Stačiatikių Velykos švenčiamos šiandien, vasario 24 d. Kaip teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Rusija atmetė raginimą, kad paliaubos būtų pasiektos šią dieną.
Šeštadienį Rusijos pajėgos „sužlugdė“ gyventojų evakuaciją iš nuniokoto Mariupolio uostamiesčio, kur tebėra įstrigę nemažai žmonių, pranešė vietos valdžia.
„Evakuacija buvo sužlugdyta“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Mariupolio merijos pareigūnas Petro Andriuščenka.
Pasak jo, Kyjivo pasirinktoje evakuacijos vietoje susirinko apie 200 gyventojų, tačiau Rusijos pajėgos juos „išsklaidė“.
Kai kuriems ukrainiečiams buvo liepta lipti į autobusus, turėjusius išvykti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, pareiškė P. Andriuščenka.
Šiandien taip pat tikimasi, jog į Kyjivą atvyks JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas – taip pranešė V. Zelenskis. Vis dėlto JAV šią situaciją komentuoti atsisakė.
Luhanske per Rusijos apšaudymą žuvo šeši civiliai
Rusų kariams šeštadienį apšaudžius Hirskės kaimą Ukrainos Luhansko srityje, žuvo šeši civiliai, pranešė administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
„Hirskės kaimas visą dieną buvo smarkiai apšaudomas, – platformoje „Telegram“ pranešė S. Haidajus. – Žuvo šeši kaimo gyventojai.“
Ukraina kaltina Rusiją gyventojų deportacijomis
Ukraina kaltina Maskvą žmones iš okupuotų teritorijų gabenant gilyn į Rusiją. 308 ukrainiečių iš daug savaičių apsiausto Mariupolio traukiniu buvo išvežti į už 8 000 km esančią Nachodką Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, šeštadienį „Telegram“ kanale rašė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.
Ukraina jau ne kartą kritikavo, kad rusų pajėgos iš apsiaustų miestų savo koridoriais leidžia gyventojams išvykti tik į Rusiją. Maskva neigia, kad žmonės išvežami prieš jų valią.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo rusų karių įrengtas filtracijos stovyklas, kuriose, oficialiu teigimu, galimi kovotojai atskiriami nuo civilių. „Sąžiningas jų pavadinimas yra kitas – tai koncentracijos stovyklos. Taip, kaip jas savo laiku statė naciai“, – sakė V. Zelenskis.
Jis kritikavo, kad ukrainiečiai iš šių stovyklų gabenami ir į Rusiją. „Be kita ko, jie deportuoja vaikus – tikėdamiesi, kad jie pamirš, iš kur jie yra ir kur jų namai“, – sakė prezidentas.
Lenkija iki šiol perdavė Ukrainai ginklų už 1,5 mlrd. eurų
Lenkija nuo karo pradžios perdavė Ukrainai ginklų už 1,5 mlrd. eurų. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis 7 mlrd. zlotų sumą įvardijo šeštadienį po Krokuvoje vykusio susitikimo su kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhalu.
Be kita ko, jie deportuoja vaikus – tikėdamiesi, kad jie pamirš, iš kur jie yra ir kur jų namai.
„Ši ginkluotė gelbėja Ukrainos, Lenkijos ir Europos suverenumą“, – sakė jis. Lenkijos duomenimis, Varšuva, be kita ko, nusiuntė į Ukrainą prieštankinių ginklų, oro gynybos raketų, minosvaidžių, amunicijos ir dronų. Anot lenkų žiniasklaidos, kaimyninę šalį pasiekė ir 40 tankų bei apie 60 šarvuotų automobilių. Vyriausybė to kol kas oficialiai nepatvirtino.
Lenkijos premjeras Krokuvoje taip pat pasisakė už griežtesnes sankcijas Rusijai. Jis ir D. Šmyhalas yra vieningos nuomonės, kad dabartinių baudžiamųjų priemonių nepakanka, rašė M. Morawieckis feisbuke. Tai esą akivaizdu, kai pasižiūri į Rusijos valiutą, vertybinius popierius ir infliaciją. Tarptautinė bendruomenė, be to, turi daryti daugiau, kad labiau paremtų Ukrainą karinėmis priemonėmis.
