Užtruks kelias savaites
Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė, kad pervesti pajėgas iš Kyjivo ir Černihivo Rusijai gal užtrukti mažiausiai kelias savaites. Apie panašų savaičių terminą kalbėjo ir NATO vadovas.
„Dar priklauso nuo nuostolių, kokius jie nuostolius turėjo, nes tas karinis vienetas, kuris dalyvavo kautynėse, kiek mes žinome, Kyjivo kryptyje patyrė didelius nuostolius. Manyčiau, čia jau bus politinės ar aukštosios karinės vadovybės planas, ar tuos pačius dalinius, kurie dalyvavo kautynėse, papildyti iš rezervo iki pilnos kovinės galios ir juos permesti į Donbaso regioną, ar tiesiog pakeisti visiškai kitais daliniais, juos išsiunčiant į užnugarį“, – sakė A. Pocius.
Ukrainiečiai man sako, kad atsilaikys.
„Tai yra savaičių operacija, nes vis tiek yra patirta kovinės technikos nuostolių ir sužeidimų. Manau, visa tai sudėjus, tai tikrai užtruks kelias savaites. Todėl manau, kad dabar išnaudojama ta pauzė, per kurią jie persigrupuos ir ruošis naujam puolimui“, – aiškino buvęs kariuomenės vadas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
A. Pocius paaiškino, ar Ukraina turi pajėgų, kurias galėtų sutelkti pagalbai rytiniuose regionuose.
„Kadangi vakarinėje Ukrainos dalyje nėra tiesioginių kovinių veiksmų sausumoje, manyčiau, kad kažkiek dalinių galės iš ten permesti į Rytų Ukrainą ir sustiprinti šitą kryptį“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, Kyjive šiuo metu mūšiai nebevyksta.
„Sausumos keliais, kaip mes žinome, priešo visos pajėgos yra išstumtos. Bet manyčiau, kad Kyjivas ir toliau bus apšaudomas iš Baltarusijos teritorijos tiek sparnuotomis raketomis, tiek balistinėmis ir kitokiomis artilerijos priemonėmis“, – tikino A. Pocius.
Pasak jo, Mariupolis – pati karščiausia karo vietas Ukrainoje.
Žmonės išvažiavo su traktoriais su Ukrainos vėliava ir važiavo dainuodami Ukrainos himną. Kas atsitiko tiems žmonėms, bevardžiams patriotams?
„Tai strategiškai svarbi vieta Rusijai, nes jie nori visiškai kontroliuoti Azovo jūros pakrantę. Ir manau, kad dabar bus koncentruojamasi į Luhansko, Donecko regioną. Vladimirui Putinui reikalinga pergalė. Jie pamatė, kad buvo per daug apžioję, nesugebėjo, tai dabar koncentruosis į šią kryptį. Greičiausiai tai truks ilgai, bet, matyt, jie tam ir ruošiasi – ilgam konfliktui“, – šnekėjo buvęs karo vadas.
Pasaulis turėtų reaguoti kitaip
Situaciją pakomentavo ir politologas Alvydas Medalinskas. Jis mėnesį gyveno Berdianske, Rusijos okupuotame Ukrainos mieste. Jis papasakojo, kaip žiūri į vaizdus iš Bučos ir kitų miestų.
„Žiaurumas visą laiką negali nešokiruoti – aišku, šokiravo. Čia pirmoji emocija. Kita vertus, paskui įsijungė politikos analitikas, kuris žino apie tai, ką Rusija darė Čečėnijoje, Sirijoje. Į Siriją, beje, mes kreipėme mažai dėmesio – aš analizavau tą situaciją. Iš principo, jie daro panašius dalykus, tiesiog apie Siriją buvo labai mažai kalbų“, – sakė A. Medalinskas.
