Po žudynių Bučoje Vakarai prisiminė Lietuvos perspėjimus: reikėjo į juos žiūrėti rimčiau

Kraupūs nusikaltimai Bučoje

„Siaubinga. Čia šeši kūnai, aname name dar trys, kitame vienas. Jie buvo sušaudyti ir po to sudeginti“, – komentavo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denys Monastyrskyjis.

Taip pat žmones sprogdino granatomis, kūnų dalys mėtosi gatvėse. Vyko masinės nuogai išrengtų ir surištų vyrų egzekucijos. Tėvas nušautas keturiolikmečio sūnaus akivaizdoje.

Bučoje apsilankęs Ukrainos vidaus reikalų ministras, kalbėdamas apie Vladimirą Putiną, žodžių nebesirinko.

„Eik į pragarą“, – Rusijos prezidentą pasiuntė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad Rusijos kariai Ukrainoje seksualiai išnaudojo moteris, vyrus ir net vaikus.

„Galiu pasakyti, kad mačiau kraują ant jų veidų, mačiau mėlynes. Taip pat mačiau, kad jų rankos buvo surištos už nugaros“, – sakė Ukrainos policijos pareigūnas Stanislavas Palukanas.

Nuo tokių vaizdų Vakarai susiėmė už burnų. Iki šiol Jungtinė Karalystė vengė vartoti žodį „genocidas“, teigė, kad baisiausius karo nusikaltimus turi apibrėžti teismas. Bet premjerui Borisui Johnsonui jau vienodai.

„Bijau, kad pažiūrėjus į tai, kas vyksta Bučoje, mūsų matomi atskleidimai to, ką daro V. Putinas Ukrainoje, man mažai kuo skiriasi nuo genocido“, – sakė B. Johnsonas.

B. Johnsonas bandė pažadinti Rusijos tautą. Sakė, kad jie turi žinoti faktus. Net išbandė rusų kalbą.

Vakarai Lietuva seniau netikėjo

Dabar Vakaruose jaučiasi ir atgaila. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris televizijai ZDF pareiškė: buvo klaida tikėti tiltais su Rusija, kuriais pati Rusija netikėjo. Čia jis minėjo ir Lietuvą.

Ši klaida Vokietijai kainavo ir Rytų Europos pasitikėjimą.

„Buvo įvairių ir teisingų perspėjimų iš mūsų Rytų Europos partnerių. Reikėjo į juos žiūrėti rimčiau, ypač kalbant apie laikotarpį nuo 2014 m. ir „Nord Stream 2“ plėtros“, – kalbėjo jis.

F. W. Steinmeieris prie Angelos Merkel buvo užsienio reikalų ministras. Dabar jis pripažįsta, kad jo parama „Nord Stream 2“ projektui buvo akivaizdi klaida.

„Galiausiai milijardinis projektas žlugo. Negana to, ši klaida Vokietijai kainavo ir Rytų Europos pasitikėjimą“, – šnekėjo jis.

Keturiasdešimt trečioji karo Ukrainoje diena

Apie tai, kaip Vokietija Rytų europiečius ignoravo, daug papasakoti gali buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Mandagiai šypsodavosi, bet mintyse, kartais ir žodžiais sakydavo, kad mes per daug panikuojame, kad reikia pragmatiškai, korektiškai, diplomatiškai“, – tikino L. Linkevičius.

Kartėlis likęs ir buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.

„Buvo, visko buvo... Daug buvo“, – trumpai komentavo ji.

2014 m., po Krymo aneksijos, Europos užsienio reikalų ministrai karštai diskutavo, kokio stiprumo sankcijas Kremliui pritaikyti. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas tada pareiškė, kad jeigu Europa imsis griežtų sankcijų, šaus sau į koją.

„Tada pasakiau: geriau negu šauti sau į galvą. Šitas dialogas buvo Briuselyje“, – prisiminė L. Linkevičius.

Žinutė buvo aiški: jei V. Putinui atiduosime Krymą, jis eis toliau.

Scanpix nuotr.

„Argi mes jums nesakėme?“

2010 m., kai Prancūzija Maskvai statė karinį laivą „Mistral“, Rusija jau buvo užpuolusi Sakartvelą. Per vieną Europos Sąjungos ministrų susitikimą tuometė ministrė R. Juknevičienė Prancūzijos ministrui bandė dėl „Mistral“ paprieštarauti.

Jo atsakymas buvo: „Madam, Sovietų Sąjungos jau seniai nebėra, o jums, ponia, yra fantominiai skausmai“.

„Jo atsakymas buvo: „Madam, Sovietų Sąjungos jau seniai nebėra, o jums, ponia, yra fantominiai skausmai“. Tuo baigėsi mūsų pokalbis“, – pasakoji R. Juknevičienė.

2008 m. Rumunijoje vyko NATO ir Rusijos susitikimas. Per jį Vladimiras Putinas priekaištavo, kad NATO su Ukraina bendradarbiauja neva su dirbtiniu dariniu – tokia šalis neegzistuoja.

„Visi liko nesupratę, kas čia įvyko. Mūsų mažuma sakė, kad jis kalba tai, ką galvoja“, – šnekėjo L. Linkevičius.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nuolat bandė dėl V. Putino įspėti. Vien kokie buvo Baltijos geležinės ledi Dalios Grybauskaitės pareiškimai, pavyzdžiui, kad Rusija – teroristinė valstybė. Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda tai yra pavadinęs savotišku gravitacijos dėsniu: kuo šalis arčiau Rusijos, tuo akys atviresnės.

„Įdomus dalykas. Prie manęs priėjo vienas Europos Sąjungos lyderis ir sako: „Žinai, Gitanai, niekada nesupratau, kodėl tu kiekvieną savo pasisakymą pradedi ir baigi Rusija. Dabar supratau“, – prisiminė G. Nausėda.