Auganti įtampa

Pirmuosius ženklus apie rengiamą invaziją Rusija parodė dar 2021 m. kovą, kai prie sienos su Ukraina, o vėliau Baltarusijoje ir okupuotose Donecko ir Luhansko srityse ėmė telkti karines pajėgas. Iki pat invazijos akimirkos oficialūs Rusijos atstovai, įskaitant prezidento atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą, Rusijos ambasadorius, neigė ketinimus įsiveržti į Ukrainą.

Bandydami išsiaiškinti tikruosius ketinimus su Vladimiru Putinu telefonu ir akis į akį kalbėjosi daugybė užsienio politikų. Birželį Ženevoje įvyko JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas.

2021 m. gruodžio 4 d. Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė Rusijos generaliniame štabe esą sukurtą Ukrainos puolimo planą, kuriame nurodytos kryptys, kuriomis planuojama pulti, veiksmų fazės, nurodyti apsupti planuojami miestai. Laikraščio šaltinių teigimu, Rusijos kariuomenė planavo sustoti ties Korosteno–Umano linija ir laukti Kyjivo kapituliacijos. Vokietijos leidinio pašnekovai buvo įsitikinę, kad Ukraina nesugebės pasipriešinti Rusijos invazijai. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms esą nepakaktų prieštankinių raketų „Javelin“ rusų tankams sunaikinti, turkiški bepiločiai „Bayraktar“ būsiąs lengvas grobis Rusijos karo aviacijai. Ukrainos pajėgos, jei nebus visiškai sunaikintos, pasitrauks į šalies vakarus. Invazija prasidėtų sausio pabaigoje ar vasario pradžioje.

Diplomatiniu lygiu įtampa bene aukščiausią tašką pasiekė 2021 m. gruodį, kai Rusija pateikė ultimatumą – pareikalavo NATO pasirašyti sutartis, kuriose pareikalavo įtvirtinti, kad Ukraina nestos į Aljansą. NATO ultimatumą atmetė, o JAV įspėjo Maskvą į invaziją į Ukrainą atsakyti griežtomis ekonominėmis sankcijomis.

2022 m. vasario 18 d. Ukrainos teritorijoje esančiose vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose (DLR, LLR) paskelbta visuotinė mobilizacija.

Vasario 21 d. per tariamai tiesiogiai transliuotą Rusijos saugumo tarybos posėdį kiekvienas institucijos narys V. Putino kviečiamas pareiškė paramą vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimui, kai V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo DNR ir LLR pripažintos nepriklausomomis.

Vasario 22 d. Federacijos Taryba suteikė prezidentui leidimą panaudoti Rusijos karius užsienyje. Kitos dienos vakarą buvo paskelbti DLR ir LLR vadovų kreipimaisi, kuriuose prašoma Rusijos suteikti jiems karinę pagalbą.

Vasario 24 d.

Vasario 23 d. 21.32 val. Niujorko laiku prasidėjo skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) posėdis. Jį pradėjęs JT generalinis sekretorius António Guterresas kalbėjo apie ženklus, rodančius, kad „puolimas prieš Ukrainą yra neišvengiamas“. A. Guterresas kreipėsi į Rusijos prezidentą: „Prezidente Putinai, sustabdykite savo kariuomenę, neleiskite pulti Ukrainos.“ Tačiau Europoje, kur jau aušo vasario 24-osios rytas, prasidėjo karas.

Vasario 24 d. 5.30 val. Maskvos (4.30 val. Kyjivo) laiku Rusijos valstybiniai televizijos kanalai pradėjo transliuoti 28 minutes trukusią V. Putino kalbą, kurioje jis pranešė apie „specialios karinės operacijos“ Ukrainoje pradžią. Jis aiškino, kad NATO artėja prie Rusijos sienų, esą Rusija neturi kitos galimybės apsiginti. „Operacijos“ tikslą V. Putinas apibūdino kaip „žmonių, kurie jau aštuonerius metus patiria Kyjivo režimo patyčias, genocidą, gynybą", o tam, kad užkirstų kelią tariamoms patyčioms ir genocidui, Rusijai reikia „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“.

Dar nesibaigus V. Putino kalbos transliacijai, Kyjive, Charkive, Odesoje, Kramatorske, Berdianske, Odesoje ir kituose Ukrainos miestuose pasigirdo sprogimai, suintensyvėjo apšaudymai Donecko fronte. Atakuoti Ukrainos kariniai objektai visoje šalyje.

