Pietų Sudano nacionalinio statistikos biuro vadovas Isaiah Cholas Aruai (Izaijas Čolas Avajis) sakė, kad kai kuriose Didžiosios vienybės regiono dalyse jau prasidėjo badas ar esama bado grėsmės.

„Faktų visuma rodo, kad dėl ilgalaikių konflikto pasekmių, aukštų maisto produktų kainų, ekonominės krizės, mažo žemės ūkio produktyvumo ir sumažėjusių galimybių užsidirbti pragyvenimui“ 4,9 mln. žmonių susidūrė su badu, sakė jis.

Badmetis kai kuriuose Pietų Sudano regionuose paskelbtas vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažįstama bado skale.

„Šiandien pristatytos ataskaitos pagrindinė tragedija… yra tai, kad problema yra sukelta žmogaus“, – sakė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos Pietų Sudanui koordinatorius Eugene’as Owusu (Eženas Ovusus).

„Akivaizdžių veiksnių ten būta jau kurį laiką ir mes visi žinojome, kad turime didžiulę maisto krizę“, – sakė jis.

Pasak E.Owusu, konfliktas ir nesaugumas, su kuriuo susiduria humanitarinės pagalbos darbuotojai, prieš kuriuos rengiamos atakos jiems dirbant savo darbą, taip pat „humanitarinių išteklių“ grobstymas pagilino krizę.

„Norėčiau pasinaudoti šia proga ir paraginti vyriausybę, kariaujančias šalis ir visus veikėjus palaikyti humanitarinės pagalbos darbuotojus, kad būtų užtikrinta būtina prieiga ir mes galėtume toliau teikti būtiną pagalbą visiems, kam jos reikia“, – sakė jis.

Pilietinis karas naftos turtingame Pietų Sudane kilo 2013-aisiais, praėjus dvejiems metams po nepriklausomybės paskelbimo, kai prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) apkaltino savo buvusį pavaduotoją Rieką Macharą (Riką Mačarą) planuojant perversmą.

2015 metų rugpjūtį buvo pasirašytas taikos susitarimas ir suformuota vienybės vyriausybė, bet pastangos įtvirtinti taiką žlugo, pernai liepą Džuboje prasidėjus naujiems susirėmimams.