Ministras pirmininkas pranešė, kad abi šalys pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje. Tai padės ukrainiečiams tęsti prekybą su užsieniu ir tada, kai blokuojami Ukrainos uostai.
Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos sėkmingai ginasi
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, britų duomenimis, šią savaitę atrėmė daug Rusijos atakų palei kontaktinę liniją Donbaso regione šalies rytuose, praneša agentūra „Reuters“.
Nepaisant kai kurių rusų teritorinių laimėjimų, Ukrainos pasipriešinimas visais frontais buvo stiprus, Rusijos pajėgoms padaryta didelių nuostolių, tviteryje rašė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi savo žvalgyba.
„Prasta Rusijos dalinių moralė ir ribotas laikas pajėgoms atstatyti, apginkluoti ir reorganizuoti po ankstesnių puolimų, tikėtina, neigiamai atsiliepia Rusijos koviniam efektyvumui“, – teigiama toliau ataskaitoje.
Ukraina skelbia nukovusi du rusų generolus
Ukraina skelbia pietiniame Chersono regione sunaikinusi Rusijos pajėgų vadavietę. Per ataką nukauti du rusų generolai, dar vienas sužalotas, jis kritinės būklės nuvežtas į ligoninę, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
Chersonas yra prie Juodosios jūros, visiškai netoli Rusijos aneksuoto Krymo. Šis uostamiestis tapo pirmuoju dideliu miestu, kurį rusų pajėgos užėmė vasario 24-ąją prasidėjus karui.
Ukraina: Rusija nuolat apšaudo „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje
Rusija, Ukrainos duomenimis, tęsia apsiaustos plieno gamyklos Mariupolio uostamiestyje puolimą. Ukrainiečių kovotojų kontroliuojama „Azovstal“ gamykla nuolat apšaudoma, tviteryje pareiškė prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Gamykla esą apšaudoma sunkiosiomis bombomis iš oro ir iš artilerijos.
Gamykloje glaudžiasi ir daug civilių. M. Podoliakas, kuris taip pat yra Ukrainos derybininkas pokalbiuose su Rusija, paragino vadovybę Maskvoje stačiatikių Velykų proga užtikrinti „tikrą Velykų ramybę“ Mariupolyje. Rusija turi „pagalvoti apie savo reputacijos likučius“ ir, be kita ko, pritarti humanitariniam koridoriui civiliams gyventojams evakuoti.
Donecke per apšaudymą žuvo du vaikai
Ukrainos valdžia pranešė, kad per Rusijos pajėgų apšaudymą rytinėje Donecko srityje žuvo du vaikai, praneša „Sky News“.
Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kirylenko, penkerių ir keturiolikos metų mergaitės mirė, kai buvo sugriautas pastatas, kuriame jos gyveno.
P. Kyrylenko paragino žmones evakuotis iš šalia kautynių esančių teritorijų.
Dėl raketų atakos Odesoje – baudžiamasis procesas
Balandžio 23 dieną įsibrovėliai pradėjo raketų ataką prieš Odesą. Apgadinti infrastruktūros objektai, taip pat daugiaaukštis pastatas. Sužeista aštuoniolika žmonių, dar aštuoni žuvo, praneša UNIAN.
Anot Odesos apygardos prokuratūros, buvo pradėta baudžiamoji byla dėl karo įstatymų pažeidimo, įskaitant tyčinį nužudymą.
Velykos. Tačiau šiuo metu Rusijos Federacija be sustojimo puola Mariupolio „Azovstal“ gamyklą.
Tyrimo duomenimis, 2022 metų balandžio 23 dieną Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai surengė raketų atakas prieš gyvenamąjį namą Odesoje.
Dėl priešo sviedinių buvo sunaikintos gyvenamosios patalpos, užblokuoti išėjimai, įstrigę žmonės. Taip pat kilo gaisras. Apgadinti šalia esantys namai ir automobiliai.
Pažymima, kad teritorijoje nėra karinių objektų.