Invazija prasidėjo dar tebevykstant JT ST posėdžiui, kuriame Ukrainos nuolatinis atstovas Sergijus Kyslycia pranešė Rusiją paskelbus karą ir paragino visus susirinkusius „padaryti viską, kas įmanoma, kad tai būtų sustabdyta“. Jis ragino Rusijos ambasadorių Vasilijų Nebenzią tuoj pat paskambinti Rusijos užsienio reikalų ministrui ir išsiaiškinti, kas vyksta, tačiau šis atsakė neketinantis žadinti ministro.

Kyjivas pranešė nutraukiantis diplomatinius santykius su Maskva.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šalyje karo padėtį. „Raginu visus Ukrainos piliečius likti namuose. Kariuomenė dirba. Mes dirbame, – į tėvynainius per socialinius tinklus kreipėsi V. Zelenskis. – Nepanikuokite. Esame stiprūs, esame pasiruošę viskam. Mes laimėsime. Šlovė Ukrainai.“

Apie 18 val. Gyvačių saloje esantys Ukrainos pasieniečiai pranešė BBC, kad sala yra atakuojama. Operacijoje dalyvavo Rusijos kreiseris „Maskva“, korvetė „Vasilijus Bykovas“ ir naikintuvas „Su-24“. Nepaisant priešo jėgų persvaros, ukrainiečiai atsisakė pasiduoti. Radijo ryšiu kreiserio kapitonui pasieniečiai ištarė vienu pirmuoju Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusią frazę apie rusų laivą („Rusų karo laive, eik nach*i“). Salos gynėjai paimti į nelaisvę.

Per pirmąją invazijos dieną Rusijos kariai pasistūmėjo 25–30 km į Ukrainos gilumą ir 70–90 km į pietus. Rusijos desantininkai išsilaipino 25 km nuo Kyjivo esančiame Hostomelio oro uoste, tačiau iki dienos pabaigos Ukrainos pajėgoms pavyko atkovoti objektą.

Iki vakaro Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominės elektrinės teritoriją, į nelaisvę paėmė ją saugojusius Ukrainos nacionalinės gvardijos karius, o darbuotojai faktiškai tapo įkaitais.

Ukrainos piliečiai plūstelėjo vakarinių šalies sienų link.

Vasario 25 d.

Rusijos pajėgos ir ukrainiečių karinėmis uniformomis persirengę diversantai bandė patekti į Kyjivo centrą, tačiau buvo sunaikinti Obolonės rajone.

6.47 val. vietos laiku ukrainiečių kariuomenė susprogdino tiltą Ivankive netoli Kyjivo – taip sustabdyta rusų tankų kolona.

Ukrainoje paskelbta visuotinė mobilizacija.

Rusijos pajėgos vėl užėmė Hostomelio oro uostą, tačiau Ukrainos pajėgos sugadino kilimo ir tūpimo taką, todėl oro uostu nebuvo galima naudotis.

Rusijos kariuomenė atblokavo Šiaurės Krymo kanalą, kuriuo į 2014 m. okupuotą pusiasalį tiekiama iki 85 proc. geriamojo vandens.

Iš Krymo puolančios Rusijos pajėgos priartėjo prie Chersono, pralaužė miesto gynybą ir pasiekė Antonivkos tiltą per Dniprą.

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie JAV veikiančių Rusijos bankų turto įšaldymą.

Ukrainos pietuose vyko mūšiai dėl Melitopolio. Ukrainos kariuomenė sprogdino tiltus, bandydama sulėtinti rusų veržimąsi, tačiau vakare Rusijos pajėgos pranešė užėmusios miestą.

Kai V. Zelenskis praleido numatytą pokalbį telefonu su Italijos premjeru Mario Draghi, užsienyje kilo trumpas sąmyšis dėl Ukrainos vadovo buvimo vietos, tačiau vėliau tą pačią dieną jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nusifilmavo Kyjivo centre apsuptas kelių patarėjų. Iki šiol V. Zelenskis kiekvieną vakarą kreipiasi į Ukrainos žmones, gynėjus.

Vasario 25 d. JAV ir Albanija pasiūlė JT ST rezoliuciją, kurioje raginta imtis atsakomųjų veiksmų dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Dokumente reikalauta, kad Rusija nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų savo karius. Tačiau kaip JT ST nuolatinė narė Rusija vetavo rezoliuciją.

Prie vakarinių Ukrainos sienų ėmė formuotis nuo karo bėgančių žmonių eilės. Vėliau pradėjo kursuoti evakuaciniai traukiniai, gabenantys žmones iš rytinių ar centrinių Ukrainos rajonų į Lvivą. Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 19 d. Lenkijos ir Ukrainos sieną kirto daugiau kaip 9,945 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.

Vasario 26 d.

Naktį pranešta apie mūšius Vasilkovo mieste netoli Kyjivo, kur, pasak Ukrainos atstovų, dar kartą buvo bandyta išlaipinti rusų desantininkus.

