Nepaisant libaniečių lyderių prašymų, protestuotojai atrodo pasirengę ir toliau paralyžiuoti šalį, blokuodami dalį svarbių magistralių, įskaitant pagrindinį greitkelį, jungiantį Libano šiaurinę ir pietinę dalis.

Sekmadienį socialiniuose tinkluose išplito plakatas, kuriuo protestuotojai raginami blokuoti kelius paliekant juose automobilius.

Iki pirmadienio ryto eismas kai kuriuose svarbiuose greitkeliuose buvo trikdomas šimtų kampu pastatytų automobilių, o kituose – kelių viduryje sėdėjusių protestuotojų.

Libano saugumo pajėgos ruošiasi vėl pamėginti atblokuoti kelius ir atnaujinti eismą jau vienuolika dienų paralyžiuotoje šalyje.

Šalies kariuomenė ir pagrindinės saugumo tarnybos savaitgalį pritarė ginkluotųjų pajėgų parengtam planui dėl kliūčių šalinimo keliuose, bet jų pastangos sulaukė demonstrantų pasipriešinimo.

Sekmadienį dešimtys tūkstančių protestuotojų suformavo 170 kilometrų ilgio gyvąją grandinę, nusidriekusią nuo Tripolio šiaurinėje šalies dalyje iki pietinio Tyro miesto.

Tame renginyje dalyvavo įvairiausio amžiaus ir kilmės libaniečiai; daugelis jų buvo apsigaubę valstybine vėliava su kedro atvaizdu.

Organizatorių teigimu, renginys simbolizavo visų piliečių bendrą tapatybę, susiformavusią nuo protestų pradžios spalio 17 dieną.

Precedento neturinčią žmonių mobilizaciją išprovokavo siūlymas apmokestinti skambučius per susirašinėjimo programėles, bet tai greitai virto pilietiniu judėjimu prieš politinį elitą, kuris per pastaruosius tris dešimtmečius beveik nepasikeitė.

Protestuotojai, be kita ko, reikalauja didesnės laisvės, geresnių viešųjų paslaugų, taip pat pažaboti korupciją ir nebevykdyti atskiroms religinėms grupėms naudingos politikos.

Panašu, kad libaniečių politinius lyderius šie įvykiai pribloškė: jie vienu metu stengiasi reikšti solidarumą su protesto judėjimu ir perspėja apie chaosą, kuris grėstų šaliai susidarius valdžios vakuumui.