Ukraina, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, „yra pasirengusi deklaruoti neutralios, neprisijungusios (valstybės – red. past.) statusą“, po Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) užsienio reikalų ministrų susitikimo Tadžikijos sostinėje Dušanbėje reporteriams sakė S. Lavrovas.

„Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare, – sakė S. Lavrovas. – Kyla rimtų abejonių dėl to, koks nekaltas yra Kyjivo troškimas.“

Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas.

Rusija per įstrigusias taikos derybas reikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų įstoti į NATO ir pasiskelbtų neutralia valstybe.

S. Lavrovas apkaltino ES iš „konstruktyvios, ekonominės platformos“ virtus „agresyviu, karingu žaidėju, deklaruojančiu toli už Europos žemyno (siekiančias – red. past.) ambicijas“. Jis paminėjo ES veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku, tuo būdu patvirtindami tendenciją, kad susilieja su Šiaurės Atlanto aljansu (NATO) ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas“, – pareiškė jis.

Ukraina yra pripažinusi, jog turi mažai galimybių tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare, bet kilus karui pateikė prašymą įstoti į 27 valstybių ES.

Ketvirtadienį ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Bendriją rezervuoti Kyjivui vietą Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko.

Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, ji savo vertinimą žada pateikti birželį.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai dar turės priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.