Karas: žiniasklaida – prorusiški separatistai nuteisė myriop marokiečių ir britų kovotojus

Kreipdamasis į JAV verslo lyderius V. Zelenskis sakė, kad Rusijai įsitraukti į derybas „dabar tiesiog neįmanoma, nes Rusija tebejaučia savo galią“.

Kalbėdamas vaizdo ryšiu per vertėją prezidentas pridūrė: „Turime susilpninti Rusiją, ir pasaulis turėtų tai padaryti.“

Anot V. Zelenskio, Ukraina tai daro mūšio lauke, bet prezidentas ragino toliau griežtinti sankcijas, kad būtų susilpninta Rusijos ekonomika.

„Turime visiškai atjungti Rusiją nuo pasaulio finansų sistemos“, – jis sakė verslo lyderiams.

V. Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina nori derėtis su Rusija dėl karo užbaigimo, bet „ne mūsų nepriklausomybės sąskaita“.

V. Zelenskis: Rusija jau paleido į Ukrainos teritoriją daugiau kaip 2,6 tūkst. raketų

Nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau paleido į Ukrainos teritoriją per 2,6 tūkst. raketų, daugiausia – į civilinius objektus. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, praneša „Ukrinform“.

„Per 105 plataus masto karo dienas Rusija panaudojo prieš Ukrainos miestus jau daugiau kaip 2 600 įvairių raketų, daugumą jų – prieš civilinius objektus: įmones, geležinkelius, tiltus, universitetus, netgi prieš gyvenamuosius namus“, – sakė valstybės vadovas.

Daugumą jų – prieš civilinius objektus: įmones, geležinkelius, tiltus, universitetus, netgi prieš gyvenamuosius namus.

Jis priminė, kad viena iš šių Rusijos raketų Odesoje pražudė tris žmones: trijų mėnesių mergaitę vardu Kira, jos mamą ir senelę, tris vienos šeimos kartas.

„Kirai buvo viso labo mėnuo, kai Rusija pradėjo plataus masto karą. Ką ji matė savo gyvenime? Ir kaip jos nužudymas padidino Rusijos įtaką?“ – retoriškai klausė V. Zelenskis.

„Ukrinform“ primena, kad nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 263 vaikai, o dar 488 buvo sužeisti.

106-oji karo Ukrainoje diena

Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą

Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą, trečiadienį paskelbė vyriausybę Kyjive remiantis tarptautinis legionas.

„Ukrainos spaudoje pranešta, kad rusai užbaigė baudžiamosios [bylos] tyrimą trijų užsieniečių atžvilgiu ir rengiasi juos teisti, kad jiems gresia mirties bausmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) atstovas Damienas Magrou (Damienas Magru).

„Vienas iš trijų straipsnyje paminėtų [žmonių], Andrew Hillas (Endrius Hilas), yra legionierius, turintis kontraktą su Ukrainos armija“, – sakė jis.

D. Magrou pabrėžė, kad pagal Ženevos konvenciją A. Hillas turėtų būti laikomas karo belaisviu ir kad su juo taip ir turėtų būti elgiamasi.

Kaip nurodo LIDU, A. Hillą „kelias savaites nelaisvėje“ laiko Rytų Ukrainos prorusiški separatistai.

„Mirties bausmės įvykdymas belaisviams yra karo nusikaltimas“, – akcentavo LIDU.

Prorusiški pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsimena, kad sučiuptų ukrainiečių karių, įskaitant pulko „Azov“ kovotojus, gali laukti teismas ir mirties bausmė.

Mirties bausmės įvykdymas belaisviams yra karo nusikaltimas.

Nuo 1997 metų Rusijoje galioja mirties bausmės moratoriumas, bet taip nėra dviejose separatistinėse Rytų Ukrainos teritorijose.

Keturi kovotojai savanoriai iš užsienio jau žuvo kovodami su vasario 24-ąją Rusijos pradėta invazija Ukrainoje, nurodo LIDU – oficiali kovotojų savanorių iš užsienio organizacija. Ji paskelbė žuvusiųjų – olando, australo, vokiečio ir prancūzo – pavardes, bet nenurodė, kada ir kaip jie žuvo.

Trečiadienį D. Magrou sakė, kad tas prancūzas yra iš Prancūzijos šiaurinio Normandijos regiono ir kad jis žuvo per artilerijos smūgį.

Rusija šią savaitę paskelbė Ukrainoje nuo savo invazijos pradžios nukovusi „šimtus“ užsienio kovotojų.

Vokietijos kancleris: plaukiojantys SGD terminalai šalyje pradės veikti iki 2023-ųjų

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, jog pirmieji plaukiojantys suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalai šalyje turėtų pradėti veikti ne vėliau 2023 metų pradžios, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Pirmieji plaukiojantys SGD terminalai šalies šiaurėje galėtų būti pradėti naudoti ne vėliau kaip kitų metų pradžioje“, – trečiadienį Berlyne užsienio žiniasklaidai surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Vokietijos kancleris.

