„Svarbu, kad neatmestume visko ilgalaikėje perspektyvoje, nes niekada nežinome, kokia rimta taps situacija“, – sakė ministrė, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis radijas ir naujienų agentūra PAP.

Visgi Suomija šiuo metu nėra linkusi siųsti savo karių ir net nėra pasirengusi apie tai diskutuoti, pabrėžė E. Valtonen.

Ji teigė, kad šiuo metu svarbiau didinti Vakarų pagalbą Ukrainai, ir pabrėžė, kad „daugelis Europos šalių galėtų padaryti daug daugiau“.

Pastaruoju metu būta nemažai diskusijų apie galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kurios tęsiasi nuo tada, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad ši galimybė neturėtų būti visiškai atmetama.

Svarbu, kad neatmestume visko ilgalaikėje perspektyvoje, nes niekada nežinome, kokia rimta taps situacija.

Prancūzų lyderio komentarai sukėlė karštas diskusijas tarp sąjungininkų, o daugelis NATO narių, įskaitant Vokietiją ir JAV, kategoriškai atmetė tokią galimybę.

Po E. Macrono pasiūlymo tuometinis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) vasario mėnesį pareiškė, kad nepritaria karių siuntimui į Ukrainą.

Nuo to laiko S. Niinisto prezidento poste pakeitė buvęs ministras pirmininkas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas), kuris yra tvirtas paramos Ukrainai šalininkas.

Ketvirtadienį Helsinkyje susitikę E. Valtonen ir jos Lenkijos kolega Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), be kita ko, aptarė ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

Pasak Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, derybose aptarta tolesnė Vakarų parama Ukrainai, įskaitant „abiejų šalių dalyvavimą teikiant visapusišką pagalbą“ kovojančiai šaliai.