Rusijos gynybos ministerija nurodo, kad išgyvenusiųjų nėra toje Juodosios jūros vietoje, kur nukrito karinis lėktuvas, pakilęs iš Sočio sekmadienio rytą skristi į Siriją, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Lėktuvo Tu-154 sudužimo vieta nustatyta, – taip, anot naujienų agentūrų, pareiškė ministerija, dar pažymėdama, kad iš vandens ištraukti keturi kūnai. – Nėra jokių ženklų, kad būtų išgyvenusiųjų“.

Ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo, kad ši tragedija bus kruopščiai ištirta, nuo jos nukentėjusiems bus suteikta pagalba. Žurnalistų, kariškių ir Aleksandrovo ansamblio artistų žūtį jis pavadino nesugrąžinama.

„Ši baisi tragedija nusinešė gyvybes žmonių, kurie buvo kupini jėgų ir planų, – sakoma D.Medvedevo telegramoje. – Tarp žuvusiųjų – žurnalistai, kariškiai, garsiojo Aleksandrovo ansamblio muzikantai; jie skrido į Siriją su labai geranoriška ir taikia misija. Su šia sunkia netektimi neįmanoma susitaikyti, ji nesugrąžinama“.

Į Juodąją jūrą nukritusiame lėktuve, remiantis sąrašu, buvo Aleksandrovo ansamblio vadovas Valerijus Chalilovas, Gynybos ministerijos kultūros valdybos viršininkas Antonas Gubankovas.

Šiame sąraše yra ir 64 Aleksandrovo ansamblio artistai bei devyni žurnalistai, taip pat „daktarė Liza“ – fondo „Teisingoji pagalba“ (Spravedlivaja pomošč) vadovė Jelizaveta Glinka. Pastaroji gabeno medikamentų Latakijos universitetinei ligoninei.

„Daktarė Liza buvo visų numylėtinė – sakė Michailas Fedotovas, prezidentinės Žmogaus teisių tarybos vadovas. – Daugelį metų ji praktiškai kasdien teikė paliatyviąją medicinos pagalbą, maitino benamius, rengė, teikė jiems prieglaudą; ji po kulkomis vežė ligonius ir sužeistuosius iš Donbaso, kad jie gautų pagalbą geriausiose Maskvos ir Sankt Peterburgo ligoninėse“...

Dar sąraše įrašyti aštuoni ekipažo nariai, aštuoni kariškiai, ir du federalinės valdžios civiliai tarnautojai.

Lėktuvas Tu-154, turėjęs skristi iš Sočio į Hmeimimo oro bazę Sirijoje nukrito praėjus maždaug 20 minučių nuo pakilimo iš Adlerio oro uosto sekmadienio rytą,

Tu-154 pakilo iš Sočio 5 val. 20 min. Maskvos (4 val. 20 min. Lietuvos) laiku ir dingo iš dispečerių radarų ekranų 5 val. 40 min. (4 val. 40 min.).

Iš Maskvos patikslinta, kad minėtu lėktuvu skrido 92 žmonės: 84 keleiviai ir 8 įgulos nariai.

Gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad lėktuvo kritimo rajone paieškos darbams sutelkti keturi laivai, penki sraigtasparniai, naudojami bepiločiai aparatai.

„Šiuo metu 1,5 km atstumu nuo Juodosios jūros pakrantės ties Sočio miestu 70 metrų gylyje aptikti lėktuvo Tu-154 fragmentai, – sakė jis. – Paieškos operacija tęsiama“.

Lėktuve buvo devyni žurnalistai: po tris televizijos kanalų NTV, „Zvezda“ ir Pirmojo kanalo.

Naujienų agentūros mini, kad už 6 km nuo kranto rastas ir vienas žuvusiojo kūnas, o plūduriuojančių lėktuvo fragmentų – už 12-14 km.