Nuo 3 val. nakties naujienų agentūros pradėjo skelbti pranešimus apie prasidėjusius gatvių mūšius Kyjive.

V. Zelenskis paskelbė trumpą kalbą, kurioje perspėjo dėl dezinformacijos, esą jis pabėgo iš Kyjivo, ir pranešė atmetęs JAV pasiūlymą evakuotis.

Rusijos pajėgos užėmė strategiškai svarbų Berdiansko miestą, esantį prie Azovo jūros.

Vasario 27 d.

Naktį Rusijos pajėgos smogė Ukrainos aerodromams ir kuro saugykloms.

Paaiškėjo, kad rusų okupantai Hostomelio aerodrome sunaikino didžiausią pasaulyje transporto lėktuvą „An-225 Mrija“.

Į Charkivą įvažiavo lengvoji Rusijos technika.

V. Putinas nurodė Rusijos gynybos ministrui ir Rusijos generalinio štabo viršininkui įjungti Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų „ypatingos parengties režimą“.

Vasario 28 d.

Remdamasi Montrė konvencija Turkija uždarė Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius – Rusija prarado galimybę siųsti karo laivus į Juodąją jūrą.

Rusija apšaudė Charkivo srities gyvenvietes ir karinės infrastruktūros objektus, Kyjivą ir Odesą, Severodonecką. Iš dalies buvo apsuptas Mariupolis ir Chersonas.

Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje įvyko pirmasis Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimas. Derybos baigėsi be rezultatų.

V. Zelenskis pasirašė Ukrainos paraišką dėl narystės ES.

„Maxar Technologies“ paskelbė palydovinę nuotrauką, kurioje matyti iš Baltarusijos Kyjivo link judanti didžiulė Rusijos karinės technikos kolona.

Šliaužianti okupacija: kovas

Kovo 1 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Charkivą, smogė televizijos bokštui Kyjive, Babin Jare esančiam memorialui Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti. Pranešta apie Rusijos pajėgų surengtą Ukrainos karinės bazės Achtyrkoje (Sumų srityje) ataką, per kurią žuvo daugiau kaip 70 karių.

Bepiločiais „Bayraktar TB2“ Ukraina sėkmingai atakavo Kyjivo link judančią koloną – sunaikinti keli zenitinių raketų paleidimo įrengimai, artilerijos pabūklai, sunkvežimiai ir tankai.

Prasidėjo Mariupolio apgultis. Rusijos pajėgos blokavo humanitarinės pagalbos pristatymą miesto gyventojams, juos neteisėtai gabeno į Rusiją ir okupuotą Ukrainos teritoriją. Miesto gyventojai ėmė slėptis metalurgijos kombinato „Azovstal“ teritorijoje, kur vadovybė dar nuo 2014 m. buvo sutvarkiusi slėptuves, aprūpinusi jas sausais maisto daviniais.

Kovo 2 d. Rusijos pajėgos užėmė Chersono miestą ir teritoriją dešiniajame Dniepro krante. Tai buvo pirmasis didelis miestas ir vienintelė regiono sostinė, kurią okupavo Rusijos pajėgos.

Kovos tęsėsi Kyjivo, Charkivo, Černihivo, Sumų, Mariupolio, Mykolajivo, Enerhodaro ir kitų miestų pakraščiuose. Nepaisant okupacijos, Chersone surengti proukrainietiški mitingai.

ES atjungė pirmuosius septynis Rusijos bankus nuo SWIFT tarpbankinės sistemos. Buvo uždrausta parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti eurų banknotus į Rusiją. Tą pačią dieną JT Generalinė Asamblėja balsavo už rezoliuciją, kuria Rusija raginama nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje ir išvesti savo karius.

JT Generalinė Asamblėja susirinko į neeilinį posėdį ir priėmė rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą. Jai pritarė 141 JT narė, 35 valstybės susilaikė, o penkios delegacijos – Rusijos, Baltarusijos, Šiaurės Korėjos, Sirijos ir Eritrėjos – balsavo prieš. Rezoliucijoje reikalaujama, kad „Rusijos Federacija nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“.

Paskelbti nauji duomenis apie Kyjivo link judančią koloną. Joje, spėjama, buvo iki 15 tūkst. karių, platesniuose kelio ruožuose judėjo po tris transporto priemones. Kolonos ilgis – 64 km.

Kovo 4 d. okupantai įžengė į Enerhodarą ir užėmė netoli gyvenvietės esančią Zaporižios atominę elektrinę.

Kovo 9 d. oro smūgių taikiniu tapo Mariupolio ligoninė, sunaikintas gimdymo skyrius.

