veža evakuojamus gyventojus į Lochvycią už maždaug 150 km į pietvakarius, ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje.

Kyjivas atmetė ankstesnį pasiūlymą evakuoti ukrainiečius į Rusiją ir pavadino jį viešųjų ryšių triuku.

Ugnies nutraukimas

Maskva paskelbė apie ugnies nutraukimą penkiuose labiausiai nuo kovų nukentėjusiuose miestuose: Černihive, Mariupolyje, Charkive, Kyjive ir Sumuose.

Ankstesni tokie ugnies nutraukimai savaitgalį žlugo; abi šalys dėl to kaltino viena kitą.

Sumuose žuvo 21 žmogus

Mažiausiai 21 žmogus, įskaitant du vaikus, žuvo per pirmadienio vakaro aviacijos smūgius Sumuose, kelios valandos prieš evakuacijos pradžią.

Tūkstančiai žmonių bando įsėsti į sausakimšus traukinius ir išvykti iš Odesos – pagrindinio Ukrainos uostamiesčio, kur taip pat tikimasi puolimo.

2 mln. pabėgėlių

Pabėgėlių iš karo krečiamos Ukrainos skaičius antradienį viršijo 2 mln., pranešė Jungtinės Tautos.

1,2 mln. šių pabėgėlių atvyko į Lenkiją.

V. Zelenskis kaltina netesint pažadų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vakarai netesi pažadų apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.

„Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė jis.

Kinija ragina laikytis „didžiausio santūrumo“

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos, bet nepasmerkė savo artimos partnerės Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.

„Paskambink Rusijai“

Grupė lietuvių pradėjo kampaniją „Paskambink Rusijai“; ja bus siekiama kuo geriau informuoti paprastus rusus apie karą Ukrainoje.

Pasaulio rusakalbiai raginami paskambinti 40 mln. žmonių Rusijoje ir papasakoti jiems, kas vyksta Ukrainoje.

Rusijos valdžia yra smarkiai apribojusi prieigą prie nepriklausomų informacijos šaltinių ir priėmė įstatymą, numatantį laisvės atėmimą iki 15-os metų už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą.

„Shell“ traukiasi iš Rusijos

Energetikos milžinė „Shell“ pranešė, kad nebepirks karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nutrauks degalinių, aviacinių degalų tiekimo bei kitą verslą, pasitrauks iš projektų šioje šalyje.

Rusijos dizaineris nebepageidaujamas

Rusijos dizainerio Valentino Judaškino, sukūrusio rusų armijos uniformas, šou Paryžiaus mados savaitėje atšauktas.

Tai padaryta dizaineriui nepasmerkus karo Ukrainoje.

Pasaulio banko pinigai Ukrainai

Pasaulio bankas patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių (663,6 mln. eurų).

Užsienio futbolininkai gali išvykti

Rusijoje ir Ukrainoje dirbantys užsienio futbolininkai ir treneriai galės laikinai sustabdyti savo kontraktus ir persikelti kitur, paskelbė tarptautinė futbolo federacija (FIFA).

J. Bidenas: JAV uždraudė Rusijos naftos importą

Prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė uždraudęs JAV importuoti rusišką naftą – tai iki šiol stipriausias administracijos veiksmas baudžianti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Uždraudžiame bet kokį Rusijos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad Rusijos nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną galingą smūgį (prezidentui Vladimirui) Putinui“, – sakė J. Bidenas iš Baltųjų rūmų ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkėmis.

Draudimas priimtas demokratams grasinant įstatymais prispausti J. Bideną, nepaisant galimo poveikio jau ir taip kylančioms dujų kainoms.

Rusija sako skelbianti humanitarines paliaubas Ukrainoje

Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Nuo 2022 metų kovo 9 dienos 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos laiku) Rusijos Federacija skelbia „tylos režimą“ ir yra pasirengusi suteikti humanitarinius koridorius“, – antradienį nurodė Rusijos gynybos ministerija.

Rusija siūlo susitarti su Ukraina dėl humanitarinių koridorių maršrutų ir pradžios laiko „iki kovo 9 dienos 3 val. Maskvos (2 val. Lietuvos) laiku“, sakoma pranešime.

Antradienio rytą taip pat buvo vykdoma civilių gyventojų evakuacija, ypač iš Sumų miesto – iš jo dieną išvyko dvi vilkstinės.

Žmonės taip pat pat buvo evakuojami iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Tačiau pastarosiomis dienomis keli bandymai išvežti žmones iš Mariupolio uostamiesčio buvo nesėkmingi. Ugnies nutraukimai žlugo, o Maskva ir Kyjivas dėl to kaltino vienas kitą.

Karo belaisviai rusai dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų.

„Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas. Ir aš jau nekalbu apie elgesį su mūsų kariais“, – sakė J. Jeninas.

Jis taip pat sakė, kad Ukraina pasinaudos visomis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais teikiamomis galimybėmis, įskaitant darbo skyrimą.

Pirmieji iš Sumų evakuoti civiliai pasiekė centrinį Poltavos miestą

Ukrainos prezidentūra vėlai antradienį pranešė, kad humanitariniu koridoriumi į centrinį Poltavos miestą atvyko pirmoji vilkstinė su civiliais gyventojais iš šiaurinio Sumų miesto.

„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1 100 užsienio studentų toliau keliaus traukiniu į Lvivą Vakarų Ukrainoje.

Per oro ataką žuvo trys suaugę ir du vaikai

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per antradienio vakarą Rusijos surengtą oro ataką Žytomyro srityje žuvo trys suaugusieji ir du vaikai.

Tarnybos tinkle „Telegram“ išplatintoje žinutėje teigiama, kad buvo sugriauti septyni privatūs vieno aukšto namai.