Anksčiau skelbta, kad Vokietijos SGD importo terminalai pirmuosius krovinius galėtų priimti šių metų pabaigoje, o pirmasis jų veikiausiai būtų Brunsbiutelyje, Šlėzvige-Holšteine, šiaurės Vokietijoje, ant Elbės upės žiočių, netoli Šiaurės jūros. Kita vertus, siekdama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų Vokietija ketina įrengti laikinus SGD terminalus, kol bus pastatyti nuolatiniai.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl raginimai įvesti embargą joms kelia nevienareikšmišką reakciją didžiausioje Europoje ekonomikoje. Vokietijos ekonomikos ministerijos duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalies priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 55 proc. iki maždaug trečdalio. Berlynas tikisi iki 2024-ųjų vasaros šį rodiklį palaipsniui sumažinti iki 10 procentų.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad kitą žiemą jo šalies galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų.

„Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie [dujotiekių] tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Suomijos prezidentas: R. T. Erdoganas tikino remsiąs šalies stojimą į NATO

Suomijos prezidentas Saulis Niinistö interviu laikraščiui „Ilta-Sanomat“ pareiškė, jog Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas jį tikino remsiąs šalies stojimą į NATO.

Pasak S. Niinistö, balandžio 4 d. įvyko ilgas pokalbis telefonu su R. T. Erdoganu, kuriame, be kita ko, buvo svarstomos Suomijos prisijungimo prie Aljanso perspektyvos.

„Gana ilgos diskusijos pabaigoje jis pareiškė, jog jei jūs nuspręsite siekti NATO narystės, tai mes teigiamai į tai žiūrėsime“, – teigė Suomijos prezidentas.

Be to, Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu pokalbyje su kolega iš Suomijos Pekka Haavistu jau gegužės mėnesį tikino, kad Ankara neblokuos Helsinkio paraiškos dėl stojimo į NATO.

Suomijos prezidentas konstatavo, jog Turkija yra neprognozuojama, bet jis tikisi, kad visi prieštaravimai bus pašalinti. Jis taip pat patvirtino, kad Suomija neatsiims savo paraiškos dėl stojimo į NATO.

V. Zelenskio pasiuntinys Berlyne prognozuoja, kad Ukraina gaus ES kandidatės statusą

Po dvi dienas trukusių derybų Berlyne Ukrainos specialusis pasiuntinys dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES) perspektyvų pareiškė įsitikinimą, kad Kyjivui bus suteiktas bloko kandidatės statusas.

Regioninės plėtros ministras Oleksijus Černyšovas dpa sakė tikįs, kad 27 ES valstybės narės patvirtins Ukrainos kandidatės statusą vėliau šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje, jei Europos Komisija kitą savaitę pateiks atitinkamą rekomendaciją. O. Černyšovas mano, kad tokiam žingsniui pritars ir Vokietija. „Mūsų suprantimu, jie netrukdys, jei (Europos Komisijos) ataskaita bus teigiama“, – sakė jis.

O. Černyšovas, vienas iš keturių Ukrainos prezidento specialiųjų pasiuntinių, ES sostinėse užsiimančių lobizmu dėl Ukrainos narystės, antradienį ir trečiadienį Berlyne susitiko su aukšto rango Vokietijos politikais. Jis nurodė, kad tikriausiai Europos Komisija paskelbs savo rekomendaciją dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai birželio 15 dieną. „Galbūt sprendimas dar nėra visiškai priimtas“, – sakė jis ir pridūrė, kad Europos lyderiai greičiausiai laikysis Komisijos rekomendacijos.

Nors kelios ES valstybės jau pareiškė palaikymą šio statuso suteikimui, Vokietijos vyriausybė kol kas nerodo didelio noro tam pritarti. Paprastai prireikia daugelio metų, kol šalis iš kandidatės statuso pereina į visateisę narystę ES.

Per vizitą Vokietijoje O. Černyšovas taip pat pasisakė už greitesnį ginklų pristatymą Ukrainai. „Kiekviena diena yra labai svarbi, – sakė jis. – Ir, žinoma, norime, kad tai vyktų greičiau, nei vyksta dabar". Vokietijos vyriausybė pažadėjo pristatyti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, kol kas nė viena siunta šalies dar nepasiekė.

Lenkijos prezidentas: „Ar per Antrąjį pasaulinį karą kas nors taip kalbėjosi su Hitleriu?“

Interviu leidiniui „Bild“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda griežtai sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kurie vis skambina Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, tęsiančiam karą Ukrainoje.

„Mane stebina visi pokalbiai su Putinu. Jie neduoda jokių rezultatų ir tik legitimizuoja asmenį, atsakingą už Rusijos armijos nusikaltimus Ukrainoje. Ar per Antrąjį pasaulinį karą kas nors taip kalbėjosi su Adolfu Hitleriu? Ar kas nors sakė, kad Hitleris turi išsaugoti veidą? Kad turime taip elgtis, kad nepažemintume Hitlerio?“ – retoriškai klausė A. Duda.

