Konferencijos baigiamajame pranešime abi konflikto pusės raginamos „oficialiai atnaujinti savo įsipareigojimą siekti dvišalio sprendinio“ ir atsiriboti nuo atsisakančiųjų tai daryti.

Be to, jos įspėtos nesiimti vienašališkų veiksmų, galinčių pakenkti deryboms. Šis pareiškimas buvo aiški užuomina apie Izraelio vykdomas žydų nausėdijų statybas.

Nors palestiniečiai pritarė sekmadienio pareiškimui, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pavadino konferenciją „sufalsifikuota“ ir sukurta Izraeliui už akių, kad šalis būtų priversta priimti sąlygas, prieštaraujančias jos nacionaliniams interesams.

Konferenciją organizavusi Prancūzija savo ruožtu teigė, kad būtina išlaikyti gyvą viltį, kad bus pasiektas dviejų valstybių sprendinys. tarptautinė bendruomenė jau apie 20 metų ragina izraeliečius ir palestiniečius priimti tokį sprendinį.

Visgi daugeliui B.Netanyahu koalicijos narių dviejų valstybių sprendinys atrodo nepriimtinas – jie nori plėsti nausėdijas, o kai kurie net ragino aneksuoti kelias Vakarų Kranto teritorijas. Be to, D.Trumpas per savo rinkimų kampaniją Palestinos nepriklausomybės nė nepaminėjo.

Visgi, Izraelio naudai, konferencijos baigiamajame pareiškime išsakoma iš kritikos smurto kurstymui bei „terorui“, turint galvoje palestiniečių atakas. Be to, keli palestiniečių interesus atitinkantys punktai buvo išimti iš minėto pareiškimo projekto, kai to pareikalavo Paryžiuje susirinkę diplomatai.

Vis dažniau Izraelio ministrą pirmininką kritikuojantis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) derybose atstovavo savo šaliai ir gynė pastangas ieškoti kompromiso.

Jis nepritarė Izraelio išreikštai kritikai konferencijos atžvilgiu ir pareiškė, kad dviejų valstybių sprendiniui „iškilo grėsmė“. J.Kerry aiškino, kad šio sprendinio pagrindus būtina sustiprinti, jeigu tikrai norima, kad jis kada nors būtų pasiektas. Pasak jo, baigiamasis konferencijos pranešimas šią poziciją patvirtina, bet neprimeta sprendimo.

„Turint galvoje, kuria linkme viskas eina, ir kas vyksta, tai yra ypač svarbu“, – sakė jis.

Jis taip pat įspėjo, kad dar per anksti perkelti JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į ginčijamą Jeruzalę, kaip siūlo išrinktasis Amerikos prezidentas.

„Tam netinkamas metas, – pareiškė jis. – Manome, kad tai neprotinga.“

D.Trumpo būsimosios administracijos atstovai konferencijoje nedalyvavo ir dar nepakomentavo jos baigiamojo pranešimo.

Nors B.Netanyahu yra reiškęs palaikymą paramą dviejų valstybių sprendiniui, jo kritikai, tarp jų ir J.Kerry, sakė, kad besitęsiančios nausėdijų statybos okupuotose teritorijose kelia klausimų apie jo įsipareigojimą siekti taikos susitarimo.

Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Emmanuelis Nahshonas (Emanuelis Nahšonas) sekmadienio konferenciją atmetė ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ji buvo „plokščia kaip nevykusi suflė“

„Didelis šou nėra tiesioginių derybų tarp šalių pakaitalas“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) savo ruožtu sutiko, kad reikalingos tiesioginės derybos. „Tai ne diktato šalims klausimas... Tik tiesioginės derybos tarp izraeliečių ir palestiniečių gali nulemti taiką. Niekas už juos to nepadarys“, – sakė jis.

„Pasaulis negali, neturėtų paklusti esamai padėčiai“, – iš Europos, Artimųjų Rytų ir kitų regionų suvažiavusiems diplomatams bei Jungtinių Tautų, Arabų Lygos ir kitų tarptautinių organizacijų atstovams sakė F.Hollande‘as.

Prancūzijos vadovas teigė, kad jis „perspėja“, jog taikos derybos turėtų būti atkurtos, kol ekstremistų išpuoliai ir Izraelio nausėdijų plėtra dar nesužlugdė visų vilčių susitarti dėl dviejų valstybių.

Tuo tarpu vyriausiasis Palestinos atstovas Prancūzijoje įspėjo D.Trumpo administraciją „nenuvertinti“ konferencijos siunčiamos taikos žinios arba praėjusį mėnesį JT priimtos rezoliucijos, smerkiančios Izraelio nausėdijų statybas Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje.

Naujienų agentūrai AP palestiniečių pasiuntinys Salmanas Elherfi (Salmanas Elherfis) sakė, kad „dviejų valstybių variantas yra ne vienos šalies svajonė, o pastangos jį apsaugoti tapo viso pasaulio rūpesčiu“.

Palestinos pareigūnai tikisi, kad ši konferencija galiausiai gali sudaryti sąlygas deryboms – konkrečiai galimo Jeruzalės padalijimo ir dėl būtinybės sustabdyti Izraelio nausėdijų plėtrą.

Prancūzija ir kitos šalys išreiškė susirūpinimą, kad D.Trumpo administracijos palankumas nausėdijoms ir ambasados perkėlimas į Jeruzalę gali pakurstyti įtampą regione. Visgi pastarasis klausimas dėl ambasados baigiamajame pareiškime liko nepaminėtas.

B.Netanyahu taip pat nepriėmė kvietimo ir į specialų susitikimą po konferencijos. Buvo manyta, kad jame dalyvaus Palestinos prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas), tačiau jo vizitas į Paryžių buvo atidėtas.

Izraelio premjeras sakė, kad toks susitikimas nedaug teprisidėtų prie taikos siekio ir pareiškė, kad tai yra „paskutiniai vakarykščio pasaulio tvinksniai“.

„Rytojus atrodys kitaip ir rytojus yra labai arti“, – sakė jis, užsimindamas apie netrukus kadenciją pradėsiančią D.Trumpo administraciją.

Izraelio ir Palestinos lyderiai tiesioginėse derybose nėra dalyvavę nuo žlugusių JAV vadovaujamų taikos derybų 2014 metais.