Pamatęs paskutinių dienų įvykius, politologas dar kartą permąstė, kaip jam pasisekė, kad jis saugus pasiekė Lietuvą.
Politologas jau daug metų kalba apie Rusijos elgesį, kalbėjo ir apie gresiantį karą.
„Aš visą laiką sakiau, kad putinizmas – baisus mišinys raudono ir rudo, t. y. tai, ką darė Josifas Stalinas, ką darė Adolfas Hitleris. Tie visi žiaurumai dabar atsispindi. Kita vertus, labai mažai kreipiam dėmesį į tai, ką Vladimiras Putinas darė Čečėnijoj, Sirijoj ir kitur, kur įsiveržė. Tai, kas čia vyksta yra panašu į tai, kas vyko tada. Aš, pavyzdžiui, Sirijos įvykius stebėjau, analizavau pakankamai ilgai ir kėliau klausimą, kas gali būti, jeigu Rusija ateis į Ukrainą ar į Baltijos valstybes“, – teigė A. Medalinskas.
Mes nesuprantame, kad iki vasario 24 dienos buvome daug labiau nesaugūs negu esam šiandien.
Anot politologo, didelė tikimybė, kad Baltijos šalys buvo ir yra Rusijos taikinyje.
„Lietuva yra mažesnė valstybė, aišku, ji yra NATO narė. Grįžęs po poros mėnesių matau akmeninius žmonių veidus, nes mes nesuprantame, kad iki vasario 24 dienos buvome daug labiau nesaugūs negu esam šiandien. Manau, kad ilgainiui, kai atsivers kažkokie archyvai, pamatysime, kad V. Putinas turėjo planuose du galimus variantus: pulti Ukrainą arba pulti Baltijos valstybes tam, kad suduotų smūgį NATO ir įstumtų į situaciją, kur vyksta daug politinių konsultacijų, kaip čia ką daryti, o teritorijos yra nedidelės“, – teigė politologas.
Karas Ukrainoje padėjo Vakarams pamatyti tikrąjį Rusijos veidą, tačiau JAV vis dar tikisi, kad konfliktą galima išspręsti susitarimais.
„Šia prasme mes turime pasakyti Ukrainai didelį ačiū, turime būti dėkingi Ukrainai, kad Vakarai atsipeikėjo bent jau dėl rytinio NATO flango, dėl Ukrainos jie dar, deja, neatsipeikėjo. Paskutinio JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešimo aš visiškai nesuprantu: ką reiškia „jeigu Rusija su Ukraina prieis prie kažkokių derybų rezultato, tai mes juos palaikysim ir gal dar atšauksim dalį sankcijų“? Tas rezultatas yra dėl to, kad yra įremtas pistoletas į smilkinį. Ar dar galima kalbėti apie kažkokių sankcijų atšaukimą? Reikia elgtis kaip britai elgiasi, jie, mano manymu, tampa Vakarų pasaulio lyderiai Ukrainos atžvilgiu. Britai atsiuntė raketas į Odesą, per kurias galima atakuoti karinius laivus. Kol kas dauguma NATO šalių užsiima lengvosios ginkluotės tiekimu“, – sakė A. Medalinskas.
Ukrainos kariuomenę reikėtų remti rimtesne ginkluote, manė jis.
„Priešlėktuvinės, priešraketinės ginkluotės, prieš laivus nukreiptos ginkluotės. Aš nesu gynybos ekspertas, bet akivaizdu, kad reikalinga daug rimtesnė karinė parama, bent jau šitais trimis aspektais“, – aiškino politologas.
Dabar esą Vakarai taiko derybų retoriką Rusijos atžvilgiu.
„Aš nežinau, ar NATO yra pasirengę šiandien nugalėti ar veltis į karą su Rusija, kaip aš supratau iš prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimo. Manau, kad yra daug geriau dabartiniame etape pasiekti rezultatą, t. y. NATO šalims tiekti tokią karinę, diplomatinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai, nes kiekviena kariaujanti šalis turi ekonomikos kritimą, todėl reikia teikti ekonominę pagalbą dabar, o ne vėliau. Diplomatinės pastangos – jau retorika, pagal ją Vakarai visiškai pralošė Rusijai, tame tarpe visai nereaguodami į tuos nuolatinius kaltinimus dėl kažkokio nacizmo, fašizmo ir pan. Jau seniai sakiau Vakarams, kad ta retorika taps veiksmu, tai šiandien ir vyksta“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Politologas pastaruosius septynerius metus praleido Donbase po mažaug šešis mėnesius per metus, nes žinojo, kad Donbasas yra Ukrainos skydas, o Ukraina gali būti Europos skydas.