Ar kas nors sakė, kad Hitleris turi išsaugoti veidą? Kad turime taip elgtis, kad nepažemintume Hitlerio?

Jis priminė, jog 2008 metais, kai Rusija užpuolė Sakartvelą, tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis pasakė, kad Rusijos imperializmas vėl atgimė, kad vėl matome Rusijos veidą, kurio kelis dešimtmečius nematėme, bet gerai pažįstame.

„Turime padaryti visa, kad sustabdytume imperialistinę Rusiją. Turime padėti ukrainiečiams visais įmanomais būdais. Labai tikimės, kad Rusijos imperializmas nusilauš dantis Ukrainoje. O mes tuo metu tiek sustiprėsime, kad mūsų nebedrįs pulti. Tad Ukrainos, laisvos, suverenios valstybės, gynyba mums turi fundamentalią reikšmę“, – pabrėžė A. Duda.

Paprašytas pakomentuoti Vokietijos poziciją esant dabartinei situacijai, Lenkijos prezidentas pareiškė: „Daliai Vokietijos verslininkų apskritai nerūpi, kas ištiko Ukrainą. Jie sako: norime tvarkyti verslo reikalus su Rusija, uždirbti pinigų, pirkti pigias dujas, importuoti naftą. Gal Vokietijos verslo atstovai netiki, kad Rusijos armija galėtų vėl pasiekti didelę pergalę Berlyne ir užimti dalį Vokietijos. Mes Lenkijoje žinome, kad tai įmanoma. Ir todėl mums nėra „tik verslo“. Ir todėl raginame pasaulį ir Europą, kad nebebūtų „tik verslo“ su Rusija“.

Vietos pareigūnas: Vakarų ginkluotė leistų greitai užbaigti kautynes Sjevjerodonecke

Vakarų šalių gamybos toliašaudės artilerijos sistemos leistų Ukrainos pajėgoms atremti Rusijos kariuomenę ir per kelias dienas susigrąžinti įnirtingai atakuojamą rytinį Sjevjerodonecko miestą, ketvirtadienį pareiškė vienas regiono pareigūnas.

„Kai tik gautume toliašaudės artilerijos, galinčios rengti dvikovas su Rusijos artilerija, mūsų specialiosios pajėgos išvalytų miestą per 2–3 dienas“, – sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, duodamas interviu, paskelbtą jo oficialiose paskyrose socialiniuose tinkluose.

Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.

V. Zelenskis vėlai trečiadienį mūšį dėl Sjevjerodonecko apibūdino kaip „vieną sunkiausių“ nuo karo pradžios.

S. Haidajus ketvirtadienį sakė, kad mieste tebesančios ukrainiečių pajėgos išlieka „itin motyvuotos“. Anot pareigūno, „visi išlieka savo pozicijose“.

„Rusijos artilerija nuolat bombarduoja teritorijas, kontroliuojamas ukrainiečių“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentūra nurodė, kad praėjusią naktį buvo suduoti du smūgiai miesto chemijos gamyklai „Azot“ ir kad du gamyklos sektoriai, įskaitant amoniako gamybos centrą, buvo apgadinti.

Nurodoma, kad per smūgius niekas nebuvo sužeistas ir kad cheminių medžiagų nuotėkio pavojaus nėra, nes potencialiai kenksmingos medžiagos jau anksčiau buvo išvežtos.

Gamykloje „Azot“ prisiglaudė maždaug 800 civilių, sakė ukrainiečių magnato, kurio kompanijai priklauso ši gamykla, advokatas.

JAV ir Jungtinė Karalystė pranešė pasiųsiančios Kyjivui toliašaudės tiksliai nutaikomos artilerijos baterijų, nepaisydamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų, kad tai dar labiau eskaluos konfliktą.

Daugelyje Luhansko srities vietų tęsiasi nepaliaujami apšaudymai minosvaidžių ir artilerijos sviediniais bei raketomis, nurodė Ukrainos prezidentūra.

Kaip pranešama, per Rusijos aviacijos smūgį Toškivkos kaime, esančiame maždaug už 25 km į pietus nuo Sjevjerodonecko keturi žmonės žuvo ir dar penki buvo sužeisti.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 31 700 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 9 d. jau neteko apie 31 700 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 398 tankų, 3 438 šarvuotųjų kovos mašinų, 711 artilerijos sistemų, 213 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 96 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 562 dronų, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 421 automobilio, 53 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos žvalgyba: okupantai minuoja šalies teritoriją šeštojo dešimtmečio minomis

Okupantai rusai minuoja Chersono sritį praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pagamintomis minomis. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi UNIAN.

„Ukrainos gynėjams surengus sėkmingą kontrpuolimą Chersono kryptimi, okupantai prarado dalį užgrobtų teritorijų ir patyrė gyvosios jėgos ir technikos nuostolių. Mėgindami sustabdyti Ukrainos karius, grobikai rusai paskubomis įrengia papildomas gynybos linijas, minuoja teritoriją ir stato inžinerines užtvaras. Neseniai į okupuotą Chersono sritį atvažiavo Rusijos karinių sunkvežimių kolona su sovietinėmis minomis, pagamintomis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje“, – sakoma pranešime.

