Karas: vėl pataikyta į cisterną su azoto rūgštimi, V. Zelenskis

Taip pat pranešama, kad Rusija pertvarkė savo operacijų Ukrainoje vadovybę, o naujasis generolas turi daug patirties kovinėse operacijose Sirijoje.

„Jie juda per Bilhorodą. Bilhorode prijungia papildomas pajėgas, kad kompensuotų nuostolius, jau patirtus kare Ukrainoje. Pirmiausia jie planuoja judėti link Charkivo. Jie stengsis užbaigti Mariupolio puolimą ir tik po to gali bandyti aktyviai skverbtis į Kyjivą“, – teigė K.Budanovas.

BBC žurnalistui Gordonui Korerui kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga šaltinis sakė, kad dabar invazijai vadovauja Rusijos pietinės karinės apygardos vadas generolas Aleksandras Dvornikovas.

Aleksandras Dvornikovas

„Jis turi daug patirties vykdant Rusijos operacijas Sirijoje“, – BBC kalbėjo šaltinis.

V. Zelenskis prašo „tvirto pasaulinio atsako“ į Kramatorsko traukinių stoties bombardavimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė „tvirto pasaulinio atsako“ į mažiausiai 52 žmonių gyvybes nusinešusį raketų smūgį vienai traukinių stočiai šalies rytuose, kur civiliai buvo laukė evakuacijos dėl Rusijos puolimo.

„Tai dar vienas Rusijos karo nusikaltimas. Kaip ir masinės žudynės Bučoje, kaip ir daugelis kitų Rusijos karo nusikaltimų, raketų smūgis Kramatorskui turi tapti vienu iš kaltinimų tribunole, kuris būtinai įvyks“, – savo vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje raketų smūgį, tarp kurio aukų buvo penki vaikai.

„Visos pagrindinės pasaulio galybės jau pasmerkė smūgį Kramatorskui. Laukiame tvirto pasaulinio atsako į šį karo nusikaltimą“, – pridūrė jis.

Pasaulio lyderiai pasmerkė naujausią ataką prieš Ukrainos civilius: JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) apkaltino Rusiją įvykdžius „šiurpų žiaurumą“, o Prancūzija pareiškė, kad tai yra „nusikaltimas žmoniškumui“.

Vietos valdžia nurodė, kad per smūgį Kramatorske žuvo mažiausiai 52 žmonės, įskaitant penkis vaikus. V. Zelenskis sakė, kad dar apie 300 žmonių buvos sužeisti ir kad šis smūgis atskleidė „beribį blogį“.

V. Zelenskis pridūrė, kad Rusijoje apie smūgį buvo paskelbta dar prieš nukrintant raketoms. Prezidentas ragino pasaulį tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos agresiją.

„Esu tikras, kad Ukrainos pergalė tėra laiko klausimas, ir darysiu viską, kad šis laikas būtų sutrumpintas“, – kalbėjo jis.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė prie Kramatorsko stoties mažiausiai 30 žmonių kūnų, uždengtų plastiko plėvele.

Ant žemės gulėjo sprogimų sudraskytų kūnų dalys, pliušiniai žaislai ir lagaminai.

Šalia stoties riogsojo balistinės raketos „Točka U“ galinė dalis.

Ant jos rusų kalba buvo užrašyta „Už vaikus“. Šią frazę dažnai vartoja Rytų Ukrainos prorusiški separatistai, turėdami galvoje savo nuostolius per karą Donbase, prasidėjusį 2014 metais.

„Aš buvau stotyje. Išgirdau, regis, dvigubą sprogimą. Nubėgau prie sienos, kad apsisaugočiau“, – sakė viena iš ten buvusių keleivių, vardu Natalia, ieškodama savo paso tarp pamestų daiktų.

Kita akivaizdžiai sukrėsta moteris AFP reporteriams sakė: „Mačiau į stotį einančius krauju apsipylusius žmones ir visur ant žemės gulinčius kūnus.“

Rusija neigė atsakomybę už šį raketų smūgį. Jis buvo įvykdytas kaip tik tuomet, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) atvyko į Kyjivą derybų su V. Zelenskiu, taip pat ketindami aplankyti civilių žudynių vietas netoli sostinės esančiame Bučos mieste.

Rusijos laukia „irimas“ dėl jai taikomų vis griežtesnių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, per spaudos konferenciją su V. Zelenskiu sakė U. von der Leyen.

Praėjus šešioms savaitėms nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtos invazijos pradžios Maskva sutelkė dėmesį į puolimus Ukrainos rytuose ir pietuose, susidūrusi su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, sužlugdžiusiu planus greitai užimti sostinę Kyjivą.

Rusija uždarė žmogaus teisių organizacijų „Amnesty International“ ir HRW vietos padalinius

Rusija penktadienį pranešė uždariusi žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ (HRW) ir „Amnesty International“ vietos padalinius, dirbusius šalyje pastaruosius 30 metų.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Rusijos karinės kampanijos prieš provakarietišką Ukrainą 44-ąją dieną. Šis puolimas jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar 11 mln. privertė palikti savo namus arba šalį, todėl Europoje išsivystė didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė.

Pirmiausia jie planuoja judėti link Charkivo. Jie stengsis užbaigti Mariupolio puolimą ir tik po to gali bandyti aktyviai skverbtis į Kyjivą.

HRW Rusijoje dirbo 30 metų, o „Amnesty“ veikė nuo 1993-iųjų.