Nurodė atlikti  tyrimą

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui sudaryti valstybinę komisiją lėktuvo Tu-154 sudužimo Sočyje tyrimui ir vadovauti jai“, – sakoma Kremliaus pranešime sekmadienį. Taip pat pažymima, kad V.Putinas pareiškė užuojautą per šią katastrofą žuvusiųjų artimiesiems ir draugams.

Operatyvinė informacija nurodo, kad jau rasti penki žuvusiųjų kūnai.

Kaip sakė turėjęs skristi Aleksandrovo ansamblio narys Sergejus Chlopnikovas, bet iš sąrašo dar su kitais išbrauktas, nes nebetilpo į numatytą kvotą, į Siriją skrido ansamblio choras, baletas ir solistai, o orkestras liko namie. Muziką būtų užtikrinusi fonograma.

Pasak jo, ketinta skraidinti apie 90 žmonių, o ansamblyje yra 100-120 artistų.

Gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas dar patikslino, kad ryšys su lėktuvu dingo jau po dviejų minučių nuo starto.

„Šiandien atliekant planuotą skrydį 5 val. 25 min. iš Adlerio aerodromo, po starto 5 val. 27 min. dingo Gynybos ministerijos lėktuvo Tu-154 radarų žymė“, – pranešė jis.

Tu-154: avarijų istorija

Rusijos lėktuvų gamintoja „Tupolev“, gaminanti Tu-154 lėktuvus, kurių vienas sekmadienį nukrito į Juodąją jūrą su 92 žmonėmis, yra senstantis Rusijos „darbinis arklys“, kurio veikla pažymėta ne viena skaudžia katastrofa.

Nors Rusijos komercinės avialinijos šiais, dar 1972 metais pradėtais gaminti ir nuo 1994 metų nebegaminamais, lėktuvais keleivių nebeskraidina, juos vis dar naudoja šalies kariuomenė. Ir nepaisant įvykusios tragedijos, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas vietos naujienų agentūroms sekmadienį pareiškė, kad sprendimas visiškai atsisakyti Tu-154 orlaivių būtų „skubotas“.

Savo techninėmis specifikacijomis panašus į „Boeing 737“, Tu-154 gali skirsti 4000 kilometrų ir skraidinti nuo 155 iki 180 keleivių, skrisdamas 850 kilometrų per valandą greičiu.

Rusijoje ir užsienyje yra įvykusi ne viena aviakatastrofa, susijusi su Tu-154 lėktuvais.

2011 metų sausio 1 d. vienai komercinei aviakompanijai priklausantis lėktuvas Tu-154B užsidegė Rusijos tolimojoje šiaurėje prieš pat pakilimą. Tuomet žuvo trys žmonės, ir daugiau nei 30 buvo sužeista.

2014 metų gruodžio 4 d. iš Maskvos Domodedovo oro uosto turėjęs išskirsti Tu-154 lėktuvo subyrėjo. Žuvo du žmonės.

2010 metų balandžio 10 d. Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį(Lechą Kačynskį) ir daug šalies politinio elito atstovų skraidinęs Tu-154 lėktuvas nukrito prie Rusijos Smolensko miesto. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės.

2009 metų liepą Irano aviakompanijai „Caspian Airlines“ priklausantis orlaivis Tu-154 nukrito šiaurinėje Irano dalyje. Žuvo visi 168 juo skridusieji.

2006 metų rugpjūtį Rusijos aviakompanijai „Pulkovo“ priklausęs lėktuvas „Tupolev“ nukrito Ukrainoje. Žuvo 170 žmonių.

2012 metų vasarį Tu-154 lėktuvas nukrito Irano pietvakariuose. Žuvo 117 žmonių.

2001 metų liepą Tu-154 lėktuvas nukirti Sibire, Irkutske. Tuomet žuvo 145 žmonės. O 1996 metų rugpjūtį tokio pačio tipo lėktuvas nukrito Norvegijai priklausančioje Špicbergeno saloje. Žuvo 141 žmogus.