Pasak Ukrainos pareigūnų, šios minos buvo laikomos sandėliuose Rostovo srityje ir buvo paruoštos sunaikinti.

„Pasisavinę utilizacijai skirtas lėšas, Rusijos kariuomenės vadai perdavė pavojingą krovinį priešakiniams daliniams, kad šie užminuotų gynybines pozicijas. Naudodami senas minas, jau susisprogdino keli okupantai. Tai bus klasifikuojama kaip nelaimingas atsitikimas, ir žuvusiųjų šeimos išmokų negaus“, – pažymima Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.

Rusija puola Sjeverodonecko chemijos gamyklą, kurioje glaudžiasi žmonės

Keturi žmonės žuvo per „Azoto“ chemijos gamyklos apšaudymą Sjeverodonecke, per „Telegram“ pranešė Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus.

Ukrainos šaltinių teigimu, šimtai civilių slepiasi gamykloje Rytų Ukrainoje, ji naudojama kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Tačiau kol kas Rusijos kariuomenė nėra jos apsupusi, kaip buvo Mariupolyje, kur gyventojai ieškojo priedangos „Azovstal“ plieno gamykloje.

Maskva ir prorusiški separatistai nuolat kaltina Kyjivą, kad šis įviliojo civilius į „Azoto“ gamyklos rūsį prieš tai užminavus teritoriją, nors tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Rusija jau užėmė daugiau nei 90 proc. Luhansko srities – tai viena iš teritorijų, kurias Maskva siekia užimti per karą.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos analitikų teigimu, kol Sjeverodonecko rajone vyksta mūšiai, „panašu, kad per pastarąsias 48 valandas Rusijos Rytų pajėgų grupuotė (EGF) sustiprino pastangas veržtis į pietus nuo Iziumo“. „Rusijos pažanga Iziumo ašyje buvo sustojusi nuo balandžio mėnesio, kai Ukrainos pajėgos tinkamai išnaudojo reljefą ir sulėtino Rusijos veržimąsi“, – teigia analitikai.

Atrodo, kad Rusija mėgina atkurti EGF, kai ši grupuotė patyrė didelių nuostolių per nesėkmingą Kyjivo puolimą, tačiau jos padaliniai greičiausiai tebėra nusilpę, nurodė ministerija. Ministerijos vertinimu, Rusija greičiausiai siekia atgauti pagreitį šiame rajone, kad toliau didintų spaudimą Sjeverodoneckui ir galėtų veržtis gilyn į Donecko sritį.

Pareigūnai: Mariupolyje po pastatų griuvėsiais randami šimtų žmonių kūnai

Ukrainos Mariupolio uostamiestyje po pastatų griuvėsiais randami šimtų žmonių kūnai, teigia šio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja BBC.

P. Andriuščenka trečiadienį savo „Telegram“ paskyroje kalbėjo apie „nesibaigiantį mirties karavaną“ šiame Rusijos okupuotame mieste. Pasak jo, čia iš kiekvieno sugriauto daugiabučio nuolaužų ištraukiama po 50–100 kūnų. Priklausomai nuo jų būklės, jie išgabenami arba į morgus, arba į sąvartynus.

Mero patarėjo teigimu, okupantai iki šiol apieškojo maždaug du penktadalius visų sugriautų pastatų. Tačiau P. Andriuščenka ketvirtadienį „Telegram“ paskelbė papildymą, kad rusai viename miesto rajone nutraukė nuolaužų paieškas. Pasak jo, greičiausiai niekada neišaiškės tikslus Mariupolyje žuvusių žmonių skaičius. „Nėra žodžių. Tik įniršis“, – rašė P. Andriuščenka.

Praėjusį mėnesį apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovybė nurodė, kad Mariupolyje sugriauta apie 60 proc. pastatų. Iš jų 20 proc. nebeįmanoma atstatyti.

ES rems Ukrainos startuolius

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį paskelbė, kad teiks paramą Ukrainos startuoliams ir skirs jiems 20 mln. eurų finansavimą.

Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje Ukrainos vicepremjerė Olga Stefanišyna teigė, kad Rusijos agresija „smarkiai sutrikdė Ukrainos tyrimų ir inovacijų ekosistemą“. Pasak jos, EK lėšos padės paremti „bendroves, kuriančias naujoviškus sprendimus, paslaugas ir prekes Ukrainos atstatymui“.

„Vykstant kovai su Rusijos agresija, Ukrainai taip pat gyvybiškai svarbu žvelgti į ateitį“, – teigiama EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime.

Kaip pranešama, lėšos bus išmokamos paraiškų teikimo principu. Startuoliai dėl paramos galės kreiptis nuo birželio 23 d.