Kovo 10 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Antalijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pagrindinis Turkijos tarpininkaujamų derybų klausimas – susitarti dėl humanitarinio koridoriaus iš apsiausto Mariupolio, kuriuo būtų galima išvesti civilius gyventojus ir pristatyti humanitarines atsargas į apgultą miestą. S. Lavrovas po derybų surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti dialogą.

Kovo 14 d. Ukraina su Rusija susitarė dėl dešimties humanitarinių koridorių.

Kovo 15 d. visiškai okupuota Chersono sritis. Daugumoje rajonų nebuvo elektros, dujų ir vandens, kai kuriose vietovėse nutrauktas maisto tiekimas.

Kovo 16 d. Rusija atakavo dramos teatrą Mariupolyje, kur slėpėsi šimtai žmonių. Spėjama, iš naikintuvo numestos dvi 500 kg bombos. Galėjo žūti apie 600 žmonių.

Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje nurodė Rusijai nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.

Po V. Zelenskio kreipimosi į JAV Kongresą Joe Bidenas paskelbė, kad JAV suteiks Ukrainai papildomą 800 mln. dolerių karinę pagalbą, pareiškė, kad Valstijos laiko V. Putiną karo nusikaltėliu, o Rusijos vyriausybę pirmą kartą oficialiai apkaltino karo nusikaltimais dėl invazijos. Rusija pašalinta iš Europos Tarybos.

16 d. pranešta, kad Kyjivo link judėjusi Rusijos kolona tebėra įstrigusi. Be ukrainiečių atakų bepiločiais, jos misiją sužlugdė logistikos problemos.

Kovo 17 d. V. Zelenskis kreipėsi į Vokietijos parlamentą sakydamas, kad „Europos viduryje yra nauja siena tarp laisvės ir laisvės nebuvimo ir ši siena tampa vis aukštesnė su kiekviena bomba, krintančia ant Ukrainos“. Tačiau Vokietijos parlamentas, užbaigęs kalbos svarstymą dienos darbotvarkėje, nenumatė laiko jai aptarti.

Kovo 19 d. okupantai numetė bombas ant meno mokyklos Mariupolyje, kurioje tuo metu galėjo slėptis apie 400 žmonių.

Kovo 24 d. okupuotame Berdianske ukrainiečių gynėjai raketomis „Točka-U“ sunaikino Rusijos desantinį laivą „Saratov“. Taip pat buvo apgadinti dideli desantiniai laivai „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkask“.

Ukraina ir Rusija pirmą kartą apsikeitė belaisviais. Periodiniai apsikeitimai belaisviais vyksta iki šiol. Kiek ukrainiečių šiuo metu yra rusų nelaisvėje, neskelbiama.

Kovo 29 d. Ukrainos delegacija Stambule surengė derybas su Rusijos puse ir pateikė oficialius Kyjivo pasiūlymus dėl naujos saugumo garantijų sistemos Ukrainai.

Kovą iš savanorių buvo suformuotas Konstantino Kalinausko batalionas (gegužę performuotas į pulką). Pirminis jo tikslas – Kyjivo gynyba. Jame kaunasi taktinės grupės „Baltarusija“, organizacijos „Baltasis legionas“, judėjimo „Jaunasis frontas“, „Jaunimo blokas“ atstovai, po protestų 2020 m. į Ukrainą emigravę baltarusiai. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančio pulko gretose yra ir Lietuvos piliečių.

Karščiausiu tašku fronte lieka Bachmutas. Jį priešo pajėgos nesėkmingai bando užimti nuo rugpjūčio 1-osios.

Balandis: Buča ir „Moskva“

Rusijos kariuomenė užėmė Izumo miestą Charkivo srityje. Ukrainos kariuomenė išlaisvino Borodianką, Vorzelą, Bučą ir kelias kitas gyvenvietes Kyjivo srityje, išlaisvintos Žytomyro, Sumų, Černihivo sritys.

Balandžio 2 d. Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad visa Kyjivo srities teritorija buvo išvaduota iš Rusijos reguliariosios kariuomenės.

Pasirodė pirmieji pranešimai apie rusų pajėgų nusikaltimus. Ypač šokiruojančios žinios iš Bučos, kur nuo kovo 3 d. iki balandžio 1 d. rusų kareiviai nužudė apie 650 civilių. Okupantai šaudė praeivius, suimdavo, kankindavo ir sušaudydavo civilius vyrus ir moteris, užfiksuota seksualinių nusikaltimų tiek prieš suaugusiuosius, tiek prieš vaikus. Nužudytų ukrainiečių kapaviečių, kankinimo kamerų vėliau rasta ir kituose išlaisvintuose regionuose.

Okupacijos padariniai Bučoje sukrėtė ne tik ukrainiečius. Kyjivas atsisakė tolesnių pokalbių su Rusija, o užsienio politikai, ypač – po apsilankymo Bučoje – kalbas apie poreikį derėtis keisdavo pažadu suteikti Ukrainai karinės paramos.