Iš viso 15 organizacijų buvo išbrauktos iš Rusijoje veikiančių tarptautinių organizacijų ir užsienio nevyriausybinių organizacijų registro dėl „dabar galiojančių Rusijos Federacijos įstatymų pažeidimų“, sakom Teisingumo ministerijos pranešime, kuriame daugiau detalių nepateikiama.

Rusija taip pat uždarė Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką, Friedricho Naumanno (Frydricho Naumano) laisvės fondo, Agos Khano (Agos Chano) fondo), Lenkų bendrijos ir kitų organizacijų vietos biurus.

HRW Europos ir Centrinės Azijos padalinio direktoriaus pavaduotojas Rachel Denber (Reičel Denber) sakė, kad beveik neabejotina, kad šis žingsnis yra atsakas į organizacijos pranešimus apie brutalią Rusijos invaziją Ukrainoje.

„Rusijos vyriausybė jau labai aiškiai parodė, kad jai jokios naudos iš bet kokių faktų, susijusių su civilių apsauga Ukrainoje. Tai tėra dar vienas mažas to įrodymas“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime rašo R. Denber.

R. Denber, kuri anksčiau vadovavo HRW biurui Maskvoje, sakė, kad „Human Rights Watch“ tęs darbą Rusijoje.

„HRW dirbo Rusijoje nuo sovietinių laikų, kai ji buvo uždara totalitarinė valstybė, – pridūrė ji. – Rasdavome būtų dokumentuoti žmogaus teisių pažeidimus anuomet ir toliau darysime tai ateityje.“

Kaimanų Salos įšaldė 7,3 mlrd. dolerių aktyvų, susijusių su Rusija

Kaimanų Salų valdžia įšaldė daugiau kaip 7 mlrd. dolerių aktyvų, priklausančių Rusijos piliečiams, kuriems taikomos Didžiosios Britanijos sankcijos.

Tai pranešė portalas „Cayman Compass“, remdamasis Kaimanų Salų finansinės informacijos agentūra.

„Atsižvelgdamos į Rusijai paskelbtas sankcijas, Kaimanų Salos įšaldė 7,3 mlrd. dolerių vertės turtą ir lėšas. Kaimanų Salos taiko sankcijas, kurias įvedė Jungtinė Karalystė, ir priėmė daugiau kaip 800 sprendimų įšaldyti Rusijos fizinių ir juridinių asmenų lėšas ir turtą“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Kaimanų Salų vyriausybė taip pat sudarė specialią darbo grupę, kuri koordinuos sankcijų, paskelbtų Rusija dėl agresijos prieš Ukrainą, taikymą. Joje dirbs gubernatoriaus, finansų sistemos, civilinės aviacijos ir jūrų transporto įstaigų atstovai. Grupė posėdžiaus kiekvieną savaitę.

Kaimanų Salos – Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija Vest Indijoje, viena svarbiausių lengvatinio apmokestinimo zonų.

Rusija uždarė žmogaus teisių organizacijų „Amnesty International“ ir HRW vietos padalinius

Rusija penktadienį pranešė uždariusi žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ (HRW) ir „Amnesty International“ vietos padalinius, dirbusius šalyje pastaruosius 30 metų.

HRW Rusijoje dirbo 30 metų, o „Amnesty“ veikė nuo 1993-iųjų.

R. Denber, kuri anksčiau vadovavo HRW biurui Maskvoje, sakė, kad „Human Rights Watch“ tęs darbą Rusijoje.

„Turbūt darom kažką teisinga“

„Amnestys International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) sakė, kad jos organizacija taip pat toliau teiks paramą Rusijos žmonėms.

„Padvigubinsime savo pastangas atskleisti Rusijos baisius žmogaus teisių pažeidimus tiek namie, tiek užsienyje“, – sakoma jos pranešime.

„Šalyje, kurioje daugybę aktyvistų ir disidentų buvo įkalinti, nužudyti arba ištremti, kur nepriklausoma žiniasklaida buvo šmeižiama, blokuojama ar priverčiama taikyti savicenzūrą, taip pat kur pilietinės visuomenės organizacijos buvo skelbiamos esančios už įstatymo ribų arba likviduojamos, turbūt darom kažką teisinga, jeigu Kremlius mėgina mus uždaryti“, – rašė A. Callamard.

Pastaraisiais metais Rusijos valdžią ėmėsi beprecedenčio susidorojimo su nepritariančiais balsais ir nepriklausoma žurnalistika. Be kita ko, nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės buvo įvardijamos „užsienio agentais“.

Ši etiketė, gaivinanti prisiminimus apie sovietinių laikų „liaudies priešo“ sampratą, taikoma žmonėms ar organizacijoms, gaunantiems finansavimą iš užsienio ir užsiimantiems politiniu aktyvizmu.

Penktadienį Teisingumo ministerija paskelbė „užsienio agentais“ pripažinusi dar šešis asmenis, įskaitant populiarų reperį Face'ą (Feisą), kuris pasisakė prieš Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje ir protestuodamas išvyko iš šalies.

„Pirmasis užsienio agentas reperis, – dainininkas parašė per „Instagram“.

„Ačiū už geriausią gimtadienio dovaną“, – pridūrė Face'as, kuriam penktadienį sukako 25-eri.

Praeitų metų pabaigoje įsimintinu Rusijos posovietinės istorijos momentu tapo sprendimas uždaryti iškiliausią šalies žmogaus teisių organizaciją „Memorial“.

