Karingą Rusijos toną greičiausia prislopino NATO – išgirdęs Lietuvos bei kaimynių nerimo balsą, aljansas dar prieš pratybas dislokavo priešakines pajėgas, sustiprino oro gynybą, surengė ir savas pratybas. Kartu ekspertai nuogąstauja, kad galbūt netikėtai greitas NATO atsakas didinti pajėgumus Baltijos šalyse, gali tapti Rusijai koziriu – priversti paskutinį Europos diktatorių Aleksandrą Lukašenką sutikti įrengti karinę bazę. Nujausdamas tai, kartu ir išsigandęs, kad Kremlius gali palikti pratyboms dislokuotus karius, Baltarusijos vadovas pademonstravo neregėtą skaidrumą – stebėti pratybų prisikvietė Vakarų žiniasklaidos. Baltarusijoje buvo ir LRT filmavimo grupė.

Ribotas, tačiau neįprastas Minsko atvirumas. Keliuose poligonuose Baltarusijoje leista stebėti bendrus karinius manevrus su Rusijos pajėgomis. Maždaug po keturiasdešimt žurnalistų kasdien, gal kiek mažiau užsienio stebėtojų, kurie skundėsi, kad vakaruose paprastai jiems leidžiama pamatyti daugiau.

Beveik laisvai galėjome filmuoti ir Barysave, kurio pašonėje įsikūręs vienas svarbiausių kaimyninės šalies poligonų – čia pratybas stebėjo ir Baltarusijos vadovas A. Lukašenka. Tačiau, vos priartėjus prie poligono, paaiškėja, kas tikrieji pratybų šeimininkai.

Arčiau filmuoti prie šio poligono mums neleido ne tik Baltarusijos, tačiau ir Rusijos karo policija. Būtent šiame poligone dislokuoti ne tik rusų kariai, tačiau pratyboms atvežti ir tankai

A. Lukašenka demonstruoja ramybę, esą pusketvirto tūkstančio Rusijos karių su karine technika jau kitą savaitę išvyks atgal. Tačiau Baltarusijos opozicija tikra: A. Lukašenka įsileido stebėtojų ir žurnalistų iš baimės. Vakarų žiniasklaida – garantas, kad Rusijos kariai tikrai paliks Baltarusiją.

„Palaukite, kol visi Rusijos ir mūsų kariai grįš į savo nuolatines dislokavimo vietas, ir tada pažiūrėsime, ką Europos politikai pasakys“, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Dabar Rusijos ir Baltarusijos pajėgos pasiekusios tokį integracijos lygį, kai kalbėti apie jų atskyrimą yra sudėtinga.

Analitikų teigimu, A. Lukašenkai, kol kas pavyksta atsilaikyti prieš Maskvos spaudimą leisti steigti karinę bazę. Priešingu atveju, tai reikštų Minsko nepriklausomybės pabaigą.

Tačiau baiminamasi, kad, gelbėdamas žemyn riedančią ekonomiką, Baltarusijos vadovas už piniginę paramą iš Maskvos gali ryžtis šiai leisti naudotis karine infrastruktūra. Rusija jau planuoja per trejus metus atnaujinti sandėlius, lėktuvų pakilimo takus, kad prireikus galėtų dislokuoti pajėgas. Būtent greito karių permetimo ir mokytasi per šių metų pratybas „Zapad“.

„Rusija teigia, kad Baltarusijoje ir Rusijoje vyksta tos pačios pratybos, tačiau Baltarusija nedalyvauja pratybose Rusijoje. Taip jie parodo, kad Baltarusija nėra nepriklausomas veikėjas, o tik Rusijos apendiksas. Tiesą sakant, Rusija nebelaiko Baltarusijos strategine partnere. Ji stengiasi pasiekti savo tikslus ir gauti iš to naudos“, – kalbėjo nepriklausomas Baltarusijos analitikas Dmitrijus Mickevičius.