Pirmosiomis balandžio dienomis Ukrainos kariškiams pavyko išstumti okupantus iš Černihivo ir Sumų sričių.

Įnirtingos kovos persikėlė į Donbasą – Donecko ir Luhansko sritis – sakė prezidentūros kanceliarijos atstovai prasidėjus antrajam karo etapui.

6 d. Mariupolio miesto taryba pranešė, kad po žinių apie Bučos tragediją Rusijos okupacinės pajėgos Mariupolyje pradėjo deginti per invaziją žuvusiųjų kūnus mobiliuosiuose krematoriumuose.

8 d. Rusijos kariai raketomis atakavo Kramatorsko geležinkelio stotį Donecko srityje, kur keli tūkstančiai žmonių ten laukė evakuacijos traukinių. Per ataką žuvo 59 žmonės, iš jų septyni – vaikai. Dar daugiau kaip 100 piliečių buvo sužeista.

Balandžio 14-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis „Neptun“ smogė kreiseriui „Maskva“. Laive kilo gaisras. Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kartu su įgula nuskendo. Ukraina paskelbė nuskendusį kreiserį povandeniniu kultūros paveldo objektu.

Balandį paaštrėjo situacija Mariupolyje. 19 d. rusai pradėjo šturmuoti „Azovstal“, ant gamyklos numetė galingą bombą. Agresorius ne kartą siūlė miesto gynėjams pasiduoti, tačiau Ukrainos kariuomenė atmetė visus pasiūlymus.

26 d. JAV iniciatyva Ramšteino oro bazėje Vokietijoje įvyko daugiau kaip 40 šalių gynybos ministrų ir kariuomenių vadų susitikimas, kuriame buvo koordinuojama karinė pagalba Ukrainai. Susitikimo metu de facto buvo sukurta antirusiška koalicija. Per dvylika karo mėnesių įvyko devyni tiesioginių arba nuotolinių Ramšteino formato susitikimų.

Gegužė: „Azovstal“ drama

Ukrainos pajėgos aviacija ir bepiločiais „Bayraktar“ sunaikino netoli Gyvačių salos buvusius keturis Rusijos patrulinius laivus, desantinį katerį, saloje įrengtas priešlėktuvinės gynybos sistemas, vadavietę, šaudmenų sandėlį, besilaipinantį desantą. Rusijai pavyko į salą pristatyti oro gynybos sistemų.

Gegužės 4 d. Rusijos kariai prasiveržė į gamyklos „Azovstal“ teritoriją.

Tarpininkaujant JT, Ukraina ir Rusija susitarė ir iki 7 d. evakavo civilius, pasislėpusius „Azovstal“ slėptuvėse.

9 d. JAV prezidentas pasirašė panaudos sutartį Ukrainai, pagrįstą Antrojo pasaulinio karo laikų lendlizo sistema, padėjusia Vašingtono sąjungininkėms nugalėti nacistinę Vokietiją.

11 d. Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių bandydamos persikelti per Siverskio Doneco upę ties Bilohorivka.

15 d. savo teritoriją vaduojančios Ukrainos pajėgos pasiekė sieną su Rusija Charkivo srityje.

Naktį iš gegužės 16-osios į 17 d., vykdydami karinės vadovybės įsakymą gelbėti savo personalo gyvybes, priedangą paliko „Azovstal“ gynėjai, nuo pat kovo 18 d. gynę gamyklą. Okupantai juos išgabeno į Novoazovsko ir Olenivkos teritorijas, iš kur dalį vėliau perkėlė į Rusiją. Tuo metu bent 600 „Azovstal“ gynėjai buvo sužeisti, 40 – sunkios būklės. Mūšiai dėl Mariupolio, o vėliau dėl „Azovstal“ sulaikė Rusijos pajėgas nuo tolesnių veiksmų vakarų kryptimi, leido Ukrainai sukaupti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir sulaukti pagalbos iš partnerių.

28 d., remdamasi britų žvalgybos duomenimis, žiniasklaida pranešė, kad per tris karo mėnesius agresoriaus patirti nuostoliai pranoksta SSRS patirtus per devynis karo Afganistane metus.

Per kontrpuolimą Chersono srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino daugiau kaip 20 gyvenviečių.

Birželis: atgauta sala

2 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino du Rusijos greitaeigius desantinius laivus Dnipro-Bugo žiotyse.

17 d. Ukrainos pajėgos nuskandino ginklus gabenusį Rusijos vilkiką.