Ministras: Ukraina kasdien netenka iki 100 karių

Padėtis fronte sunki, Ukraina kasdien netenka iki 100 karių, o dar iki 500 būna sužeidžiami. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Mes įrodėme, kad nebijome Kremliaus, skirtingai nuo daugelio kitų.

Pasak ministro, Rusija „dar turi atsargoje daug priemonių žmonėms žudyti ir savo imperiniam ego tenkinti“, todėl Ukrainai skubiai reikalinga sunkioji ginkluotė.

„Mes įrodėme, kad nebijome Kremliaus, skirtingai nuo daugelio kitų. Bet mes kaip šalis negalime sau leisti plūsti krauju ir netekti geriausių savo sūnų ir dukterų“, – pabrėžė O. Reznikovas.

Anot ministro, jis negali sakyti, kad yra patenkintas ginklų tiekimo Ukrainai sparta ir kiekiu. „Bet aš esu be galo dėkingas šalims, kurios mus remia – Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai, Lenkijai, mūsų draugams Baltijos šalyse. Visoms valstybėms, kurios padeda stabdyti Rusijos blogį“, – pažymėjo O. Reznikovas.

V. Zelenskis siūlo pašalinti Rusiją iš FAO

V. Zelenskis ketvirtadienį paragino Rusiją pašalinti iš Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), apkaltinęs Maskvą dėl pasaulinės apsirūpinimo grūdais krizės sukėlimo pasiuntus kariuomenę į jo šalį.

„Negali būti jokių diskusijų dėl Rusijos narystės FAO pratęsimo. Ką ten veikti Rusijei, jeigu jie verčia badauti mažiausiai 400 mln. arba potencialiai daugiau kaip milijardą žmonių?“ – V. Zelenskis kalbėjo per Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Karas Ukrainoje sukėlė vieną didžiausių žmonių persikėlimo krizių pasaulyje“, – nurodė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).

Ukrainai skirtame UNHCR duomenų portale, kurio tikslas – geriau atspindėti žmonių judėjimą į karo purtomą šalį ir iš jos, skelbiama, kad nuo vasario 24 dienos 44-iose Europos valstybėse iš viso užregistruoti 4 816 923 ukrainiečiai pabėgėliai.

Karas Ukrainoje sukėlė vieną didžiausių žmonių persikėlimo krizių pasaulyje.

Iš tiesų šalį paliko gerokai daugiau žmonių: UNHCR duomenys rodo, kad iki birželio 7 dienos buvo užregistruota daugiau kaip 7,3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų.

Remiantis UNHCR duomenimis, dar 2,3 mln. asmenų grįžo atgal į šalį.

Pasak JT pareigūnų, kai kurie žmonės keliavo pirmyn ir atgal dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, aplankyti artimųjų, patikrinti savo turto, padėti pabėgti kitiems žmonėms arba nusprendę sugrįžti į darbą.

JT duomenimis, moterys ir vaikai sudaro 90 proc. į užsienį pabėgusių ukrainiečių. Karinei tarnybai tinkami 18–60 metų amžiaus vyrai privalo likti šalyje.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) apskaičiavo, kad be tų ukrainiečių, kurie išvyko į užsienį, dar daugiau kaip 8 mln. žmonių paliko savo namus Ukrainos viduje, tačiau iš šalies neišvyko.

Išsibarstę po visą Europą

Daugiau nei pusė šalį palikusių ukrainiečių atvyko į kaimyninę Lenkiją. Šalyje užregistruota 3,8 mln. atvykusiųjų, taip pat beveik 1,7 mln. sienos kirtimo į Ukrainą atvejų.

UNHCR duomenimis, Lenkijoje pabėgėliais užsiregistravo 1,15 mln. ukrainiečių.

Šimtai tūkstančių ukrainiečių persikėlė į kitas kaimynines šalis, pavyzdžiui, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ir Moldovą. Kiekvienoje iš šių šalių dešimtys tūkstančių ukrainiečių užsiregistravo pabėgėliais.

Visgi dauguma jų persikėlė į kitas Europos šalis: Vokietijoje užregistruota apie 780 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, Čekijoje – beveik 367 tūkst., Ispanijoje – daugiau kaip 118 tūkstančių.

Dešimtys tūkstančių pabėgėlių užregistruota kitose Europos šalyse.

„Pabėgėlius priimančios valstybės vis dar demonstruoja ypatingą solidarumą“, – nurodė UNHCR.

UNHCR ypač džiaugėsi Europos Sąjungos valstybėmis, kurios nedelsdamos pirmą kartą aktyvavo bloko Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią pabėgėliams iš Ukrainos taikoma speciali apsauga ir teikiamos paslaugos.

Pasak UNHCR, iš 4,8 mln. visoje Europoje užregistruotų pabėgėlių 3,2 mln. yra užsiregistravę gauti šį statusą arba dalyvauti kitose panašiose nacionalinėse pabėgėlių apsaugos schemose.

UNHCR taip pat skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją išvyko daugiau kaip 1,1 mln. asmenų, o į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją – beveik 17 tūkstančių. Duomenų apie asmenis, grįžusius iš šių šalių, nėra.