„Pas mus daug kalbama, kad Rusija – sąjungininkė, bet tai ne tokia sąjungininkė, į kurį galima pasisukti nugara. Kariai gali išeiti, bet jei liks ginklų... Ant sienos kabantys ginklai, išauna. Nepasitikime ir karine kontrole, nes mūsų ginkluotųjų pajėgų vadai labai stipriai susiję su Maskva“, – pasakojo Baltarusijos opozicinės Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Manoma, kad tik laiko klausimas kiek ilgai Lukašenkai pavyks laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.

„Baltarusijos kariuomenė šiandien yra autonomiška? Tai yra turbūt didelis klausimas, nes akivaizdu, kad dabar Rusijos ir Baltarusijos pajėgos pasiekusios tokį integracijos lygį, kai kalbėti apie jų atskyrimą yra sudėtinga. Tai rodo, kad Rusijos galimybės kontroliuoti arba sąlygoti politinius tame tarpe procesus Baltarusijoje yra milžiniški“, – sakė Harvardo universiteto tyrėjas Linas Kojala.

„Jo priklausomybė nuo Rusijos pernelyg didelė, kad galėtų ilgai tą savarankiškumą rodyti, ir ta autonomija tik siaurės. Nes tas pavadėlis, ant kurio laiko V. Putinas, klausimas kiek jis ilgas bus? A. Lukašenka nori ilgesnio, o V. Putinas pasiimti prie savęs. Iš esmės, tai Rusijos gubernatorius, kuris turi tik truputį daugiau galimybių garsiau kalbėti, o ne turėti savarankišką sprendimą“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

Spaudimui pasiduodantis A. Lukašenka itin naudingas karinę galią demonstruojančiai Rusijai, greičiausiai, nesitikėjusiai tokių greitų NATO sprendimų, kai dar prieš „Zapad“ prie rytinių aljanso sienų dislokuotos priešakinės pajėgos, sustiprinta oro gynyba.

Galbūt todėl V. Putinas susilaikė nuo provokacijų ar mėginimo patikrinti aljanso tvirtumą.

Abejojama, ar Maskva atskleis ir tikrąjį pratybose „Zapad“ dalyvavusių karių skaičių. Iki šiol tikinama, kad jų būta ne daugiau nei 13 tūkst., ir tai esą buvo antiteroristinė operacija, prieš menamus separatistus naudojant tankus, laivus, raketas. Vakarai karių skaičių didina kartais ir skaičiuoja nemažiau nei 100 tūkst., o tikrasis pratybų scenarijus – konfliktas su NATO ir Baltijos šalių okupacija.

„Tikrieji žaidėjai buvo pirmosios tankų armijos, ketvirtosios divizijos vadas ir kiti dalykai, tai rodo, puolamąjį treniravimąsi. Jau nekalbant apie skaidrumo nebuvimą, tiek Kaliningrade, tiek Estijos ir Latvijos sienų. Kai išsiskiria šie aspektai, kas pranešama ir kas atliekama, nekelia pasitikėjimo“, – sakė Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Neabejojama, kad po pratybų Kremliaus politika ir toliau bus agresyvi, Rusijos ginkluotosios pajėgos aplink Baltijos šalis liks kartais didesnės už šiame regione dislokuotas NATO pajėgas.

„Po kariuomenės atitraukimo parengtis Rusijos kariuomenėje nemažėja, matyt net didės, ypač vidutinis 3–5 dienų laikotarpis, ir vienas iš tikslų buvo sąveika tarp institucijų, mobilizacijos pabandymas, taip kad Rusija bus labai greitai pasiruošusi sutelkti pajėgas. Ta pati 1 tankų armija, ir naujai suformuotos divizijos, jos niekur nedingsta, lieka netoli mūsų sienų, toj pačioj Vakarų apygardoj“, – tęsė R. Karoblis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras žada kitą savaitę išsamiai įvertinti „Zapad“. Galbūt išaiškės, ar į šių metų pratybų scenarijų buvo įtrauktos ir Rusijos branduolinės pajėgos. Suduoti branduolinį smūgį Rusija treniravosi ne kartą – prieš 4 metus imituotas prevencinis smūgis Stokholmui, 2009 m. – Varšuvai.