„Jie grasina daryti piktadarystes“, – sakė A.Khamenei tiesiogiai per televiziją transliuotoje kalboje, turėdamas omenyje Jungtinių Valstijų grasinimus.

Jis pridūrė, kad „jei tai bus įvykdyta, jie tikrai sulauks stipraus atsakomojo smūgio“.

A. Khamenei apie naujausią D. Trumpo grasinimą užsiminė sakydamas musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pabaigą žyminčios Id al Fitro šventės kalbą.

D. Trumpas šeštadienį duodamas interviu pagrasino, kad Iranas bus bombarduojamas, jei nesudarys susitarimo dėl savo branduolinės programos.

„Jei jie nesudarys susitarimo, bus bombardavimo“, – teigė jis transliuotojui „NBC News“.

D. Trumpas taip pat pagrasino nubausti Iraną vadinamaisiais antriniais muitais.

Neaišku, ar D. Trumpas grasino bombarduoti vien iš JAV lėktuvų, ar per kokią nors su Izraeliu koordinuojamą operaciją.

Nuo sausio, kai pradėjo eiti prezidento pareigas, D. Trumpas tęsia savo didžiausio spaudimo Iranui kampaniją, pagal kurią Iranui taikomos papildomos sankcijos ir grasinama kariniais veiksmais.

Vykdydamas šią politiką D. Trumpas per savo pirmą kadenciją 2018 metais pasitraukė iš susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos ir vėl įvedė Teheranui griežtas sankcijas.

Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, jau seniai kaltina Iraną siekiu turėti branduolinį ginklą, tačiau Teheranas tai neigia, tvirtindamas, kad Irano branduolinė programa vykdoma tik taikiais tikslais.

D. Trumpo laiškas

Pagal 2015 metais Teherano ir pasaulio galybių sudarytą susitarimą Iranas turėjo apriboti savo branduolines ambicijas mainais į sankcijų sušvelninimą.

Kovo 7 dieną D. Trumpas pranešė, kad parašė laišką A. Khamenei, ragindamas pradėti derybas dėl Irano branduolinės programos ir įspėdamas apie galimus karinius veiksmus, jei Teheranas atsisakys.

Laišką kovo 12 dieną Teheranui perdavė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidento patarėjas Anwaras Gargashas.

Ketvirtadienį Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad šalis perdavė Omanui atsakymą į D. Trumpo laišką,  tačiau jo turinio nedetalizavo.

A. Araghchi pakartojo Teherano poziciją, kad Iranas nesiekia tiesiogiai dalyvauti derybose su Jungtinėmis Valstijomis „esant didžiausiam spaudimui ir karinių veiksmų grėsmei“, tačiau paliko atviras duris „netiesioginėms deryboms“.

Omanas anksčiau yra buvęs tarpininku, JAV ir Irano diplomatiniams santykiams nutrūkus po 1979 metų Islamo revoliucijos.

Vakarų šalys taip pat kaltina Iraną, kad šis, siekdamas plėsti savo įtaką regione, naudojasi kitomis jėgomis, daugelio šalių laikomomis teroristinėmis organizacijomis. Iranas šį kaltinimą neigia.

Iranas vadovauja vadinamajai pasipriešinimo ašiai, nukreiptai prieš JAV ir Izraelį. Šiai „ašiai“ priklauso palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“, sukarinta grupuotė „Hezbollah“ Libane, Jemeno husių sukilėliai ir Irako ginkluotos grupuotės.

„Šiame regione yra tik viena įgaliotoji jėga – tai korumpuotas uzurpatorius sionistų režimas“, – sakė A. Khamenei, ragindamas sunaikinti Izraelį.

Iranas nepripažįsta Izraelio, savo priešo ir pagrindinio Jungtinių Valstijų sąjungininko regione, ir dažnai ragina rengti išpuolius prieš jį.