1989 metais sovietų disidentų, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Andrejų Sacharovą, įkurta grupė rinko medžiagą apie Stalino laikų represijas ir pasisakydavo už politinių kalinių ir kitų marginalizuojamų grupių teises.

Didžiulį spaudimą patiriančios Rusijos liberaliosios opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pernai buvo įkaltintas pagal senus kaltinimus sukčiavimo byloje, kai sugrįžo į savo šalį iš Vokietijos, kur buvo gydomas, kai liko gyvas per pasikėsinimą jį nužudyti panaudojant Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. A. Navalnas dėl to išpuolio kaltina Kremlių.

Praeitą mėnesį Rusijos teismas A. Navalną pripažino kaltu pagal naujus kaltinimus lėšų pasisavinimu ir nepagarba teismui bei pratęsė jo įkalinimo bausmę iki devynerių metų. Šios bylos nagrinėjimas viename griežtai saugomame kalėjime atspindėjo Maskvos pastangas eliminuoti paskutinius valdžiai nepritariančių balsų židinius.

Ukrainos vicepremjerė: šeštadienį turėtų būti atidaryta 10 humanitarinių koridorių

Ukrainos pareigūnai šeštadienį mėgins evakuoti civilius 10-čia humanitarinių koridorių. Tai pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Balandžio 9 d. suderinta 10 humanitarinių koridorių“, – informavo ji.

Iš Mariupolio į Zaporižią bus galima važiuoti asmeniniu transportu, patikslino ji. Iš Berdiansko, Tokmako, Enerhodaro ir Melitopolio į Zaporižią bus galima vykti tiek asmeniniu transportu, tiek autobusais.

Kaip pažymėjo vicepremjerė, visi humanitariniai koridoriai Luhansko srityje dirbs, jeigu Rusijos kariuomenė nutrauks ugnį.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko daugiau kaip 19 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,1 tūkst. žmonių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 705 tankų, 1 895 šarvuotųjų kovos mašinų, 335 artilerijos sistemų, 108 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 55 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 151 lėktuvo, 136 sraigtasparnių, 1 363 automobilių, 7 laivų, 112 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Į Ukrainą atvyko 35 parlamentarai iš 11 šalių

35 parlamentarai iš 11 šalių atvyko į Ukrainą, kad pademonstruotų savo solidarumą su ja ir padėtų jai atsilaikyti Kremliaus sukeltame nusikalstamame kare.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai šeštadienį per bendrą su Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stafančuku spaudos konferenciją pareiškė Europos Parlamento narys, neformalaus susivienijimo „United for Ukraine“ vadovas Andrius Kubilius.

Mus visus vienija noras padėti Ukrainai šiame kare, kuris yra nusikalstamas ir kurį galima apibūdinti kaip Kremliaus neonacizmo karą.

„Į Ukrainą atvyko 35 parlamentų nariai iš 11 šalių. Mus visus vienija noras padėti Ukrainai šiame kare, kuris yra nusikalstamas ir kurį galima apibūdinti kaip Kremliaus neonacizmo karą. Mes norime jums padėkoti, nes tai ne tik Ukrainos karas, iš tikrųjų tai mūsų karas, ir ukrainiečiai kovoja už viso pasaulio laisvę“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jis patikino, jog neformaliam susivienijimui „United for Ukraine“ priklausantys parlamentarai dės visas pastangas, kad Ukrainai būtų tiekiama visų rūšių ginkluotė ir teikiama humanitarinė pagalba, o Rusijai taikomos griežtos sankcijos, įskaitant energetinį embargą.

Savo ruožtu R. Stefančukas informavo, kad parlamentarai apsilankys išvaduotuose Kyjivo priemiesčiuose.

Susivienijimui „United for Ukraine“ priklauso daugiau kaip 150 parlamentarų iš 28 šalių.

Černomorske nugriaudėjo sprogimas

Apie tai feisbuke vaizdo pranešimu informavo Odesos meras Vasilijus Guliajevas.

„Černomorsko gyventojai, nepanikuokite, situacija kontroliuojama. Taip, įvyko sprogimas. Kai viską išsiaiškinsime, pateiksiu jums visą informaciją. Dabar, jei įmanoma, neikite prie langų“, – sako V.Guliajevas.

Ukrainiečiai nukovė dar vieną Rusijos pulkininką

Ukrainoje nukautas Rusijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Georgijus Petruninas. Jis buvo Samaros karo komendantas, turėjo kovinės patirties Čečėnijoje ir Sirijoje, praneša UNIAN.

Georgijus Petruninas/Unian nuotr.

Ukraina neatmeta, kad okupantai gali bandyti pulti Kijevą ir Odesą

Tačiau pagrindiniai mūšiai bus nukreipti į Donbasą, skelbia UNIAN.

Rusijos kariai gali bandyti šturmuoti Kijevą antrą kartą. Taip pat neatmetamas Odesos puolimas, rašo UNIAN remdamasi Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadimo Denisenkos pateiktomis išvadomis.

„Negalima atmesti galimybės, kad Kijevas bus kitas jų puolimo etapas“, – sakė V. Denisenka.

Tačiau pagrindinė priešo užduotis – puolimas Donbase, Luhansko ir Donecko srityse.

Rusija apkaltino „YouTube“ blokuojant Valstybės Dūmos kanalą

Rusijos pareigūnai šeštadienį apkaltino vaizdo įrašų ir transliavimo platformą „YouTube“ blokuojant parlamento žemųjų rūmų kanalą ir perspėjo, kad bus imtasi atsakomųjų priemonių.

Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad amerikiečių bendrovė pažeidžia „Rusijos žmonių teises“, o Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad „YouTube“ nulėmė savo likimą“.

„Jungtinės Valstijos nori turėti informacijos sklaidos monopolį, – per platformą „Telegram“ parašė V. Volodinas. – Negalime to leisti.“

Naujienų agentūros AFP žurnalistai patvirtino, kad Valstybės Dūmos kanalas neprieinamas.

Anot Maskvos, kanalas „Duma-TV“ turi daugiau kaip 145 tūkst. prenumeratorių. Per jį skelbiami parlamento debatų vaizdo įrašai ir interviu su Rusijos įstatymų leidėjais.

Prognozės, kad Rusija gali blokuoti „YouTube“ savo teritorijoje, buvo skelbiamos jau kelias pastarąsias savaites, Maskvai suintensyvinus represijas prieš nepriklausomus informacijos šaltinius nuo vasario pabaigos, kai Kremlius pradėjo karinę invaziją kaimyninėje Ukrainoje.

Ketvirtadienį Rusijos valstybinė ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ pranešė uždrausianti JAV interneto milžinei „Google“ reklamuoti savo paslaugas šalyje ir apkaltino jos valdomą „YouTube“ platinant „melagienas“ apie karą Ukrainoje.

Rusija uždarė virtinę nevalstybinės žiniasklaidos kanalų ir kitų informacijos šaltinių, todėl baiminamasi, kad netrukus gali ateiti „Google“ eilė.

„Roskomnadzor“ teigė, kad „YouTube“ įvykdė daug Rusijos įstatymų pažeidimų ir yra „viena pagrindinių platformų, platinančių melagienas apie specialiosios karinės operacijos Ukrainoje eigą, diskredituojant Rusijos ginkluotąsias pajėgas“.

Agentūra nurodė, kad imsis „poveikio priemonių“.

Be kita ko, šios priemonės apima „draudimą platinti „Google LLC“ ir jos informacijos šaltinių reklamą“.

V. Zelenskis: vienos iš ES šalių premjeras prašė įrodyti, kad skerdynės Bučoje nėra inscenizacija

V. Zelenskis pareiškė, jog vienos iš ES šalių vyriausybės vadovas paprašė jį pateikti įrodymų, kad žudynės Bučoje nėra inscenizacija, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.

„Blogiausia, ką V. Zelenskis girdėjo pastarosiomis dienomis? Žinomas ES politikas norėjo gauti iš Ukrainos prezidento įrodymų, kad karo nusikaltimai Bučoje nebuvo inscenizacija! Tai Kremliaus retorika. „Bild“ žurnalistui Pauliui Ronzheimeriui paklausus, ar šis politikas yra ES šalies vyriausybės vadovas, V. Zelenskis aiškiai atsakė: „Taip“, - rašo laikraštis.

Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.

Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Rusijos kariuomenei užėmus Kyjivo priemiestį Bučą, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

Italijos kultūros ministras paragino skubiai įtraukti Odesą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

Italijos kultūros ministras Dario Franceschinis paragino skubiai įtraukti Odesą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kadangi šį Ukrainos miestą gali sugriauti Rusijos kariuomenė.

„Reikia veikti nedelsiant, kad Odesa būtų paskelbta UNESCO Pasaulio paveldo objektu. Odesa – nuostabus miestas, kurio istorija susijusi su Italija, o šiandien jam gresia sunaikinimas“, - pareiškė ministras, vaizdo ryšiu kalbėdamasis su Ukrainos uostamiesčio meru Henadijumi Truchanovu.

Anksčiau D. Franceschinis pareiškė, kad Italija padės atstatyti rusų subombarduotą teatrą Mariupolyje.

V. Zelenskis: Indija ir Kinija galėtų tapti Ukrainos saugumo garantais

V. Zelenskis pareiškė, kad Indija ir Kinija galėtų papildyti Ukrainos saugumo garantų sąrašą.

Manau, kad Indija, jeigu norėtų, taip pat galėtų prisijungti prie saugumo garantų sąrašo, mes su malonumu ją pakviestume.

„Mes dabar suinteresuoti turėti saugumo garantų. Mes siūlome Kinijai tapti saugumo garantu. Mes tai taip pat siūlome Turkijai“, – sakė jis interviu Indijos televizijos kanalui „Republic TV“. „Manau, kad Indija, jeigu norėtų, taip pat galėtų prisijungti prie saugumo garantų sąrašo, mes su malonumu ją pakviestume. Indija – labai galinga pasaulio valstybė“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis dar sykį pareiškė esąs pasirengęs bet kada susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir apsvarstyti su juo visas temas.

Trečiadienį V. Zelenskis sakė esąs pasirengęs aptarti saugumo klausimus su Rusija po to, kai surengs susitikimą Ukrainos saugumo klausimais su šalimis, kurios sutiks tapti jo garantais. Tarp šių šalių prezidentas paminėjo JAV, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją ir Izraelį.

Austrijos kancleris K. Nehammeris atvyko į Kyjivą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris šeštadienį atvyko į Kyjivą. Jis čia susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu ir Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Kličko.

K. Nehammeris taip pat lankysis Bučoje. Rusijos kariuomenei užėmus šį miestą netoli Kyjivo, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

„Mano vizitas į Kyjivą turi pademonstruoti mūsų solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – pareiškė Austrijos vyriausybės vadovas.