JT ragina nedelsiant nutraukti kovas Mariupolyje, kad būtų galima evakuoti civilius
Jungtinių Tautų krizių koordinatorius Ukrainoje Aminas Awadas (Aminas Avadas) sekmadienį paragino „nedelsiant nutraukti kovas“ Mariupolyje, kad būtų galima „šiandien“ evakuoti karo nuniokotame mieste įstrigusius civilius gyventojus.
„Mariupolyje kyla grėsmė dešimčių tūkstančių žmonių, tarp jų – moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, gyvybėms, – sakoma jo pranešime. – Privalome sustabdyti kovas, kad išgelbėtume gyvybes. Kuo ilgiau delsime, tuo daugiau gyvybių atsidurs pavojuje. Jiems turi būti leista saugiai evakuotis dabar, šiandien. Rytoj gali būti per vėlu.“
Rusija tęsia savo puolimą Ukrainoje ir per stačiatikių Velykas
Rusijos ginkluotosios pajėgos nemažindamos intensyvumo tęsia raketų atakas prieš Ukrainą ir per stačiatikių Velykas. Vėl apšaudyta dešimtys karinių objektų ir daug Ukrainos kariuomenės pozicijų, sekmadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Jo teigimu, didelio tikslumo ginklais Pavlohrade Dnipropetrovsko srityje sunaikintas požeminis amunicijos gamybos kompleksas. Be to, Charkivo srityje raketomis apšaudyti keturi amunicijos sandėliai ir dalinių susitelkimo vietos.
I. Konašenkovo duomenimis, per atakas nukauta 150 ukrainiečių kovotojų. Iš viso Velykų naktį 423 kartus smogta raketomis ir iš artilerijos. Į amunicijos sandėlius pataikyta ir kituose regionuose Ukrainos rytuose. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.
Rusija atmetė paliaubas per stačiatikių Velykas. Rusijos ortodoksų bažnyčia kare prieš Ukrainą tvirtai palaiko prezidentą Vladimirą Putiną, davusį įsakymą vasario 24 dieną pradėti invaziją.
Ukraina Rusijai siūlo surengti derybas dėl Mariupolio
Ukrainos rezidento kanceliarija pasiūlė Rusijos pusei surengti specialų derybų raundą Mariupolio gynėjams išgelbėti. Kyjivas taip pat paragino mieste įvesti velykines paliaubas, praneša UNIAN.
Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas ir derybų delegacijos narys Michailas Podoljakas.
Jis pažymėjo, kad nepaisant to, kad ukrainiečiai švenčia Velykas, Rusijos kariai puola „Azovstal“ gamyklą, kur yra įsikūrę tiek Ukrainos kariškiai, tiek Mariupolio gyventojai.
„Velykos. Tačiau šiuo metu Rusijos Federacija be sustojimo puola Mariupolio „Azovstal“ gamyklą. Vieta, kurioje yra mūsų civiliai ir kariškiai, bombarduojama aviacinėmis bombomis, apšaudoma artilerija“, – rašoma pranešime.
Dėl šios priežasties M. Podolyakas pasiūlė Rusijai surengti specialų derybų raundą.
„Siūlau Rusijos Federacijai pagalvoti apie reputacijos likučius. Tam tereikia paskelbti tikras velykines paliaubas Mariupolyje, nedelsiant suteikti humanitarinį koridorių civiliams ir sutikti su derybomis, kad galėtume atgauti kariškius“, – apibendrino jis.
Šveicarai atmetė Vokietijos prašymus dėl ginkluotės eksporto į Ukrainą
Šveicarija atmetė du Vokietijos prašymus eksportuoti šveicarišką amuniciją į Ukrainą, motyvuodama tuo, kad griežtai laikosi neutralumo.
Apie šį sprendimą sekmadienį pirmasis pranešė Šveicarijos savaitraštis „Sonntagszeitung“.
Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretoriatas patvirtino, kad „į abu Vokietijos prašymus dėl galimybės perduoti iš Šveicarijos gautą amuniciją Ukrainai buvo atsakyta neigiamai, remiantis Šveicarijos neutralumu“.
Vokietijai reikalingas Šveicarijos sutikimas dėl ginkluotės tiekimo pagal pirminę pardavimo sutartį. Sekretoriatas atsisakė patikslinti, kokio tipo amuniciją Vokietija norėjo perduoti Ukrainai.
