Nyderlandų mieste Valkenburge nustojus lietui ir atslūgus vandeniui, vietos gyventojai rinko asmeninius daiktus. „Vanduo buvo pakilęs iki pat lubų“, – sakė viena moteris.

Tuo metu Vokietijoje vis dar nėra elektros ir vandens, aukų skaičius toliau auga. Daug žuvusiųjų surasta užlietuose rūsiuose, kur žmonės bandė gelbėti vertingus daiktus. Kitas aukas tiesiog nusinešė vandens srautai. Tačiau gedinti šalis pradeda ieškoti atsakymų, kodėl Vokietijos orų perspėjimo sistema, galėjusi išgelbėti dešimtis gyvybių, nesuveikė – daugelis negavo perspėjimų apie namus nušlavusią stichiją.

„Nėra geriamojo vandens ir elektros. Trūksta žodžių, reikia padaryti pertrauką ir pabendrauti su žmonėmis, nes kitaip išprotėsiu“, – atviravo Vokietijoje gyvenantis vyras.

Vokietijos spauda teigia, kad federalinės žemės nesugebėjo atlikti pagrindinio savo darbo ir apsaugoti gyventojų. Sirenos kai kur skambėjo per tyliai.

„Nežinau, ką daryti, auginu keturis vaikus. Tai – tikra katastrofa“, – emocingai kalbėjo kitas gyventojas.

Nors nuo liūčių labiausiai nukentėjo Vokietija, Belgija ir Nyderlandai, audros savaitgalį talžė ir Čekiją bei Lenkiją. Ypač nukentėjo pietiniai Lenkijos miestai. Trisdešimt kilometrų nuo Krokuvos esantys namai – visiškai apsemti, gyventojai buvo priversti sprukti pro langus. 

„Iš pat ryto vanduo pradėjo veržtis pro vėdinimo šachtas. Supratau, kad daug laiko neturiu ir pasileidau bėgti pro langą“, – pasakojo Lenkijoje gyvenanti moteris.

Visa tai bausmė iš viršaus. Ateis tokios baisios nelaimės, kad žmonės mirs iš baimės. Apokalipsė.

Kol vokiečiai potvynius lygina su bombardavimais per Antrąjį pasaulinį karą, lenkai kalba apie apokalipsę ir bausmes iš viršaus. „Tai tik pradžia to, kas nutiks pasauliui ir Lenkijai. Žmonės per daug įsijautė į žemiškus malonumus, užmiršo kitus dalykus ir dėl to privalo būti nubausti. Visa tai bausmė iš viršaus. Ateis tokios baisios nelaimės, kad žmonės mirs iš baimės. Apokalipsė“, – sakė Lenkijos gyventojas.

Klimato ekspertai perspėja, kad tokios stichijos ateinančius dešimtmečius tik stiprės. „Klimato kaitos padariniai matomi visur ir jie blogės tol, kol į atmosferą leisime „šiltnamio efektą“ sukeliančias dujas. Planai jau paruošti, galbūt šio amžiaus viduryje pavyks priartėti prie nulinės taršos“, – aiškino Granthamo instituto klimato ekspertas Bobas Wardas.

Dėl katastrofiškų potvynių klimato kaita vėl atsiduria Vokietijos rinkimų kampanijos dėmesio centre. Rugsėjo 26-ąją numatomi parlamento rinkimai, kuriuose stipraus palaikymo sulaukė ir Vokietijos žalieji.