20 d. suduoti smūgiai Juodojoje jūroje esančioms 2014 m. Rusijos užgrobtoms naftos ir dujų platformoms, Gyvačių saloje dislokuotoms rusų pajėgoms. Įsitvirtinusi šioje saloje, Rusija galėjo dominuoti Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje ir atverti kelią į Ukrainos pakrantę savo desantui. Be to, sala – netoli Dunojaus deltos ir yra strategiškai svarbi galimo Rusijos ir NATO konflikto atveju.

23 d. Europos Vadovų Taryba suteikė Ukrainai kandidatės į ES statusą.

Birželio 24-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš Sjevjerodonecko į labiau įtvirtintas pozicijas. Mūšis dėl miesto gerokai išsekino Rusijos karius ir privertė juos susilpninti puolimą kitose fronto dalyse.

27 d. iš Rusijos teritorijos raketomis atakuotas Kremenčiuke (Poltavos srityje) prekybos centrą. Per išpuolį žuvo 21 žmogus, 1 paskelbtas dingusiu, 101 sužeistas.

29 d. V. Putinas pranešė apie naujus invazijos į Ukrainą tikslus – perimti Donbaso kontrolę ir gauti Rusijos saugumo garantijas.

30 d. Rusų pajėgos paliko Gyvačių salą.

Liepa sustingusi laukime

Liepos pradžioje Rusija kontroliavo 95 proc. Chersono, 70 proc. Zaporižios, 10 proc. Nikolajivo sričių. Okupacinė valdžia vietos mokyklose įvesdavo rusišką mokymo programą, nukreipdavo interneto serverius į Rusiją, grivną pakeisdavo į rublius, ėmė versti vietos gyventojus tapti Rusijos piliečiais.

Liepos 1-osios naktį Rusijos „Tu-22“ iš Juodosios jūros atakavus Odesos sritį žuvo mažiausiai 17 žmonių.

3 d. po kelias savaites vykusių įnirtingų mūšių, saugant karių gyvybes, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš  strategiškai svarbaus rytinio Lysyčansko miesto.

10 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas britų laikraščiui „The Times“ pareiškė, kad prezidentas V. Zelenskis yra nurodęs Ukrainos kariuomenei parengti operacijos planą, kaip susigrąžinti Rusijos kariuomenės užimtas pietines šalies teritorijas.

19 d. Ukrainos pajėgos HIMARS raketomis atakavo Antonivkos, o vėliau sunaikino ir likusius tiltus per Dnipro upę, tai labai apsunkino priešo galimybes persikelti į dešinįjį krantą. Naudodamos šią reaktyvinės artilerijos sistemą Ukrainos pajėgos pradėjo sistemingai naikinti giliame užnugaryje esančius Rusijos amunicijos sandėlius, vadavietes.

Liepos 29-osios naktį Rusija susprogdino Olenivkos koloniją, kurioje buvo laikomi į nelaisvę patekę Ukrainos kariai. Kokiomis aplinkybėmis žuvo 53 ir buvo sužeisti 130 čia laikyti ukrainiečiai, tiksliai nežinoma iki šiol.

Keisti sprogimai rugpjūtį

Giliau nuo fronto linijos esančioje Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje kariniuose objektuose prasidėjo incidentai, kurių kilmės neskubėjo aiškinti nei Ukraina, nei Rusija.

9 d. Kryme, Sakų rajone, aerodrome, kuriame bazavosi Rusijos kariniai lėktuvai, įvykus sprogimams, buvo sunaikinti keli orlaiviai ir karinis personalas.

16 d. Džankojaus rajone sprogimai sunaikino didelį Rusijos amunicijos sandėlį ir nutraukė geležinkelio susisiekimą tarp žemyninės Ukrainos ir Krymo.

18 d. įvyko sprogimai Balbeko aerodrome netoli Sevastopolio ir Kerčėje, o vėliau – Eupatorijoje, Bachčisarajuje, Sevastopolyje ir Molochnėje, Rusijos Juodosios jūros laivyno štabe.

24 d. Rusija raketomis atakavo Čaplyno geležinkelio stotį Dnipro srityje. Išpuolis nusinešė 25 žmonių gyvybes.

Rugpjūčio 30 d. Rusija pradėjo telkti pajėgas Chersono kryptimi. Ukraina suintensyvino priešo taikinių atakas.

Rugsėjo pergalės

1 d. Zaporižios AE apsilankė TATENA delegacija. Vėliau atsirado liudijimų apie Zaporižios AE darbuotojų patiriamą nuolatinį psichologinį smurtą, gąsdinimus, kankinimus, vertimą tapti Rusijos piliečiais.

Ukrainos kontrpuolimas Chersono srityje privertė rusus sutelkti didelę dalį savo kariuomenės pietuose. Tuo pasinaudojusios Ukrainos pajėgos rugsėjo 7 d. pradėjo puolamąją operaciją Charkivo srityje ir gretimose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose.

