Eduardas Lobavas žuvo įnirtinguose artilerijos mūšiuose Vuhledare prieš Rusijos karius. Jis priklausė nedideliam baltarusių disidentų pulkui, kovojančiam kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Jo kūnas bus pervežtas į Varšuvą palaidoti.

Rusijos kariai suintensyvino puolimus Ukrainos rytuose, ypač pramoniniuose Bachmuto ir Vuhledaro miestuose. Rusija yra sakiusi, kad jos pagrindinis tikslas yra užimti rytinę Donecko sritį, kurią ji laiko savo dalimi.

E. Lobavas yra naujausia auka iš Kalinausko pulko, dalinio, pavadinto vieno žymaus 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperiją vado vardu.

Savanoriai priešinasi Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris yra artimas Rusijos sąjungininkas. Jie tiki, kad Ukrainos pergalė prieš Rusiją paskatins režimo pasikeitimą Minske.

„Tai labai ypatingas pulkas, sudarytas tik iš baltarusių. Tai ne jų šalis, ne jų tauta, bet tai jų karas“, – sakė atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavęs Ukrainos parlamento įstatymų leidėjas Bohdanas Jaremenka.

„Esu čia demonstruodamas paramą ir solidarumą su jais“, – pridūrė jis.

Bažnyčioje, kai jo bendražygiai atidavė paskutinę pagarbą, Olena Charhel laikė E. Lobavo portretą. Jos vyras, taip pat baltarusių disidentas, birželį žuvo kovodamas rytuose Kalinausko pulko gretose. Jis ir E. Lobavas buvo geri draugai.

„Kovodami prieš Rusiją mes galime išlaisvinti Baltarusiją nuo Lukašenkos režimo“, – sakė ji.

Vienas po kito savanoriai ėjo prie keliomis vėliavomis, tarp jų – baltai raudonai balta Baltarusijos vėliava, uždengto E. Lobavo karsto, kad atiduotų paskutinę pagarbą vienoje Kyjivo katedrų. Dauguma buvo užsidengę veidus, kad paslėptų savo tapatybę.

2010-aisiais už nepaklusnumą gimtojoje Baltarusijoje E. Lobavas buvo pasiųstas ketveriems metams už grotų. Išėjęs į laisvę 2014 metais jis pabėgo į Ukrainą ir įstojo į ginkluotąsias pajėgas kaip karys savanoris.

Baltarusiai sudaro svarbų užsienio kovotojų Ukrainoje kontingentą. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino juos mobilizuotis. Pats pulkas buvo įformintas 2022 metų kovą ir nuo pirmųjų karo dienų aktyviai dalyvavo daugelyje svarbių mūšių, taip pat ir Mykolajive, Chersone ir ginant Bučą bei Irpinę. Pastarajame mūšyje dalyvavo ir E. Lobavas.

„Galima sakyti, kad jis visą gyvenimą praleido gindamas aukštus idealus ir aukodamasis dėl kitų“, – sakė jo draugas ir bendražygis savanoris Janas Melnikovas.