Šis antskrydis rodo, kaip pasikeitė Kremliaus retorika Turkijos prezidento atžvilgiu. Iki šiol laikytas vos ne sąjungininku, kuris sugebėjo susitarti dėl Ukrainos grūdų eksporto, dabar jis jau laikomas priešu. Kadangi leido Ukrainos prezidentui išsivežti garsiuosius Mariupolio gynėjų vadus, nors jie pagal apsikeitimo belaisviais susitarimą su NKR privalėjo pasilikti Turkijoje iki karo pabaigos. Be to, Turkija per NATO susitikimą Vilniuje netikėtai nusprendė neblokuoti Švedijos priėmimo į Šiaurės Atlanto gynybos aljansą. Tai pridarys rimtų problemų Kremliaus rėžimui. Oficialiai Maskva bando menkinti naujos Švedijos ir Suomijos karinės politikos svarbą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mus nustebino tai, kaip greitai Švedija ir Suomija atsisakė savo neutralaus statuso. Atsisakė privalumų, kuriuos šis statusas joms teikė daugelį dešimtmečių. Suteikė santykinai nepriklausomą vaidmenį, reputaciją ir autoritetą tiek Europoje, tiek tarptautinėje arenoje“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
S. Lavrovo komentarai nuskambėjo po susitikimo su Omano atstovu, su kuriuo rusai derino naftos eksporto kvotų klausimus. Tai viena iš retų sričių, kur rusai dar turi partnerių. Šios permainos kelia klausimų dėl V. Putino valdžios tvarumo. Labiausiai tai pasijuto po J. Prigožino maišto.
„J. Prigožinas išėjo nugalėtoju iš šio maišto. Jis pasirodė esąs padėties šeimininkas. Jis perėjo visą Rusiją, kaip peilis per sviestą ir už tai nebuvo nubaustas. Užsimanė, atėjo į Rostovą ir jį užėmė. Užsimanė, patraukė link Maskvos. Niekas jo fiziškai nesustabdė“, – politologas, buvęs kalbų V. Putinui autorius Abbas Gallyamov.
Nors vis dar neaišku, kur J. Prigožinas yra dabar, Kremliaus rėžimas parodė, kad jo konkurentai – gynybos ministras Sergėjus Šoigu ir generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas – tebėra savo vietose.
„Manau, kad šie dalykai yra susiję. V. Gerasimovas atliko kompensacinį vaidmenį, kad niekas nemanytų, kad V. Putinas nusilenkė „Wagner“ grupuotei. Todėl jie parodė, kad ir S. Šoigu ir V. Gerasimovas liko savo vietose, jie nenusileido J. Prigožino reikalavimams“ , – kalbėjo A. Gallyamov.
Tai gali reikšti, kad V. Putinui labai reikalingi J. Prigožino samdiniai, nes padėtis frontuose nėra gera. Matyt, ta proga ukrainiečiai išplatino internete labai iškalbingą Ukrainoje kariaujančio ir savo apkasus palikusio ruso įrašus savo mamai. Kuriame jis sako nežinantis, ar išgyvens, ar ne. Savo ruožtu ukrainiečiai lėtai, bet stumiasi į priekį.
„Sunkiausia išgyventi, nukauti priešą ir grįžti namo“, – dalinosi vienas kariškis.
„Baimės jausmas yra visada. Be jo čia tiesiog neišsiversi“, – kalbėjo ukrainiečių karys.
Todėl ukrainiečiai nori dar daugiau modernių NATO ginklų ir amunicijos jiems, kuri padėtų pralaužti okupantų įsitvirtinimus.