Aukšti JAV pareigūnai lankysis Kyjive
Jungtinių Valstijų diplomatijos ir gynybos vadovai sekmadienį per įnirtingų kovų aptemdytas stačiatikių Velykas pirmą kartą nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas, turi apsilankyti Kyjive.
JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) vizitas rengiamas prasidėjus trečiajam karo, nusinešusio tūkstančių žmonių gyvybes ir privertusio milijonus palikti namus, mėnesiui.
Keli Europos vadovai jau lankėsi Kyjive ir susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekdami pabrėžti savo paramą, tačiau Jungtinės Valstijos – viena pagrindinių finansinės pagalbos ir ginkluotės teikėjų – nuo karo pradžios dar nebuvo nusiuntusios į Ukrainą nė vieno aukšto rango pareigūno.
Dviejų iš svarbiausių JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kabineto narių vizitas vyksta Ukrainai, kurios dauguma gyventojų yra stačiatikiai, švenčiant Velykas.
„Mūsų sielos pripildytos nuožmios neapykantos okupantams ir viskam, ką jie padarė. Neleiskime pykčiui sunaikinti mūsų iš vidaus“, – sakoma V. Zelenskio šventiniame pranešime.
Tuo metu Rusijos pajėgos nerodo jokių ženklų, kad po raketų smūgio pietiniame Odesos uostamiestyje, per kurį žuvo aštuoni žmonės, tarp jų – kūdikis, ketintų švelninti puolimą.
„Tarp žuvusiųjų – trijų mėnesių mergaitė. Kokią grėsmę ji kėlė Rusijai? Atrodo, kad vaikų žudymas yra tiesiog nauja Rusijos Federacijos nacionalinė idėja“, – piktinosi V. Zelenskis.
Tarp žuvusiųjų – trijų mėnesių mergaitė. Kokią grėsmę ji kėlė Rusijai? Atrodo, kad vaikų žudymas yra tiesiog nauja Rusijos Federacijos nacionalinė idėja.
Ukrainos prezidentas taip pat pavadino Rusiją teroristine valstybe. Pasak jo, Rusijos elgesys ištisas savaites intensyviai bombarduotame Mariupolio uostamiestyje prilygsta nacių elgesiui.
Žiniasklaida: Italija svarsto perduoti Ukrainai daugiau ginklų
Italija, anot žiniasklaidos, svarsto galimybę perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Roma galvoja apie dar vieną karinės paramos paketą, dėl kurio gali būti nuspręsta ateinančiomis dienomis, sekmadienį rašo keli šalies laikraščiai.
Vyriausybė šių pranešimų komentuoti nenorėjo ir atkreipė dėmesį į tai, kad Italija jau nusiuntė karinės paramos į Ukrainą. Tiesa, sąrašas ginklų, kurie perduoti, laikomas paslaptyje.
„Corriere della Sera“, remdamasis vyriausybės šaltiniai, rašo, kad šiuo metu vertinama, kokią sunkiąją artileriją būtų galima tiekti Ukrainai. Laikraščiai minėjo įvairaus tipo šarvuočius. Kai kurie jų esą yra rezerve.
Ukrainos pajėgos praneša atsikovojusios aštuonias vietoves Chersono srityje
Ukrainos pajėgos teigia susigrąžinusios aštuonių vietovių Chersono srityje kontrolę. Tačiau Ukrainos generalinis štabas savo sekmadienį išplatintame pranešime nepateikė nei gyvenviečių pavadinimų, nei tikslios jų vietos.
Rusijos kariuomenė anksčiau skelbė, kad užėmė visą Chersono sritį. Ukraina baiminasi, kad čia Rusijos pripažintų „Luhansko ir Donecko liaudies respublikų“ Donbase pavyzdžiu gali būti paskelbta nepriklausomybė nuo Ukrainos.
Generalinis štabas pranešė ir apie rusų karinės vilkstinės apšaudymą netoli Kyselivkos vietovės į šiaurės vakarus nuo Chersono. „Patyręs skaudžių nuostolių, priešas atsitraukė į Čornobajivką“ – sakoma apžvalgoje. Per parą rusų daliniai Chersono regione esą neteko 74 kareivių, 2 tankų, 1 raketų paleidimo įtaiso, 6 šarvuotų automobilių ir 4 dronų.