Italijos ambasada ketina atnaujinti darbą Kijeve iškart po Velykų

Italijos ambasada ketina atnaujinti darbą Kijeve iškart po Velykų, praneša televizijos kanalas „Sky News“.

„Mes paskutiniai palikome Kyjivą ir grįšime į jį vieni pirmųjų“, - pareiškė žurnalistams Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio.

Pasak jo, Italija ketina atnaujinti savo ambasados darbą Ukrainos sostinėje iškart po Velykų.

„Tuo pat metu mes turime stiprinti diplomatinį spaudimą Rusijai, kad būtų nutraukta ugnis“, – pabrėžė Italijos URM vadovas.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę paragino užsienio šalių diplomatus grįžti į Kyjivą.

Dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą kai kurios ambasados dėl saugumo persikėlė iš Kyjivo į Lvivą.

JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,4 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,4 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų šeštadienį paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 441 663 žmonės – 59 347 daugiau nei ankstesnę parą.

Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TOM) duomenimis, apie 210 tūkst. ne ukrainiečių taip pat pabėgo iš šalies, tačiau dalis jų susiduria su sunkumais grįžtant į savo šalis.

Remiantis TMO balandžio 5 dieną paskelbtais duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

Daugiau nei 11 mln. žmonių, arba daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, buvo priversti palikti savo namus, bėgti į kaimynines šalis arba ieškoti prieglobsčio kitur Ukrainoje.

Prieš konfliktą Ukrainos Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje, į kurią neįeina 2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas ar prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytuose, gyveno daugiau nei 37 mln. žmonių.

Lenkija

Lenkija priima bene daugiausiai pabėgėlių.

UNHCR duomenimis, nuo vasario 24 dienos į Lenkiją atvyko 2 564 994 asmenys.

Daugelis jų vėliau išvyko į kitas Europos šalis.

UNHCR penktadienį pranešė, kad likusiems 700 tūkst. atvykėlių Lenkija jau suteikė asmens identifikacinius kodus.

Šie kodai yra plačiai naudojamas bendraujant su Lenkijos valstybinėmis institucijomis, sveikatos priežiūros tarnybomis, skambinant ir naudojantis prieiga prie tam tikrų banko paslaugų.

Lenkijos pasienio policijos skaičiavimais, prasidėjus karui į Ukrainą sugrįžo daugiau nei 500 tūkst. žmonių

Lenkijoje prieš karą dirbo apie 1,5 mln. ukrainiečių imigrantų.

Rumunija

JT pabėgėlių agentūros duomenimis, iki balandžio 8 dienos į Rumuniją atvyko 678 081 asmuo, dauguma jų – per Moldovą, o vėliau daugelis išvyko į kitas šalis.

Po šios savaitės vizito Rumunijoje UNHCR vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro padėjėjas Raoufas Mazou (Raufas Mazu) pagyrė „sparčius veiksmus Rumunijos vyriausybės veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti prieigą prie teisių ir paslaugų taikant laikinos apsaugos statusą“.

Moldova

UNHCR duomenimis, 406 611 ukrainiečių atvyko į Moldovą – nedidelę 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, kuri yra viena skurdžiausių Europoje, ir kuri yra arčiausiai Ukrainos Odesos uosto.

Europos Komisija paragino Ukrainos pabėgėlius tęsti kelionę ir apsigyventi ES šalyse, galinčiose pakelti finansinę naštą.

Vengrija

Pasak UNHCR, iki balandžio 8 dienos Vengrija buvo priėmusi 413 888 ukrainiečius.

Slovakija

UNHCR duomenimis, iki balandžio 8 dienos į šalį iš Ukrainos nuo karo pradžios iš viso buvo atvykę 310 989 asmenys.

Rusija

Balandžio 8 dienai Rusijoje esančių pabėgėlių iš Ukrainos skaičius siekė 389 845.

Vasario 21–23 dienomis iš separatistinių Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių

Baltarusija

Iki balandžio 7 dienos Baltarusija buvo priėmusi 19 096 asmenis.

Skaičiavimo metodas

UNHCR nurodė, kad kalbant apie Ukraina besiribojančiomis šalimis, įeinančiomis į Šengeno zoną (Vengrija, Lenkija ir Slovakija), į vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pateiktus duomenis įtraukiami tie asmenys, kurie kirto sienas ir atvyko į atitinkamą šalį.

UNHCR mano, kad daug žmonių tęsė savo kelionę į kitas šalis.

Organizacija taip pat nurodė, kad neskaičiuojama iš kaimyninių šalių į Ukrainą grįžusių žmonių.

Čekijos ambasada planuoja grįžti į Kyjivą

Čekijos diplomatai grįš į Kyjivą artimiausiu metu. Tai šeštadienį pranešė portalas „Novinky“, remdamasis Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavský`iu.

„Mes dedame pastangas, kad mūsų diplomatai grįžtų į Kyjivą, dabar intensyviai dirbame šiuo klausimu, tikimės, kad netrukus pavyks pasiekti šį tikslą. Mes norime suteikti Kyjivui diplomatinę paramą. Mes norime būti Ukrainos sostinėje“, – sakė žinybos vadovas.

Anot ministro, dabar mieste nebegresia tiesioginis pavojus, kaip kad buvo paskelbus nepaprastąją padėtį ir įvedus komendanto valandą.