Turkija viliasi, kad sąjungininkės gerbs jos sprendimą dėl karinės operacijos Sirijoje

Turkijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Ankaros sąjungininkai „supras ir gerbs“ jos sprendimą surengti operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, Vašingtonui pasmerkus planuojamą puolimą.

Ankara jau keletą savaičių grasino smogti Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG). Turkija šią kurdų kovotojų grupę laiko „teroristine organizacija“.

Birželio pradžioje Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) vėl pagrasinus surengti karinę operaciją Sirijos šiaurėje, Jungtinės Valstijos ir Rusija įspėjo Ankarą susilaikyti nuo puolimo.

Ketvirtadienį R. T. Erdoganas išreiškė viltį, kad jo sąjungininkai palaikys šalies poziciją.

„Tikimės, kad nė vienas iš mūsų tikrųjų sąjungininkų neprieštaraus mūsų pagrįstiems nuogąstavimams“, – sakė prezidentas per televiziją transliuotame kreipimesi.

„Tikimės, kad mūsų sąjungininkai ir draugai supras ir gerbs mūsų pagrįstus nuogąstavimus“, – pridūrė jis.

R. T. Erdoganas pakartojo, kad Turkija yra pasiryžusi sukurti „saugumo zoną“ palei Turkijos ir Sirijos sieną.

Ankstesnę dieną Turkijos NATO sąjungininkė Amerika vėl perspėjo Turkiją nesiimti karinių veiksmų Sirijos šiaurėje. Vašingtonas mano, kad tokia operacija destabilizuotų regioną.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Artimųjų Rytų reikalams Barbara Leaf (Barbara Lif) sakė, kad Vašingtonas „giliai susirūpinęs dėl pastaruoju metu padažnėjusios Turkijos retorikos apie potencialius karinius veiksmus Sirijos šiaurėje“ ir deda diplomatines pastangas užkirsti kelią galimam puolimui.

JK premjeras: primesti taikos susitarimą Ukrainai būtų morališkai atgrasu

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“.

Sakydamas kalbą daugiausia ekonomikos temomis Anglijos šiaurės vakariniame Blakpulo mieste, B. Johnsonas teigė, kad didžiulio energijos kainų šuolio, paaštrinusio pragyvenimo išlaidų krizę Britanijoje, viena pagrindinių priežasčių yra Rusijos invazija į Ukrainą.

Tačiau bet kokie bandymai paskelbti paliaubas, kurios dabar būtų palankios V. Putinui, ateityje neduotų ramybės Vakarų šalims, perspėjo premjeras.

„Juo labiau, kad apleisti ukrainiečius būtų morališkai atgrasu, nes jie yra aukos ir turi visišką teisę ginti laisvą ir nepriklausomą šalį“, – kalbėjo B. Johnsonas.

„Paprasčiausiai negalime jiems nurodinėti, ką daryti“, – pabrėžė jis.

Premjeras nepatikslino, kas spaudžia sudaryti taikos susitarimą. Tačiau praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) susilaukė kritikos dėl pareiškimo, kad Vakarai turėtų „nežeminti Rusijos“ ir vietoje to suteikti Kremliui „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.

Jei V. Putinui pavyktų susitarti dėl paliaubų ir užgrobti Ukrainos teritorijų, jis „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B. Johnsonas.

Pasak jo, „tai būtų katastrofa Ukrainai ir visoms kitoms buvusios Sovietų Sąjungos dalims, kurias jis gali užpulti“, taip pat pažeidžiamoms valstybėms už Europos ribų.

„Tai atvertų duris tolesniam konfliktui, tolesniam nestabilumui, tolesniam pasauliniam netikrumui ir tolesnėms ekonominėms bėdoms“, – pridūrė britų premjeras.

D. Peskovas: ukrainiečių kalba kol kas liks valstybinė Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose

Ukrainiečių kalba liks valstybinė tuose Ukrainos rajonuose ir srityse, kurių kontrolę perėmė Rusija, bet ateityje šio klausimo sprendimas priklausys nuo vietos gyventojų valios.

Kaip praneša „Interfax“, tai ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

Žurnalistų paklaustas, „ar ukrainiečių kalba liks valstybinė išvaduotose Ukrainos teritorijose“, Kremliaus atstovas atsakė: „Galima vienareikšmiškai pasakyti, kad, žinoma, taip. Atsakymas – taip“.

„Bet, jei kalbėsime apie mūsų šalį, tai joje viena valstybinė kalba. O dėl atskirų rajonų, tai jie šiuo metu nėra mūsų šalies dalis. Mes dar sykį kartojame: viskas priklausys nuo žmonių pasirinkimo“, – pridūrė D. Peskovas.

