„Kauno dienos“ studijoje – žurnalisto Gražvydo Muižio pokalbis su Praeities žvalgu apie naują akciją, rusų trolių fermas ir kitus su Ukraina susijusius dalykus.

– Kaip sugalvojai tokią akciją?

– Tai nėra visai iš oro sugalvota. Ukrainoje labai sunki energetikos padėtis, problemiškas elektros tiekimas. Nuo elektros priklauso daugybė kitų gyvybei reikalingų funkcijų, ypač dabar – žiemą. Prieš keletą dienų buvo naujas raketų antskrydis, vėl atakuota Ukrainos infrastruktūra, buvo visiškai sunaikintos šešios elektrinės. Labai sunki situacija, bendrauju su ukrainiečiais – tiek su kariškiais, tiek su civiliais. Yra atvejų, kai elektra tiekiama du tris kartus per parą. Kai nėra grafiko, ne visada įkrauni telefonus. Būna situacijų, kai savaitėmis nėra elektros. Dabar labiau akcentuosime ir naujai pradėtą kampaniją – surinkti pinigų generatoriams. Tikslas – per tris mėnesius išvežti 1 tūkst. generatorių. Reikia maždaug 400–500 tūkst. eurų. Populiariausi 3,5 KW galios generatoriai. Akcija vadinasi „Generatoriais prieš degeneratus“.

– Kodėl feisbuke esi užblokuotas?

– Feisbuke pastaruoju metu būnu neužblokuotas kokias keturias ar penkias dienas, tada vėl mėnesiui blokuojamas. Dabar vėl savaitę galiu rašyti. Feisbukas panaikina net žmonių, kurie prenumeruoja mano puslapį, prieigą jiems net nežinant, o kai jie nori sugrįžti, feisbukas išmeta pranešimą, kad neleidžia spausti patiktuko, kol žmogus nesusipažįsta su visu turiniu, nes esą šis puslapis pažeidžia visas įmanomas feisbuko taisykles.

Rusija yra pasaulio blogio šaltinis. Rusija yra pasaulio vėžys. Kol Rusija egzistuos, tol sakyti, kad karas baigėsi, negalėsime.

– Kalbi apie Praeities žvalgo ar asmeninę paskyrą?

– Praeities žvalgo, bet asmeninės paskyros matomumas irgi ribojamas. Dabar iš viso negaliu nieko daryti, tik mesendžeriu naudotis.

– Ar pats supranti, kodėl esi blokuojamas?

– Suprantu. Manau, pagrindinis dalykas – už paramą Ukrainai. Pastaruoju metu nelabai ten kažką pikto rašau apie Rusiją ir rusus. Pastarąjį kartą nieko neskelbiau, už ką galėtų mane blokuoti, tačiau yra žmonių, kurie komentaruose bando išprovokuoti, kad parašyčiau kažką blogo. Šį kartą įkliuvau: buvo komentaras, ar tikrai visi rusai blogis, atsakiau, kad taip. Po penkiolikos minučių mane užblokavo 30 dienų.

– Atrodo, dirba speciali suinteresuotų žmonių grupė, kad tavo paskyra visada būtų užblokuota.

– Taip, aš irgi taip manau. Galbūt yra grupė žmonių, kurie užsiima ne šiaip feisbuko paskyrų blokavimu, bet ir bando išprovokuoti. Komentaras liko, jo neištrynė, neužblokavo. Tai kryptinga ataka.

– Ar gerai įvertiname grėsmes, kylančias informaciniame kare, ir priešo pajėgumus, veikiančius Lietuvos informacinėje erdvėje?

– Apie tai kalbama jau gana seniai. Valstybės saugumo departamento ataskaitose tai buvo minima. Pasaulis jau ne pirmi metai kalba apie rusų trolių fermas ir karą e. erdvėje. Feisbukas yra priešiška e. erdvė ir esame priešo teritorijoje. Manau, dėmesio ir veiksmų tuo klausimu galėtų būti daugiau. Ačiū Dievui, užsienio reikalų ministras Šveicarijoje susitiko su feisbuko atstovu, vadinasi, tai keliama valstybiniu lygmeniu. Problema – labai akivaizdi, turbūt nepatogu būtų nekreipti dėmesio. Manau, klausimas pajudės.

– Ar buvo atgarsių iš susitikimo?

– Kol kas tik tiek, kad feisbukas imsis priemonių.

– Anksčiau tikinta, kad socialinę erdvę tikrina dirbtinis intelektas (DI), tačiau tavo pavyzdys rodo, jog tai atlieka grupė žmonių su labai aiškiu tikslu.

– Manau, feisbukas bando slapstytis už DI ir algoritmų. Visus algoritmus sukūrė žmonės. Karo pradžioje jie taip neveikė, kažkuriuo momentu jie buvo modifikuoti arba įjungti. Vadinasi, galima tą procesą valdyti. Kol kas jis valdomas kryptingai į vieną pusę.

– Ar, tavo nuomone, mūsų valstybės institucijos daro užtektinai, kad Lietuvoje būtų užkardomi vatnikų veiksmai informacinėje erdvėje ir ne tik?

