Pereiti į pagrindinį turinį

Madridas: atremti Rusijos grėsmę reikalingas didesnis gynybos finansavimas

2022-05-30 16:10

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pirmadienį, minint šalies įstojimo į NATO 40-metį, paragino padidinti išlaidas gynybai, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.

Pedro Sanchezas
Pedro Sanchezas / SIPA nuotr.

„Karas Ukrainoje atvėrė akis Europos visuomenei, taip pat Ispanijoje“, – P. Sanchezas sakė per atminimo renginį sostinės Karališkajame teatre, dalyvaujant karaliui Felipe VI (Felipei VI) ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

„Daugelis suprato, kad mūsų saugumas nebėra garantuotas“, – pridūrė premjeras.

„Šiandien mūsų saugumui kelia grėsmę [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimas“, – perspėjo P. Sanchezas ir pažymėjo, kad Ispanijai būtina „sustiprinti atgrasymo pajėgumus“.

Šiuo tikslu „reikėtų karinių pajėgumų, kurie būtų modernūs, tvarūs ir dislokuojami. Tai galima įgyti tik padidinus investicijas į gynybą“, aiškino vyriausybės vadovas.

„Nieko nedarymo kaina būtų daug didesnė“, – pridūrė jis.

Ispanija 2021 metais gynybai skyrė 1,03 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis yra vienas mažiausių tarp Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių – mažiau gynybai išleidžia tik Liuksemburgas, rodo Vakarų karinio aljanso duomenys.

P. Sanchezas pažadėjo, kad Ispanijos išlaidos galiausiai bus padidintos iki 2 proc. BVP, kaip numato Aljanso reikalavimai. Vis dėlto tikėtina, kad tokiems užmojams priešintis valdančiosios koalicijos partnerė – kairioji partija „Podemos“, atsisakiusi dalyvauti pirmadienio renginyje.

Šių metų birželio 29–30 dienomis Madride vyks NATO viršūnių susitikimas. Jis rengiamas itin opiu metu, Rusijai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą ir dėl to sunerimusioms Švedijai ir Suomijai išsižadėjus dešimtmečius vykdytos nesijungimo prie karinių blokų politikos bei pateikus paraiškas įstoti į Aljansą.

Šių Šiaurės šalių prašymas priimti į NATO yra vienas didžiausių per kelis dešimtmečius Europos saugumo architektūros pokyčių, tačiau jis kelia didelių iššūkių, nes Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.

J. Stoltenbergas sakė, kad viršūnių susitikimas Madride bus „istorinis“.

„Per Madrido viršūnių susitikimą nubrėšime naują kelią į priekį ateinančiam dešimtmečiui“, – pareiškė jis, turėdamas galvoje planus persvarstyti ir atnaujinti NATO strategiją. Vėliausias toks pertvarkymas buvo atliktas 2010 metais.

 

Daugiau naujienų