Maskva skelbia iki šiol iš Ukrainos į Rusiją „evakavusi“ 951 000 žmonų
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo „karinės specialiosios operacijos“ pradžios iš Ukrainos bei „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ į Rusiją išvežta daugiau kaip 951 000 žmonių, informuoja agentūra „Interfax“.
Ministerija kalbėjo apie žmonių „evakuaciją“. Ukraina tuo tarpu teigia, kad gyventojai deportuojami arba priverstinai perkeliami.
Ukraina ne kartą kritikavo, kad rusų pajėgos iš apsiaustų miestų savo koridoriais leidžia gyventojams išvykti tik į Rusiją. Maskva neigia, kad žmonės išvežami prieš jų valią.
JK ragina Prancūziją ir Vokietiją padaryti daugiau dėl Ukrainos
Didžioji Britanija sekmadienį paragino Prancūziją ir Vokietiją daugiau prisidėti padedant Ukrainai kariauti su Rusija, ir įspėjo, kad „visada buvo galimybė“, kad Maskva gali pasiekti pergalę.
Ministras Oliveris Dowdenas (Oliveris Doudenas) visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad Maskvai intensyvinant puolimą Ukrainos pietuose ir rytuose, Vakarai turėtų „toliau didinti spaudimą Rusijai“.
„Vakarai turi savo ruožtu reaguoti, ir mes esame pasirengę tai padaryti“, – pareiškė pareigūnas.
„Siekiama, kad visi tai darytume, bet būtų gerai, kad daugiau darytų ir Prancūzija bei Vokietija“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar, jo nuomone, Rusija gali laimėti, O. Dowdenas atsakė: „Visada buvo galimybė, kad Rusija iš to išeis nugalėtoja. Nenorime, kad taip atsitiktų.“
Visada buvo galimybė, kad Rusija iš to išeis nugalėtoja. Nenorime, kad taip atsitiktų.
Jungtinių Valstijų diplomatijos ir gynybos vadovai sekmadienį per įnirtingų kovų aptemdytas stačiatikių Velykas pirmą kartą nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas, turėjo apsilankyti Kyjive.
JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) vizitas surengtas prasidėjus trečiajam karo, nusinešusio tūkstančių žmonių gyvybes ir privertusio milijonus palikti namus, mėnesiui.
Rusija Charkive įveda rublius ir prijungia rusišką mobiliojo ryšio operatorių
Charkivo srityje įsibrovėliai pradėjo montuoti Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus „Megafon“ įrangą, praneša UNIAN.
Apie tai savo telegramoje pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas.
Kaip teigiama, Rusijos kariškiai ir FSB pareigūnai okupuotose Charkovo srities teritorijose bando demoralizuoti vietos gyventojus skleisdami informaciją, kad „Ukraina atjungė elektros tiekimą gyvenvietėms“ ar kad „Charkivą beveik okupavo Rusija.“
Be to, okupantai griežtina telefono ir interneto tinklų kontrolę.
„Įvedamas atsiskaitymas Rusijos rubliais, vietos gyventojai agituojami vykti į Rusijos Federaciją pirkti prekių ir vaistų“, – taip pat pranešė žvalgybos tarnyba.
V. Putinas prarado susidomėjimą derybomis
V. Putinas prarado susidomėjimą derybomis dėl karo pabaigos, praneša „SkyNews“.
Rusijos prezidentas nebesidomi diplomatinėmis pastangomis išspręsti konfliktą – dabar nori užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos.
Trys žmonės laikraščiui sakė, kad V. Putinas praėjusį mėnesį rimtai svarstė su Ukraina tartis dėl taikos, o dabar nemato jokių diplomatinių derybų sprendimų.
Vienas asmuo, informuotas apie derybas, sakė: „V. Putinas nuoširdžiai tiki nesąmonėmis, kurias girdi per Rusijos televiziją, ir nori laimėti. Jo požiūris sugriežtėjo nuskendus Rusijos karo laivui „Moskva“ – po šio įvykio V. Putinas nebeatrodo kaip laimėtojas“.