8 d. buvo išlaisvinta Balaklija, o rugsėjo 10 d. – Kupianskas. Rusijos kariuomenei ėmė grėsti apsuptis, todėl okupantai kartu su kolaborantais pradėjo masiškai trauktis iš Luhansko srities, palikdami Iziumą ir Vovčanską.

Rugsėjo 21-osios naktį apsikeista belaisviais. Ukraina susigrąžino daugiau kaip 200 karių, tarp jų ir 182 „Azovstal“ gynėjai ir vadai. Tarp grąžintųjų į Rusiją – ir balandį Ukrainoje suimtas V. Putino asmeninis draugas oligarchas Viktoras Medvedčiukas. Penki „Azovstal“ ir Mariupolį gynusių dalinių vadai pagal susitarimą iki karo pabaigos turi turi likti Turkijoje, šios šalies prezidento žinioje.

21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją Rusijoje. Baimindamiesi būti pasiųsti į frontą, iš šalies masiškai pradėjo bėgti šaukiamojo amžiaus vyrai. Per penkias dienas šalį paliko daugiau kaip 260 tūkst. vyrų

Rugsėjo 23–27 d. dienomis surengti pseudoreferendumai dėl Chersono ir Zaporižios sričių įsijungimo į Rusijos Federacijos sudėtį. Okupuotos Mykolajivo srities žemės prijungtos prie Chersono srities.

Spalio smūgiai

Spalio 1 d. Ukrainos kariai įžengė į Lymaną Donecko srityje.

5 d. Rusijos prezidentas pasirašė Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksijos dokumentus.

Spalio 8-osios rytą įvyko sprogimas ant tilto per Kerčės sąsiaurį, jungiančio okupuotą Krymo pusiasalį ir Rusijos žemyninę dalį. Eismas tiltu galutinai neatnaujintas iki šiol.

Simbolis: vasario 27 d. per Hostomelio oro uosto ataką buvo sunaikintas Kyjive sukurtas ir pagamintas didžiausias planetoje lėktuvas. / „Wikipedia“ nuotr.

11 d. Ukrainai pavyko grąžinti 62 karių kūnus, tarp jų – ir žuvusių per išpuolį Olenivkoje. Tačiau tikslų šio nusikaltimo aukų skaičių ir žuvusiųjų sąrašą bus galima nustatyti tik po identifikavimo.

10 d. Rusija surengė pirmąjį masinį raketų smūgį Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir didžiausią raketų smūgį visai Ukrainos teritorijai nuo invazijos pradžios. Priešas naudojo sparnuotąsias, balistines, priešlėktuvines raketas, žvalgybinius ir atakuojančius Irano gamybos bepiločius orlaivius „Shahed-136“.

Iki buvo atrastas efektyviausias gynybos algoritmas, Ukrainai teko kęsti dramatišką elektros energijos stygių. Stengiantis patenkinti gamybos ir būtiniausių viešųjų objektų elektros poreikius ir operatyviai tvarkyti pažeistus energetinius objektus, šalyje laikinai taikytas elektros tiekimo grafikas, civiliai ir fiziniai asmenys apsirūpino arba padedant partneriams iš užsienio buvo aprūpinti elektros generatoriais.

2022 m. spalį, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Charkivo sritį ir pasistūmėjo Chersono kryptimi, Rusijos valdžia vėl nusprendė įvesti centralizuotą invazijos pajėgų vadovavimą. Vadovu buvo paskirtas armijos generolas Sergejus Surovikinas.

Lapkritį – į Chersoną

Ukrainos pajėgos sparčiai stūmėsi vaduodamos okupuotą Chersono sritį ir bandydamos atlaikyti puolimą rytų fronte – Luhansko ir Donecko srityse.

Lapkričio 9 d. Rusijos gynybos ministerija praneša įsakiusi savo pajėgoms pasitraukti iš Chersono ir palikti dešinįjį Dnipro krantą.

11 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Chersoną.

Negalėdama pasidžiaugti sėkme mūšio lauke, Rusija tęsė civilių terorą. Lapkričio 15 d. surengta didžiausia ataka nuo invazijos pradžios prieš energetikos objektus. Per ataką žuvo ir du netoli sienos su Ukraina buvę Lenkijos piliečiai.

Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinių tarnybų gynybos ir saugumo studijų institutas paskelbė pirmojo karo pusmečio analizę. Remdamiesi okupantų dokumentais, studijos autoriai, be kita ko, praneša, kad Rusija tikėjosi Kremlius planavo visiškai okupuoti Ukrainą per dešimt dienų ir oficialiai ją aneksuoti iki rugpjūčio. Planuota grąžinti į valdžią savo remiamą buvusį prezidentą Viktorą Janukovičių, okupuotose teritorijose atlikti gyventojų valymus – nelojalūs gyventojai ir šalies vadovybė turėjo būti sunaikinta.