Rusija tikina neketinanti nutraukti dujų tiekimo daugiau šalių

Lenkija, Bulgarija, Suomija, Nyderlandai ir Danija nebegauna dujų iš Rusijos. Kremliaus duomenimis, daugiau šalių į šį sąrašą įtraukti neketinama. Paklaustas, ar planuojamas tolesnis dujų užsukimas, Kremliaus atstovas D. Peskovas sakė: „Ne. Sistema veikia. Sistema buvo pritaikyta ir tie, kas gauna dujas, jau dirba pagal naują sistemą“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo pabaigoje nurodė taikyti naują apmokėjimo už dujas tvarką – taip reaguodamas į Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą. Procedūra numato, kad klientai valstybiniame Rusijos banke „Gazprombank“ atsidaro vadinamąją K sąskaitą. Čia jie, kaip iki šiol, gali apmokėti sąskaitas eurais ar doleriais. Bankas tada konvertuoja pinigus į rublius ir perveda juos „Gazprom“.

Europos Komisija nelaiko, kad pažeidinėjamos sankcijos, jei įmonės sumas eurais ar doleriais, kaip numatyta sutartyse, perveda į „Gazprom“ sąskaitą ir transakcija tada laikoma baigta.

Lenkija, Bulgarija, Suomija, Nyderlandai ir Danija nesutiko pereiti prie naujos sistemos – ir rusiškų dujų nebegauna.

O. Scholzas baiminasi, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti

Vokietijos kancleris O. Scholzas baiminasi, kad Rusijos karas Ukrainoje gali užsitęsti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nesuprato, kad jo planai nepavyks, sakė O. Scholzas interviu vokiečių radijo stočiai „Antenne Bayern“.

„Kai jam nepavyko užkariauti visos Ukrainos ir jis atitraukė savo dalinius nuo Kyjivo, jis dabar bombarduoja regionus Ukrainos Rytuose, pirmiausiai – Donbasą. Ir jis tikriausiai galvoja, kad jei ten viską subombarduos, visa tai galės tapti Rusijos imperijos dalimi, – kalbėjo O. Scholzas. – Tačiau taip nebus“.

Vakarų įvestos ekonominės sankcijos Rusijai daro didelį poveikį šalies ekonomikai, pažymėjo kancleris. „Ir jis jų neatsikratys, jei nepadarys to, ko mes visą laiką reikalaujame – neišves savo dalinių“, – pridūrė O. Scholzas.

Kai kurių šaudmenų Ukraina turi daugiau nei prieš karą ir ragina tiekti toliau

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Ukrainos kariuomenė iš NATO atsargų gavo daugiau kaip 150 sunkiųjų 155 milimetrų kalibro pabūklų.

„Šio kalibro šaudmenų atsargos jau dabar yra 10 proc. didesnės už sovietinio tipo didelio kalibro sviedinių atsargas, buvusias iki 2022 metų vasario 24 dienos“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Taip pat gauta dar 50 kito kalibro artilerijos pabūklų, o jų šaudmenų atsargos sudaro apie 75 proc. ikikarinio lygio, sakė O. Reznikovas.

Be to, pristatyta dešimtys sovietinės konstrukcijos raketų paleidimo įrenginių ir šimtai minosvaidžių su šaudmenimis.

Nepaisant to, jis taip pat paragino tiekti ginkluotės dar daugiau ir greičiau. „Negaliu sakyti, kad esu patenkintas ginklų tiekimo tempais ir kiekiu“, – užbaigė O. Reznikovas, kartu dėkodamas šalims už pagalbą.

Žiniasklaida: prorusiški separatistai nuteisė myriop marokiečių ir britų kovotojus

Ukrainoje prorusiški separatistai trečiadienį nuteisė myriop vieną marokiečių ir du britų kovotojus, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Prorusiškų separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos aukščiausiasis teismas“ nurodė skirti mirties bausmę Saaudunui Brahimui (Saudunui Brahimui), Aidenui Aslinui (Eidenui Eislinui) ir Shaunui Pinneriui (Šonui Pineriui). Šie asmenys buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai Ukrainos pusėje.

Per tris dienas trukusį teismo procesą vyrai pripažino savo kaltę dėl „veiksmų, kuriais buvo siekiama užgrobti valdžią ir nuversti Donecko liaudies respublikos konstitucinę santvarką“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Kaltinamieji per mėnesį gali apskųsti nuosprendį.

Du Britanijos piliečiai balandį pasidavė Mariupolyje, uostamiestyje pietų Ukrainoje, kurį po kelias savaites trukusios apgulties užėmė Rusijos kariai, pranešė „Interfax“.

S. Brahimas pasidavė kovą rytiniame Volnovachos mieste.

Balandį abu britai buvo parodyti per Rusijos valstybinę televiziją, reikalaujant, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) derėtųsi dėl jų paleidimo.

Kyjivą remiantis tarptautinis legionas kiek anksčiau pranešė, kad separatistai sučiupo tris užsieniečius kovotojus, įskaitant britą Andrew Hillą (Endrių Hilą), ir galimai ruošiasi surengti jiems egzekuciją.

Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) atstovas Damienas Magrou (Damjenas Magru) pabrėžė, kad „mirties bausmės įvykdymas belaisviams yra karo nusikaltimas“.