J. Lipavský`is taip pat pažadėjo, kad Čekija padės pabėgėliams grįžti į Ukrainą, kai ten stabilizuosis situacija.

Čekijos ambasada Kyjive buvo uždaryta vasario 24-ąją, pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną. Vėliau čekų diplomatai išvyko ir iš generalinio konsulato Lvive.

JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 59 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,4 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 59 tūkst. Tai šeštadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 8 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 441 663. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 59 348 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 564 994 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 678 081, Vengrija – 413 888, Moldova – 406 611.

Ministrė: Vokietijoje padidėjo Rusijos kibernetinių atakų grėsmė

Vokietijoje padidėjo Rusijos kibernetinių atakų grėsmė. Tai šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė VFR vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

„Galimų Rusijos kibernetinių atakų pavojaus lygis yra aukštas. Mes sugriežtinome visas valstybės apsaugos priemones“, – sakė žinybos vadovė, nepateikdama konkretesnių detalių.

Anot N. Faeser, karo veiksmai Ukrainoje – „didžiausia grėsmė taikai Europoje“. „Vidaus ir išorės saugumas yra visumos dalys“, – pabrėžė ministrė.

Rusija nuolat neigia turinti ką nors bendra su kibernetinėmis atakomis prieš Vakarų šalis.

ES aptars karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimus su TBT vyriausiuoju prokuroru

ES per ateinančias dvi dienas susitikimuose su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru aptars savo paramą karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimams, šeštadienį pranešė Europos Komisija.

TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) sekmadienį Liuksemburge susitiks su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu (Žozepu Boreliu), o vėliau pirmadienį dalyvaus ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Organizuojamais susitikimais pabrėžiama tvirta ES parama – išsakyta ir ketvirtadienį paskelbtame Didžiojo septyneto (G-7) šalių pareiškime – žiaurumų Ukrainoje tyrimams, raginimus dėl kurių ypač paskatino žudynės Bučos mieste netoli Kyjivo.

Ukrainos vyriausybė ir kai kurios kaimyninės ES šalys pareiškė, kad Rusija, kurios kariai buvo užėmę Bučą, yra atsakinga ir kalta dėl karo nusikaltimų.

Pati Maskva tai neigia.

Aukščiausi ES pareigūnai laikosi atsargesnio požiūrio, taikydami numatytas procedūras ir verčiau rinkdamiesi palaukti karo nusikaltimų rezultatų, atliekamų Ukrainos prokuratūros, padedamos TBT, ES, JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), rezultatų.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį apsilankė Bučoje kartu su J. Borrelliu, o šeštadienį išvykdama iš Ukrainos pasakė: „Jei tai nėra karo nusikaltimas, tuomet kas yra karo nusikaltimas?“

Tačiau ji pridūrė, kad reikalingas kruopštus tyrimas, kad visi kaltinimai karo nusikaltimais būtų patvirtinti teisme.

ES skiria 7,5 mln. eurų (8,2 mln. JAV dolerių) padėti apmokyti Ukrainos prokurorus tirti karo nusikaltimus.

Galimų karo nusikaltimų tyrimas suintensyvintas penktadienį, kai raketomis buvo apšaudyta geležinkelio stotis Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste, kurioje buvo daug civilių, bėgančių nuo Rusijos puolimo. Per išpuolį žuvo 52 žmonės.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) taip pat sakė, kad jos biuras sulaukė „patikimų įtarimų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos naudojo kasetinę amuniciją civilių apgyvendintose vietose“.

K. Khanas praėjusio mėnesio pradžioje pareiškė, kad jo institucija pradėjo kelis tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Esame karo nusikaltimų akivaizdoje ir padėsime jums, padėsime Ukrainos prokurorams, pateikti įrodymus Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.

Jungtinė tyrėjų grupė

J. Borrellis penktadienį Kyjive vykusioje spaudos konferencijoje kartu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu sakė: „Esame karo nusikaltimų akivaizdoje ir padėsime jums, padėsime Ukrainos prokurorams, pateikti įrodymus Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui“.

ES su ukrainiečiais sudarė bendrą tyrėjų grupę, kuri rinks nusikaltimų Bučoje ir kitose vietose įkalčius, o teismo medicinos ekspertų grupę sudaro kelių ES valstybių narių atstovai.

EK atstovas spaudai teigė: „Vyksta Eurojusto (ES teisminio bendradarbiavimo agentūros) ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo pasitarimai, siekiant suvienyti jėgas ir įtraukti šį teismą į bendrą tyrėjų grupę“.

Be to, 10 iš 27 ES valstybių narių pradėjo nacionalinius tyrimus dėl įtariamų Rusijos nusikaltimų Ukrainoje, pridūrė jis.

„Svarbu, kad suvienytume pajėgumus ir bendradarbiautume kartu, kad užtikrintume, jog už žiaurumus ir karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – pridūrė EK atstovas.

V. Zelenskis: Ukraina vis dar yra pasirengusi tęsti derybas su Maskva

Ukraina „vis dar yra pasirengusi“ tęsti derybas su Maskva, kurios įstrigo po aptiktų žiaurumų Bučoje ir kitose vietovėse netoli Kyjivo faktų, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ukraina visada kartojo esanti pasirengusi deryboms ir ieško būdų, kaip sustabdyti šį karą“, – kalbėjo V. Zelenskis spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Bučoje apsilankiusiu Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu (Karlu Nehameriu).

„Deja, tuo pat metu rytuose regime pasiruošimą svarbiems mūšiams, kurie, kai kurių nuomone, bus lemiami“, – teigė jis, turėdamas omenyje numatomą Rusijos puolimą.