Gruodžio kovos

Gruodžio 5 d. sprogimai įvyko dviejuose Rusijos kariniuose aerodromuose – Engelso (Saratovo sritis) ir Diagilevo (Riazanės sritis). Apgadinti trys orlaiviai ir sukelta abejonių dėl naujų Ukrainos galimybių – abu taikiniai buvo už kelių šimtų metrų nuo Ukrainos sienos.

Rusija tęsė Ukrainos civilių objektų atakas – taikomasi į kritinės infrastruktūros mazgus, raketos krinta ir į gyvenamuosius namus, viešas erdves.

Mūšio lauke priešas siekė užimti Avdijivkos ir Bachmuto miestus.

Iki mėnesio vidurio Ukrainos pajėgos, įvairiais vertinimais, išlaisvino nuo 41–78 tūkst. kv. km nuo vasario 24-osios Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos.

Gruodžio 22 d. „New York Times“ įvardijo rusų desantininkus, žudžiusius ukrainiečius Bučoje – tai desantininkai iš 234-ojo oro desantininkų pulko.

Su 2022-aisiais Rusija atsisveikino surengdama masyvias sostinės ir kitų Ukrainos miestų atakas.

Ukraina priešą pasveikino Naujųjų naktį atakuodama kareivines Makijivkoje (Donecko srityje) ir Čulakovkoje (Chersono srityje). Ukrainos teigimu, per abi atakas žuvo arba buvo sužeista apie 900 Rusijos karių.

2023 m. sausis

Pagrindiniai mūšiai virė dėl Solidaro, Donecko srityje, netoli Bachmuto.

Sausio 11 d. naujuoju Rusijos karinės grupuotės Ukrainoje vadu paskirtas Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas.

Sausio 14-osios popietę Rusija surengė eilinę Ukrainos miestų ataką. Viena raketų pataikė į gyvenamąjį pastatą Dnipre – akimirksniu ar po griuvėsiais žuvo 46 civiliai žmonės, dar 80 buvo sužeisti. Raketų nuolaužos pasiekė ir Moldovą.

19 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl specialaus tribunolo Rusijos ir Baltarusijos aukščiausiajai vadovybei, susijusiai su ginkluota agresija prieš Ukrainą, įsteigimo.

24 d. rusai pradėjo naują Vuhledaro puolimą, kurį Ukrainos pajėgos atremia naikindamos ir elitinėmis vadinamas priešo pajėgas. Šis miestas Donecko srityje yra tramplinas Ukrainos kontrpuolimui Mariupolio link.

29 d. fronte žuvo žurnalistas, rašytojas iš Odesos Igoris Teriochinas. Jis tapo 44-uoju žiniasklaidos atstovu, žuvusiu dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Aštuoni iš jų žuvo dirbdami žurnalistinį darbą, 36 – fronte arba tapo Rusijos atakų aukomis ne darbo metu.

Vasaris – skausmo mėnuo

Skaičiuodama paskutines pirmųjų karo metų savaites Ukraina žvelgė į Bachmutą, kuris išlieka karščiausia vieta visoje fronto linijoje.

4 d. per eilinį apsikeitimą belaisviais namo grįžo 116 ukrainiečių – kai kurie nelaisvėje buvo nuo pavasario, ir dalis savanorių kūnų.

Rusija intensyviai apšaudo pasienyje esančias Sumų ir Černigovo sritis, kasdienėmis atakomis terorizuoja Charkivo ir kitų miestų gyventojus.

Karščiausiu tašku fronte lieka Bachmutas – miestas Donecko srityje, kuriame per mūšius praktiškai nebeliko nesugriautų pastatų. Jį priešo pajėgos nesėkmingai bando užimti nuo rugpjūčio 1-osios.

10 d. dvi rusiškos raketos „Kalibr“ kirto Moldovos ir Rumunijos sienas.

23 d. okupuotame Mariupolyje girdėti mįslingi sprogimai, o ryšius su mieste likusiais ukrainiečiais palaikantys valdžios atstovai prašo artimiausiomis dienomis nesiartinti prie okupantų karinių objektų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, pranešė, kad Baltarusijos teritorijoje nėra pakankamai pajėgų, kad agresorius formuotų smogiamąsias grupes ir iš čia pultų Ukrainą.

Ekspertų manymu, Maskvos strateginis tikslas – artimiausiu metu užimti pagrindines Donecko srities gyvenvietes, o iki vasaros – dar neokupuotas Donecko ir Luhansko sričių žemes.