Daugiausiai gyventojų turinčioje valstybėje nuo penktadienio daugiau kaip 20-yje miestų buvo paskelbtas aukščiausio – „raudonojo“ – lygio oro taršos pavojus. Buvo imtasi skubių priemonių sumažinti išmetamą teršalų kiekį bei apsaugoti visuomenės sveikatą nuo kenksmingo aplinkos poveikio.

Visame regione buvo uždarytos statybvietės, o valdžios pareigūnai apribojo keliuose leidžiamų transporto priemonių skaičių, tikėdamiesi sumažinti tirštą smogą.

Šiaurinės Hebėjaus provincijos sostinėje Šidziadžuange negalėjo leistis ir kilti lėktuvai, nurodoma oficialioje miesto oro uosto paskyroje viename socialiniame tinkle.

Taršos smulkesnėmis kaip 2,5 mikrono kietosiomis dalelėmis (KM 2,5) koncentracija buvo apie 844 mikrogramai kubiniame metre, sakoma tinklapyje aqicn.org.

KM 2,5 rodiklis tebebuvo 34 kartus didesnis negu Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) leidžiama paros poveikio norma – 25 mikrogramai kubiniame metre.

Diena anksčiau mažiau žmogaus sveikatai pavojingų smulkesnių negu 10 mikronų skersmens dalelių (KM 10) koncentracija ore buvo dar didesnė ir viršijo galimą maksimalų rodiklį – 999.

Pekino gatvėse pastatai išnyko gelsvame rūke. Jis buvo toks tirštas, kad dėl saugumo mieste buvo uždaryti kelios svarbios automagistralės.

Remiantis JAV ambasados Pekine duomenimis, KM 2,5 indeksas vidurdienį siekė apie 400 mikrogramų kubiniame metre.

Iki 11 val. Pekino tarptautiniame oro uoste buvo atšaukta 217 skrydžių, sakoma pranešime, paskelbtame oficialioje jo paskyroje socialiniuose tinkluose.

Traukinių eismas taip pat sulėtėjo. Sostinėje buvo sustabdyta mažiausiai 11 reisų, o kaimyniniame Tiandzino uostamiestyje – dar 34.

Raudonasis pavojus, skelbiamas vietovėse, kur smogas gali išsilaikyti ilgiau kaip tris paras, yra aukščiausias pagal Pekino naudojamą keturių laipsnių skalę.

Praeitų metų gruodį sostinė pirmąkart paskelbė raudonąjį pavojų nuo šios oro taršos skalės priėmimo 2013 metais, nors Pekiną dažnai apgaubia tirštas smogas.

Pagrindinėmis smogo priežastimis Kinijoje laikomas akmens anglių deginimas elektrinėse ir katilinėse. Oro tarša paprastai labiausiai padidėja žiemą, per šildymo sezoną.

Ši problema jau seniai kursto Kinijos visuomenės nepasitenkinimą. Deja, šalyje pastarųjų dešimtmečių spartaus ekonomikos augimo kaina buvo didelio masto aplinkos sąlygų degradacija.

Socialiniuose tinkluose komentatoriai liejo savo pyktį ir neviltį dėl sąlygų, kurias valdžia jau seniai žada pagerinti.

„Pamaniau, kad Pekinas šįryt buvo atakuotas branduoliniu (ginklu)“, – rašė vienas vartotojas į „Twitter“ panašiame socialiniame tinkle „Weibo“.

„Man peršti gerklę ir skauda galvą, – rašė kitas vartotojas. – Manau, Pekino žmonės kenčia tai ir neprotestuoja tik todėl, kad partija mus taip smarkiai kontroliuoja.“