„Yra du svarbūs niuansai: mūsų narystė NATO ir stipri Ukraina, kuri šiandien patiria išbandymą, o stipri NATO dar tik prabunda, bet kai kurie Vakarų politikų pareiškimai man yra visiškai nesuprantami, o ką jau kalbėti apie ukrainiečius, kurie kaunasi dėl savo valstybės ir kartu supranta, kad jie savo kūnais gina ir Europos saugumą“, – teigė politologas.
Nemaža dalis Vakarų valstybių nedaro visko, ką galėtų, ir vangiai stebi, kas vyks toliau su Ukraina. Tuo tarpu Serbija ir Vengrija apskritai sakosi palaikanti Rusijos pusę.
„Galbūt yra tam tikri verslo interesai, yra baimė, nes V. Putinas visada grasina, kad panaudos branduolinį ginklą. Ką noriu akcentuoti: Vakarai jau prabunda, kai mes kalbam apie rytinio flango saugumą. Atkreipkit dėmesį į iki vasario 24 dienos kalbas Vakaruose apie NATO ir tame tarpe Baltijos valstybių saugumą ir dabar“, – pabrėžė A. Medalinskas.
Anot politologo, yra būdų, kaip NATO efektyviau galėtų padėti Ukrainai, pavyzdžiui, tiekdama karinius lėktuvus, tankus, priešlėktuvinę, priešraketinę ginkluotę, perdažytą Ukrainos vėliavos spalvomis.
Ginkluotės ukrainiečiams trūksta, tačiau tikrai netrūksta dvasios ir noro būti laisviems, teigė jis.
„Kai tu būni ten, nesvarbu, ar okupuotoj teritorijoj, ar ne, netgi tokiam mieste kaip Berdianskas, kuriame labai mišri politinė orientacija, matyti tūkstančio, dviejų tūkstančių žmonių protestus, mitingus kiekvieną dieną su Ukrainos vėliavom, himnu ir matant, kaip jie eina pro ginkluotus karius su automatais, kurie bet kada juos gali panaudoti, iš tikrųjų yra neįtikėtina“, – prisiminė politologas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Luhansko ir Donetsko liaudies respublikos iš tikrųjų yra du Rusijos korpusai, pilnai integruoti į Rusijos kariuomenę, apginkluoti Rusijos ir pan.
Rusai savo pajėgas nuo Kyjivo kaip ir atitraukė, tačiau kalbama, kad jie stiprina savo pajėgas rytinėje Ukrainos dalyje.
„Ne tik stiprina pajėgas, vyksta labai intensyvūs mūšiai Donbase, nemaža Luhansko srities teritorija jau yra paimta separatistinių respublikų. Svarbu suvokti, kad Luhansko ir Donetsko Liaudies Respublikos iš tikrųjų yra du Rusijos korpusai, pilnai integruoti į Rusijos kariuomenę, apginkluoti Rusijos ir pan. V. Putinas šiandien turi du tikslus, jeigu kalbam apie Donbasą: užimti Luhansko ir Donetsko srities teritorijas ir apsupti Ukrainos kariuomenę“, – konstatavo A. Medalinskas.
„Žmogui, pakliuvusiam į tokią pavojingą gyvybei situaciją, atsiranda kažkokių papildomų jėgų, šalto proto, tu pradedi veikti vos ne kaip robotas, bandydamas rasti sprendimą“, – aiškino karo baisybes iš arti matęs lietuvis.
Sunkiai pravažiavęs visus Rusų blokspostus ir patekęs į Dneprą, kuriame lietuvis susitiko su Ukrainos kariais, jis buvo toks išsekęs, kad iškart užmigo.
„Man dar siūlė ukrainiečiai susėsti, pakalbėti, bet aš nulūžau per penkias minutes, nes ta įtampa buvo ant tiek juoda, ypatingai, kai supratau, kad nei vienas mano argumentas neveikia: žiniasklaida – blogai, šnipas, kurį reikia sušaudyti, ekspertas – šnipas, kurį reikia sušaudyti ir visą tą reikėjo praeiti, įtikinti, kad yra ne taip. Blokspostai ilgam pasiliks atminty“, – kalbėjo A. Medalinskas.