„Esame pasirengę kovoti ir lygiagrečiai ieškoti, kaip užbaigti šį karą diplomatijos būdu“, – pridūrė V. Zelenskis.

Pastarąjį kartą Rusijos ir Ukrainos derybininkai asmeniškai susitiko kovo 29 dieną, o Ukrainos derybininkai, kaip teigiama, pareiškė esantys pasirengę patvirtinti neutralumo statusą mainais už saugumo garantijas iš trečiųjų šalių.

„Rytuose ir pietuose regime telkiant ginklus, įrangą ir karius, kurie rengiasi užimti dar dalį mūsų teritorijos“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Bet kokių naujų naujos Rusijos puolimų baigtis priklausys „nuo kelių veiksnių“, teigė jis, įskaitant Ukrainos „jėgą, nuo to, kaip greitai mūsų partneriai aprūpina mus ginklais, ir nuo Rusijos lyderio [Vladimiro Putino] noro eiti toliau“.

Kyjive susitiko B. Johnsonas ir V. Zelenskis

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) šeštadienį lankydamasis Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, pranešė Ukrainos lyderio padėjėjas.

„Boriso Johnsono vizitas Kyjive ką tik prasidėjo asmeniniu susitikimu su prezidentu V. Zelenskiu“, – feisbuke paskelbė prezidento padėjėjas Andrii Sybiha, paviešinęs bendrą politikų nuotrauką.

Nuotraukoje matomi politikai, sėdintys vienas priešais kitą dideliame kambaryje.

B. Johnsonas vilki tamsų kostiumą, o V. Zelenskis – chaki spalvos kariško stiliaus drabužius. Tokią aprangą prezidentas vilki viešuose pasirodymuose nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje pradžios.

„JK yra Ukrainos gynybos paramos lyderė“, – parašė A. Sybiha.

Prezidento patarėjas pavadino B. Johnsoną „antikarinės koalicijos lyderiu. Sankcijų agresorei Rusijai lyderiu“.

Penktadienį Kyjive lankėsi Kyjive Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), o šeštadienį – ir Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris).

B. Johnsono biuras pranešė, kad premjeras atvyko į Ukrainą „pademonstruoti solidarumo“ su šalies žmonėmis.

„Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pristatys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“, – teigė biuro atstovas spaudai.

ES atstovų ir JK premjero vizitai įvyko ukrainiečių pajėgomis praėjusio mėnesio pabaigoje nustūmus Rusijos karius nuo Kyjivo regiono.

Ukrainos pabėgėliams skirtame paramos renginyje surinkta 10,1 mlrd. eurų

Pasaulinio labdaros renginio „Stand Up for Ukraine“, skirto padėti Ukrainos pabėgėliams, metu buvo surinkta 10,1 mlrd. eurų (11 mlrd. JAV dolerių), šeštadienį Varšuvoje pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Per akciją „Stand Up For Ukraine“ surinkta 9,1 mlrd. eurų nuo bombų bėgantiems žmonėms Ukrainoje ir už jos ribų, o papildomą milijardą pažadėjo ERPB (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas)“, – teigė U. von der Leyen.

Renginiu, kurį surengė ES ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), buvo siekiama surinkti pinigų Ukrainos viduje perkeltiems žmonėms bei pabėgėliams iš karo nusiaubtos šalies, pranešė organizatoriai.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 4,4 mln. žmonių.

Dauguma jų išvyko į ES šalis, įskaitant kaimyninę Lenkiją, kuri iki šiol priėmė daugiau nei 2,5 mln. pabėgėlių.

Renginys surengtas bendradarbiaujant su su skurdu kovojančiu judėjimu „Global Citizen“. Penktadienį įvyko socialinei žiniasklaidai skirtas renginys, o šeštadienį – labdarai rinkti sirta konferencija.

Įvairūs atlikėjai, įskaitant Eltoną Johną (Eltoną Džoną), Alanis Morissette (Alanis Moriset), Billie Eilish (Bili Eiliš), Annie Lennox (Ani Lenoks) ir Chrisą Rocką (Krisą Roką), prisijungė prie kampanijos kartu su pasauliniais lyderiais.

„Esame sugniuždyti matydami žmonių kančias Ukrainoje, konfliktui vystantis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė E. Johnas.

75 metų roko legenda paragino savo gerbėjus „padėti žmonėms, kurių gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, ir kurie turėjo viską palikti ieškodami saugesnio gyvenimo“.

„Niekas neturėtų patirti tokios tragedijos“, – pridūrė E. Johnas.

U. von der Leyen šeštadienį Varšuvoje pasidžiaugė surinkta suma, pavadindama ją „fantastiška“.

Pati Europos Komisija pažadėjo skirti 1 mlrd. eurų, iš kurių 600 mln. eurų bus skirti Ukrainos institucijoms, o 400 mln. eurų – „priekinės linijos valstybėms, kurios atlieka tokį puikų darbą teikdamos pagalbą atvykstantiems pabėgėliams“, pridūrė U. von der Leyen.

Savo kalboje ji pažadėjo „dar daugiau“ paramos.

„Šalių, įmonių ir žmonių solidarumas visame pasaulyje suteikia šiek tiek šviesos šią tamsią valandą“, – pridūrė U. von der Leyen.

„Ir kai bombos nustos kristi, padėsime Ukrainos žmonėms atstatyti jų šalį. Mes ir toliau ginsime Ukrainą“, – pažadėjo EK vadovė.