– Mano nuomone, norint kritikuoti, turi būti kritikos objektas. Dabar nėra ką kritikuoti. Viskas vadovaujamasi jau atgyvenusiu Baudžiamuoju kodeksu, kuriame aprašyti dalykai kaip antivalstybinė veikla, bet seni apibrėžimai seniai nebeaktualūs. Mes gyvename kitame amžiuje, tie apibrėžimai buvo aktualūs, kai buvo galima plakatus kabinti ir mėtyti skrajutes. Be jokios abejonės, reikia keisti mūsų teisinę bazę ir būtinai atkreipti dėmesį į žmones, kurie užsiima valstybine ardomąja veikla, juos apriboti.

– Tuoj bus metai tiesioginio karo. Keista, kad per tą laiką valstybė neparengė vatnikus užkardančių priemonių.

– Turime žodžio laisvę ir galime pasakyti savo nuomonę. Tačiau tai antivalstybinė atrodomoji veikla, jie kuria melagienas, buria žmones, organizuoja. Užtenka vien tik pasižiūrėti, kokie feisbuke, „Telegram“ kanaluose antivalstybinių veikėjų komentarai. Matyti, kurios paskyros sukurtos, jie naudojasi kitų žmonių tapatybėmis, kad skleistų savo nesąmones. Tačiau yra ir tikrų žmonių, kurie ne tik spaudžia patiktukus, bet ir dalijasi, rašo palaikančius komentarus. Jų veikla nėra nežalinga, ji tikrai daro įtaką.

– Priešiškai nusiteikę žmonės bando skatinti mūsų abejingumą. Vis kalba apie dingusį rūpinimąsi mūsų žmonėmis, senoliais.

– Ta pati strategija – skaldyk ir valdyk. Mūsų valstybės viduje žmonės skaldomi, bandoma ieškoti kampų, kurie keltų tam tikrais klausimas nesutarimų. Taip pat bandoma supriešinti ukrainiečius ir lietuvius, nors esame toje pačioje barikadų pusėje. Priešas – bendras, visi turėtume susitelkti ir bandyti kovoti su degeneratų valstybe. Tačiau bandoma sukelti priešiškumą ukrainiečiams, bandoma ieškoti netikrų, pritempiamų, net akivaizdžiai suvaidintų vaizdo įrašų, kad ukrainiečiai negeri Lietuvoje. Kita vertus, Lietuvoje turbūt nei valstybiniu, nei instituciniu lygmeniu nieko nedaroma. Vieninteliai, kurie daro, savanoriškai, savo valia užsiima iniciatyva. Tai netiesioginis darbas, jie pavargsta. Reikia gyventi ir savo gyvenimus, eiti į darbą. O priešų pusėje – etatai, jie kitos veiklos ir neturi, tik kenkti mums.

– Ekspertai pripažįsta, kad karas nesibaigs, Rusija niekur nedings. Rusija, pripažinusi klaidas, ruošis, stiprinsis – geografiškai niekur nuo jų nepabėgsime.

– Rusija yra pasaulio blogio šaltinis. Rusija yra pasaulio vėžys. Kol Rusija egzistuos, tol sakyti, kad karas baigėsi, negalėsime. Galime sakyti, kad buvo pauzė kare. Rusija nekariauja tik tam, kad sukauptų jėgų ir išteklių naujam karui. Tol, kol Rusija egzistuos tokiu formatu, kaip dabar, tol pasaulis bus nesaugus.

– Ar yra prasmė gaišti laiką, rinkti pinigus, vežti į Ukrainą generatorių, kai pats įvykių mastelis gerokai didesnis?

– Jeigu vokiečiai taip galvotų, turbūt ir neduotų tankų. Tai bendras priešas ir visiems reikia vienytis. Kiekvienas žmogus, kuris prisideda, įneša indėlį į bendrą pergalės katilą. Kiekvienas euras, tankas, šovinys... Žmonės susivienija, mobilizuojasi bendram veiksmui.

– Ar vienas organizuoji šią kampaniją?

– Vienam tokio masto kompaniją vykdyti labai sudėtinga. Bus savanorių, kurie man seniai padeda. Veiksime feisbuke, prisidės kiti fondai, organizacijos, privatūs asmenys. Jau esame aptarę strategiją, kalbėta su žmonėmis, tikiuosi, kad prie mūsų kampanijos socialinėje erdvėje prisidės dar daugiau žmonių, kurie, jei ne pinigais, tai bent sklaida galės padėti.

– Ambicingas tikslas – 0,5 mln. ir 1 tūkst. generatorių. Ar pavyks?

– Labai tikiuosi. Juo labiau kad mes matėme karo pradžioje didžiulę paramą, vėliau ji mažėjo, tačiau srautai nusistovėjo. Nemanau, kad tai nerealu. Terminas – trys mėnesiai. Vadinasi, trys atlyginimai.

– Koks numeris ir kokia suma paaukojama tuo numeriu?

– 1893. Auka – 10 eurų. Jei kažkas nusiteikęs aukoti daugiau ir gali aukoti didesnes sumas, tada reikėtų kreiptis į mane feisbuke arba Praeities žvalgo paskyroje susirasti visus banko sąskaitos duomenis.

– Ar nebus problemų įsigyti generatorių?

– Generatoriai dabar tikrai ne deficitas. Jų iš Kinijos atvežta daug. Vien Lietuvos sandėliuose vienu metu galima nusipirkti 50–100 generatorių. 500 yra Europoje. Aišku, logistika užtruktų apie dvi savaites, bet tai įmanoma.