Nuo rugsėjo mažiausiai 66 Meksikos politiniai veikėjai buvo nužudyti vykstant smurto aptemdytai rinkimų kampanijai. Tarp jų buvo du kandidatai į merus, nužudyti tą pačią dieną praėjusią savaitę.

Be to, narkotikų kontrabandininkų karteliai ir kitos gaujos savo galią įtvirtinti bando grobdami žmones, grasindami kandidatų artimiesiems, padeginėdami namus ir prievartaudami turtą.

„Nusikalstamos organizacijos siekia sustiprinti savo pozicijas grasindamos ir siekdamos politinės įtakos“, – sakė saugumo ministrė Rosa Rodriguez (Rosa Rodriges).

Vyriausybė praeitą savaitę įsipareigojo sustiprinti kandidatų apsaugą prieš birželio 6 dieną vyksiančius šalies, regionų ir savivaldybių rinkimus.

Kai merai pradėjo įgyti galią paskirti savo kandidatus, politikų ir kandidatų nužudymų pradėjo daugėti.

„Meras, kuris laimi (rinkimus) dėl nusikalstamų gaujų įtakos ar sukčiavimo, bus lengvai paveikiamas jų įtakos“, – sakė šalies prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopezas Obradoras).

Šios Lotynų Amerikos šalies politikams rinkimai, ypač vietos valdžios lygiu, gali būti mirtinai pavojingi dėl smurto, susijusio su korupcija ir milijardų dolerių vertės prekyba narkotikais.

Taip nutiko ir kandidatui į merus Karibų jūros pakrantėje esančiame Puerto Morelos miestelyje Ignacio Sanchezui (Ignacijui Sančesui) – jis buvo nušautas vasario 24 dieną.

„Jis buvo gerai vertinamas... kitaip negu kiti, susiję su nusikalstamomis grupuotėmis ir vaikštinėjantys su apsauginiais. Tai buvo politinis nusikaltimas. Buvo aišku, kad jis laimės (rinkimus)“, – AFP sakė vienas iš I. Sanchezo artimųjų.

Pasak vieno I. Sanchezui artimo asmens, nepanorusio viešinti savo vardo, prieš mirtį 42-ejų kandidatas savo artimiems draugams sakė, kad jo oponentas galimai pasiūlė 5 mln. pesų (200 tūkst. eurų) atlygį už jo nužudymą.

Garantuoti nebaudžiamumą

Meksikoje veikia dešimtys kartelių ir gaujų, užsiimančių narkotikų kontrabanda, degalų vagystėmis ir prekyba žmonėmis.

Be grasinimų kandidatams, kai kurios nusikalstamos organizacijos, tokios kaip Chalisko naujosios kartos ar Sinaloa karteliai, „bando remti kandidatus“, sakė tiriamosios žurnalistikos reporterė ir publicistė Anabel Hernandez (Anabel Hernandes).

Šie politikų nužudymai yra tik dalis smurto, apėmusio Meksiką, kur daugiau nei 300 tūkst. žmonių žuvo nuo 2006 metų, kai vyriausybė pasiuntė kariuomenę kovoti su karteliais.

Pasak konsultacinės bendrovės „Etellekt“, 2018 metais daugiau nei 150 politikų buvo nužudyti per itin kruviną rinkimų kampaniją, kuomet į valdžią atėjo dabartinis šalies prezidentas A. M. Lopezas Obradoras.

Nepriklausomo Pueblos universiteto saugumo ekspertas Gerardo Rodriguezas (Cherardas Rodrigesas) sakė, kad nusikalstamos gaujos „stengiasi pasitelkti smurtą, kad būtų išrinkti būtent tie merai, kurie garantuotų nebaudžiamumą gaujų veiklai“.

Kitas veiksnys – kad „vietiniai politiniai vadovai pasitelkia smurtą, nes jiems gresia prarasti galią“, pridūrė G. Rodriguezas.

Pasak Meksikos vietos valdžios asociacijos, nuo 2006-ųjų iki 2020 metų liepos buvo nužudyti 192 buvę ar esami merai bei kiti vietos politikai.

Politinė konkurencija iki mirtinai pavojingos augti pradėjo nuo 2000 metų, kai Institucinė revoliucinė partija prarado 71-erius metus kontroliuotą prezidento postą, sakė „Etellekt“ vadovas Rubenas Salazaras (Rubenas Salasaras).

Nuo tada „prezidento valdžios vertikalė subyrėjo“, teigė jis.

„Kai merai pradėjo įgyti galią paskirti savo kandidatus, politikų ir kandidatų nužudymų pradėjo daugėti“, – pridūrė jis.