Varšuvoje vykusioje konferencijoje taip pat pasisakė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.

„Ukrainiečių drąsa jau suvienijo visą demokratinį pasaulį“, – pareiškė jis vaizdo žinutėje, ragindamas Vakarus taikyti daugiau sankcijų Rusijos bankams ir nustoti pirkti rusišką naftą.

Kyjive viešintis B. Johnsonas: V. Putino siaubingi tikslai žlunga

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), viešėdamas Kyjivve, šeštadienį pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų, pagyręs ukrainiečių kariuomenę už „didžiausią XXI amžiaus karinį žygdarbį“.

„Dėl ryžtingo prezidento [Volodymyro] Zelenskio vadovavimo ir nenugalimo Ukrainos žmonių didvyriškumo bei drąsos, [Vladimiro] Putino siaubingi tikslai žlunga“, – pareiškė jis po susitikimo su V. Zelenskiu, teigiama Downing gatvės pranešime.

B. Johnsonas pristatė papildomą karinę pagalbą – 120 šarvuočių ir naujų priešlaivinių raketų sistemų, „skirtą paremti Ukrainą šiuo svarbiu etapu, kol tęsiasi neteisėtas Rusijos puolimas“, sakoma pranešime.

Jungtinė Karalystė tvirtai stovi greta Ukrainos šioje tebesitęsiančioje kovoje ir esame pasirengę teikti pagalbą ilgą laiką.

Ši parama papildys JK penktadienį paskelbtą pagalbą, kurią sudaro papildomos priešlėktuvinės raketos „Starstreak“, dar 800 prieštankinių raketų, taip pat bepiločiai orlaiviai, skirtis „tiksliems smūgiams“ prieš rusų pajėgas.

Pasaulio galiūnėms surengus lėšų Ukrainai rinkimo akciją, B. Johnsonas taip pat pažadėjo papildomus 500 mln. eurų per Pasaulio banką.

B. Johnsonas pažymėjo, kad jam buvo „privilegija“ asmeniškai susitikti su Zelenskiu vizito metu, apie kurį Londonas iš anksto nepranešė.

„Ukraina paneigė prognozes ir atstūmė Rusijos pajėgas nuo Kyjivo prieigų, taip atlikdama didžiausią XXI amžiaus karinį žygdarbį“, – kalbėjo jis.

„Šiandien aiškiai pasakiau, kad Jungtinė Karalystė tvirtai stovi greta Ukrainos šioje tebesitęsiančioje kovoje ir esame pasirengę teikti pagalbą ilgą laiką“, – pridūrė jis.

V. Orbano spaudos sekretorius pranešė, kad Vengrijos premjeras smerkia karo nusikaltimus Bučoje

Ukrainos Charkivo srityje Rusijos kareiviai pavogė Feldmano ekologijos parko gyvūnams skirtas daržoves. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi Dnipro mero pavaduotoju Michailu Lysenka.

„Feldmano ekologijos parkas yra už 300 metrų nuo rusų kareivų. Šiąnakt jie nušvilpė iš mūsų gyvūnų morkas, burokus ir kopūstus. Man trūksta žodžių“, – parašė feisbuke M. Lysenka.

Penktadienį į Dniprą buvo atvežtas tigras, kuris gyveno Feldmano ekologijos parke Charkivo srityje. Pranešama, kad gyvūnas yra ištiktas streso, nes okupantai rusai apšaudė ekologijos parką.

Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais

Šeštadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko trečias apsikeitimas karo belaisviais: išlaisvinta 12 karių ir 14 civilių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu šiandien įvyko trečias apsikeitimas karo belaisviais. Namo grįžta 12 mūsų karių, tarp kurių viena moteris“, – pažymėjo ji.

Pasak vicepremjerės, taip pat išlaisvinta 14 civilių, tarp jų – devynios moterys.

„Iš viso išlaisvinti 26 mūsų žmonės“, – patikslino I. Vereščuk.

Rusijos kareiviai Ukrainoje pavogė ekologijos parko gyvūnams skirtas daržoves

Penktadienį į Dniprą buvo atvežtas tigras, kuris gyveno Feldmano ekologijos parke Charkivo srityje. Pranešama, kad gyvūnas yra ištiktas streso, nes okupantai rusai apšaudė ekologijos parką.

Rusijos kariai vėl pataikė į azoto rūgšties cisterną

Netoli Rubižnės gyvenvietės Luhansko srityje okupantai vėl pataikė į cisterną su žmonėms pavojinga azoto rūgštimi, feisbuke praneša Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.

Valdžios atstovas paragino gyventojus neišeiti iš slėptuvių, o būnant patalpose uždaryti langus ir duris, skelbia pravda.com.ua.

„Vėl cheminė ataka! Netoli Rubižnės orkai vėl pataikė į cisterną su azoto rūgštimi. Skubu! Neišeikite iš slėptuvių! Jei esate patalpoje, uždarykite duris ir langus!“ – rašė srities vadovas.

„Poveikis žmogui: azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, nurijus, patekusi ant odos ir gleivinių. Rūgštiniai garai dirgina kvėpavimo takus. Lengvas apsinuodijimas sukelia bronchito požymius, lengvą bronchiolitą, galvos svaigimą, mieguistumą; sunkus apsinuodijimas sukelia plaučių edemą. Dujokaukės naudojamos apsisaugoti nuo azoto rūgšties garų ir rūko“, – įspėjo S.Gaidajus.