Maždaug apie 450 JAV karinių patarėjų, daugiausiai iš šalies Specialiųjų operacijų pajėgų, šiuo metu remia Irako pajėgas, kurios bando iš „Islamo valstybės“ atsikovoti jų tvirtovę Mosulą.

JAV kariai neturėtų dalyvauti realiuose koviniuose veiksmuose, tačiau pastarosiomis savaitėmis jie priartėjo taip arti fronto, jog buvo apšaudyti, todėl turėjo atsakyti ugnimi, sakė koalicijos atstovas pulkininkas Johnas Dorrianas (Džonas Dorianas).

„Pačiame Mosule ir aplink jį jie (kariai) buvo apšaudyti kelis kartus, jie taip pat kelis kartus atsišaudė“, - žurnalistams sakė karininkas vaizdo konferencijoje iš Bagdado.

Jis nekomentavo, ar susirėmimų metu JAV kariai buvo sužeisti.

Pentagonas kurį laiką paprastai nepateikia jokios statistikos apie nuostolius mūšių metu, argumentuodamas. jog taip realiuoju laiku priešui būtų suteikiama informacija.

J.Dorrianas sakė, jog dedamos visos pastangos, kad JAV kariai išvengtų susidūrimų.

Kai kadenciją baigiantis JAV prezidentas išsiuntė karius į Iraką 2014 metais, jis pabrėžė, kad jie ten turėtų būti tik kariniais patarėjais.

„Jie yra pasiųsti į tas vietas, kur (apšaudymai) neturėtų įvykti“, - sakė J.Dorrianas.

„Kartais (atakos) ištiks. Patikėkite manimi, mūsų pajėgos yra pakankamai pajėgios apsiginti ir jos tai darys labai smarkiai“, - pridūrė jis.

Tarptautinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ vadas generolas leitenantas Stephenas Townsendas (Stefenas Taunsendas) pirmadienį Bagdade sakė, kad JAV kariai kovoja arčiau fronto linijų, vykdydami įsakymus, duotus B.Obamos kadencijos pabaigoje.

Bet pastarieji susirėmimai gali reikšti, jog JAV kariai turi daugiau laisvės operuoti, prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Mušis dėl Mosulo prasidėjo spalio 17 dieną, o koalicijos palaikomi Irako kariai išstūmė „Islamo valstybę“ iš miesto rytinės dalies.

Kova dėl vakarų Mosulo turėtų būti itin žiauri, nes vyks tankiai apgyvendintoje vietovėje.