Šis teismo procesas yra naujausia byla, kurioje siekiama teisingumo dėl pastaraisiais metais Europos bibliotekose įvykdytų panašių vagysčių, kaip įtariama, įvykdytų galbūt su Rusija susijusio organizuoto tinklo.
Vagys pasisavino retų rusų klasikos kūrinių, kurių bendra vertė siekia milijonus eurų, įskaitant XIX amžiaus literatūros klasikų Aleksandro Puškino, Nikolajaus Gogolio ir Michailo Lermontovo kūrinius.
Visi šeši kaltinamieji – penki vyrai ir viena moteris – naktį į šeštadienį buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamo susivienijimo turint tikslą įvykdyti nusikaltimą, o kai kurie iš jų buvo nuteisti už eksponuojamų kultūros vertybių vagystę.
Du asmenys buvo nuteisti už akių, nes juos jau sulaikė jų gimtajame Sakartvele, kuris neišduoda savo piliečių.
Kiti du, Mikheilas Zamtaradzė ir kitas, įvardijamas tik kaip Beqa T. (Beka T.), jau buvo nuteisti kalėti kitose šalyse už panašius nusikaltimus. Jie laikinai buvo perduoti Prancūzijai.
50 metų M. Zamtaradzė pernai Lietuvoje buvo nuteistas kalėti trejus metus ir keturis mėnesius už organizuotą XIX amžiaus leidinių, įvertintų 606 tūkst. eurų, vagystę.
Prancūzijoje M. Zamtaradzė sulaukė griežčiausios bausmės – septynerių metų laisvės atėmimo ir draudimo kada nors atvykti į Prancūziją po to, kai bus paleistas ir deportuotas.
49 metų B. T. gavo ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, be pusketvirtų metų įkalinimo bausmės, kuri jam jau buvo paskirta Estijoje.
Savo pareiškime prokuroras pabrėžė, kad šešių kaltinamųjų įvykdyta vagystė buvo „masinė, organizuota, suplanuota ir įvykdyta itin kruopščiai bei ciniškai“.
Rusų tinklas?
Vagystės, kurios taip pat įvyko Vokietijoje, Šveicarijoje ir Čekijoje, paskatino sukurti bendrą tyrimo grupę, pavaldžią Europos Sąjungos (ES) policijos ir teisingumo koordinavimo agentūroms Europolui ir Eurojustui, o tai 2024 metais lėmė kelis sulaikymus.
Nusikaltimai Prancūzijoje įvykdyti 2023 metais Liono mieste esančioje aukštosios mokyklos „Ecole Normale Superieure“ (ENS) Diderot (Didro) bibliotekoje, taip pat Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje (BnF) ir Kalbų ir civilizacijų universitetinėje bibliotekoje (BULAC) Paryžiuje.
Tyrėjų teigimu, vagys eidavo į bibliotekas susipažinti su retais ir vertingais kūriniais, juos fotografuodavo bei matuodavo, o vėliau grįždavo pakeisti jų praktiškai neatskiriamomis kopijomis.
Nuo 2023 metų kovo iki spalio M. Zamtaradzė 40 kartų lankėsi BnF, prašydamas leisti susipažinti su rankraščiais, daugiausia A. Puškino, teigdamas, kad atlieka tyrimą apie demokratiją XIX amžiaus rusų literatūroje.
Lapkritį biblioteka pastebėjo, kad devyni kūriniai buvo pakeisti kopijomis, patirta žala buvo įvertinta 650 tūkst. eurų.
2024 metų birželį Rusijos aukcionų namai „Litfond“ į savo katalogą įtraukė antrąjį A. Puškino poemos „Kaukazo belaisvis“ leidimą – knygą, atitinkančią iš BnF pavogtą egzempliorių.
Aukcionų namai Prancūzijos institucijoms pranešė turintys dokumentus, įrodančius, kad knyga iš jos savininko Rusijoje buvo įsigyta 2014–2015 metais.
Tyrimą atliekančių teisėjų nuomone, vagystės gali būti susijusios su noru susigrąžinti Rusijos kultūros paveldą tuo metu, kai Maskvos santykiai su Europa darosi vis labiau įtempti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Nė vienas iš pavogtų kūrinių nebuvo surastas, nors BnF advokatas Alexandre'as de Konnas (Aleksandras de Konas) teigė, kad institucija „neprarado vilties susigrąžinti šiuos kūrinius“.
Naujausi komentarai