„Jos palaiko ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina ir tebėra pasiryžusios siekti politinio krizės sureguliavimo dialogu ir derybomis“, – sakė Li Hui.

Anksčiau šiais metais Kinija ir Brazilija paskelbė bendrą taikos planą, kuriame raginama surengti taikos konferenciją su Ukraina ir Rusija ir neišplėsti karo zonos.

Rusija nebuvo pakviesta į pirmąjį Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį birželio mėnesį Šveicarijoje. Kinija buvo pakviesta, tačiau nedalyvavo, nes joje nebuvo Maskvos atstovų.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kinija spaudė kitas šalis nedalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau vėliau Kyjivas pripažino Kinijos vaidmenį taikos procese, atsižvelgdamas į jos glaudžius santykius su Rusija.

Ukrainos užsienio reikalų ministras liepą apsilankė šalyje su pirmuoju vizitu nuo plataus masto karo pradžios.

Nors diplomatinis Rusijos ir Ukrainos dialogas kol kas atrodo neįmanomas, mūšio lauke esama tam tikrų pokyčių.

Rugpjūčio 6-ąją Ukraina surengė netikėtą puolimą Kursko regione ir aiškiai parodė, kad Rusija taip pat yra pažeidžiama. Anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis sakė, kad siekia Kurske sukurti buferinę zoną, kuri apsaugotų Ukrainą nuo puolimo.

Antradienį Li Hui atkreipė dėmesį į Ukrainos puolimą Kurske ir kritikavo Vakarų paramą Kyjivui.

„Visos šalys nerimauja dėl to, kad Vakarai ir toliau švelnina sąlygas Ukrainai smogti į Rusijos teritoriją [jų] atsiųstais ginklais, – sakė jis. – Ir pastarojo meto įvykiai mūšio lauke patvirtino tokį nerimą.“

Tačiau Vašingtonas ir NATO yra pavadinę Kiniją Rusijos karo įgalintoja.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra pareiškęs, kad Kinija tiekia įrangą, mikroelektroniką ir įrankius, kurie „leidžia Rusijai kurti raketas, bombas, lėktuvus, ginklus, kuriais ji puola Ukrainą“.

Praėjusią savaitę JAV išplėtė sankcijas Kinijos įmonėms, prekiaujančioms su Rusija.