„Kita vertus, visą laiką buvo galvojimas, kad čia Europa – ne Balkanai, o Ukraina. Atrodė, kad ta okupacija turi švelnesnį veidą. Būdamas mėnesį Berdianske, tą dalyką mačiau. Galvojau, kad okupacija švelnesnė, kad neišgąsdintų ir pan. O pasirodo, kad tokie dalykai vyksta... Jei tada vyko tokie dalykai ten, kur nebuvo jokių didesnių visuomenės protestų, man kyla klausimas, kas yra įvykę Chersono srityje, kur kiekvieną dieną vyksta ne tik protestai, demonstracijos, bet ir kaimo žmonės išvažiavo su traktoriais su Ukrainos vėliava ir važiavo dainuodami Ukrainos himną. Kas atsitiko tiems žmonėms, bevardžiams patriotams? Gali atsirasti daug tokių kapaviečių“, – apie žudynes Bučoje šnekėjo politologas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Jo manymu, pasaulis turėtų keisti savo smerkimo retoriką ir reaguoti visiškai kitaip.
„Pasaulis turėjo jau kitaip reaguoti, matydamas Ukrainos didvyrišką gynybą, kuri yra ne tik kariuomenės, bet ir žmonių. Kiek yra šalių, kur žmonės grįžta kovoti, išvykę į Vakarų šalis? Kiek yra šalių, kur kultūros, sporto, muzikos, pasaulio elitas paima automatus ir eina kariauti už savo šalį? Ir ne tik vyriškos, bet ir moteriškos giminės. Į šitą turėtų reaguoti ir suprasti. Jau nekalbu apie tai, kad turėtų ne tik suprasti, bet ir atsikratyti iliuzijų: V. Putinas turi tikslų parklupdyti Europą, ne Ukrainą“, – sakė A. Medalinskas.
Dabar Vakarai bent jau prabudo dėl NATO rytinio flango. Dėl Ukrainos, deja, neprabudo.
„Taip, jis yra apsėstas Ukrainos, bet manau, kad vėliau greičiausiai faktai parodys, kad V. Putinas turėjo du galimus smūgius: vienas dalykas Ukraina, kitas – Baltijos valstybės. Jis pasirinko Ukrainą. Šia prasme mes galime suvokti, kad ką Ukraina daro šiomis dienomis, tai iš principo gina mus labai stipriai. Ne veltui daugeliui Lietuvos gyventojų aš sakau: „supraskite, mes iki vasario 24 d. buvome daug mažiau saugūs negu esame dabar“. Dabar Vakarai bent jau prabudo dėl NATO rytinio flango. Dėl Ukrainos, deja, neprabudo. Formalus argumentas, kad Ukraina – ne NATO narė ir visa kita, kliudo peržiūrėti begalę tarpinių variantų, kaip galima padėti Ukrainai“, – tęsė pašnekovas.
Nors Ukraina – ne Europos Sąjungos narė, bet europietiška valstybė, aiškino politologas.
„Ukraina yra Europos valstybė, gal daugiau Europos valstybė negu kai kurios Europos Sąjungos šalys. Ukraina turi tokius žmones, kurie yra pajėgūs, labai stiprūs“, – trumpai tarė A. Medalinskas.
Rusija pareiškė, kad dabar ruošiasi dideliam Luhansko puolimui. A. Medalinskas paaiškino, ką tai reiškia.
„Kaip mane pasiekė informacija iš įvairių Donecko srities, Luhansko srities teritorijų, dideli mūšiai jau vyksta. Kaip Mariuplyje. Yra aukos žmonių, yra daužomi civiliniai objektai. Yra faktas, kad nemaža dalis Luhansko srities jau yra paimta. Ukrainiečiai man sako, kad atsilaikys. Kalbant apie Antrojo pasaulinio karo paraleles, galima sakyti: taip, kaip A. Hitleris nepaėmė Maskvos, taip V. Putinas nepaėmė Kyjivo. Bet po Maskvos A. Hitleris užtaisė Stalingradą, o V. Putinas – taip pat užtaisė Stalingradą Mariupolyje. Problema ir šio karo baisumas tas, kad karinė mašina nepakeitė savo mentaliteto – sunaikinti miestą“, – tikino politologas.