Prorusiški pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsimena, kad sučiuptų ukrainiečių karių, įskaitant pulko „Azov“ kovotojus, gali laukti teismas ir mirties bausmė.

Nuo 1997 metų Rusijoje galioja mirties bausmės moratoriumas, bet taip nėra dviejuose Rytų Ukrainos separatistų dariniuose.

Keturi kovotojai savanoriai iš užsienio jau žuvo kovodami su Rusijos pajėgomis, vasario 24-ąją pradėjusiomis invaziją Ukrainoje, nurodo LIDU – oficiali kovotojų savanorių iš užsienio organizacija. Ji paskelbė žuvusiųjų – olando, australo, vokiečio ir prancūzo – pavardes, bet nenurodė, kada ir kaip jie žuvo.

Maskva šią savaitę paskelbė Ukrainoje nuo savo įsiveržimo pradžios nukovusi „šimtus“ užsienio kovotojų.

Rusija: susitarimo su Turkija dėl Ukrainos grūdų pardavimo kol kas nėra

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl grūdų iš Ukrainos pardavimo Turkijai, kuriuos, Ukrainos teigimu, Rusija iš jos pavogė, tačiau darbas dėl susitarimo tęsiamas, rašo „Reuters“.

Maskva neigia vogusi grūdus, tačiau JAV tvirtina, kad yra patikimų pranešimų, jog Rusija juos savinasi.

Rusijos paskirtas pareigūnas Jevgenijus Balickis, atsakingas už Rusijos okupuotas Ukrainos Zaporižios regiono teritorijas, šią savaitę sakė, kad grūdai iš ten buvo gabenami į Krymą, pakeliui į Artimuosius Rytus.

Paklaustas, ar pasiektas koks nors susitarimas parduoti šiuos grūdus Turkijai arba kuriai nors Artimųjų Rytų šaliai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, darbas tęsiasi“.

Jis sakė negalįs patvirtinti J. Balickio pareiškimo, kad grūdai geležinkeliu buvo išsiųsti į Krymą, kurį Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį per spaudos konferenciją Turkijoje užsipuolė ukrainiečių žurnalistą, kuris jo paklausė apie Rusijos „vagystę“, sakydamas: „Jūs (ukrainiečiai) visada taip rūpinatės, ką ir iš kur galima pavogti, ir manote, kad visi taip elgiasi“.

Ukraina yra pagrindinė grūdų eksportuotoja į Afriką ir Artimuosius Rytus, o dėl Rusijos invazijos sutrikęs jų gabenimas kelia kainas ir skatina tarptautinę maisto krizę.

Turkija siekia, kad Rusija ir Ukraina susitartų dėl grūdų eksporto iš Ukrainos uostų atnaujinimo. S. Lavrovas po derybų čia pareiškė, kad Rusija atliko savo dalį ir dabar nuo Ukrainos priklauso, ar ji išminuos savo uostus, kad laivai galėtų išplaukti į Juodąją jūrą.

Tačiau Turkijos pastangos sušvelninti pasaulinę maisto krizę derantis dėl saugaus grūdų išvežimo sulaukė pasipriešinimo. Ukrainos ambasadorius Turkijoje trečiadienį pareiškė, kad joks susitarimas dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą saugumo neįmanomas be Kyjivo dalyvavimo, ir apkaltino Rusiją, kad ši teikia nerealistinius pasiūlymus, pavyzdžiui, tikrinti laivus.

Ambasadorius Vasilijus Bodnaras per nuotolinę spaudos konferenciją sakė, kad Kyjivui svarbu, jog Turkija ir toliau tarpininkautų šiuo klausimu ir kad ji toliau kalbėtųsi tiek su Kyjivu, tiek su Maskva.

ES suteiks Ukrainai dar 205 mln. eurų humanitarinės pagalbos

Europos Komisija ketvirtadienį paskelbė, kad ES Ukrainai skirs dar 205 mln. eurų humanitarinei krizei šalyje įveikti.

„Šiomis lėšomis mūsų humanitariniai partneriai teikia maistą, vandenį, sveikatos priežiūrą, pastogę, apsaugą ir pagalbą grynaisiais pinigais“, – sakoma už krizių valdymą atsakingo EK nario Janezo Lenarčičiaus pareiškime, kurį jis padarė ketvirtadienį lankydamasis Ukrainoje.

J. Lenarčičius pridūrė, kad Komisija „glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti, kad ES valstybių narių teikiama pagalba atitiktų nuolat besikeičiančius poreikius“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ES jau skyrė daugiau kaip 700 mln. eurų humanitarinės pagalbos šiam regionui, iš kurių 13 mln. eurų skirta kaimyninei Moldovai, teigia EK.

Suteikta pagalba taip pat apima pirmosios pagalbos rinkinius, maisto produktus, apsauginius drabužius, ugniagesių automobilius ir mobilias ligonines.

Šiame straipsnyje:

Volodymyras Zelenskis