„Bendros strateginės pratybos „Zapad 2017“ vyksta vadovaujant Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Generalinių štabų viršininkams ir yra baigiamasis bendro abiejų valstybių ginkluotųjų pajėgų parengimo etapas“, – rašoma ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.

Jame nurodoma, kad pratybų pobūdis yra „vien gynybinis, jos nėra nukreiptos prieš kokias nors valstybes ar šalių grupes“.

Pagrindiniais pratybų tikslais nurodomi „operatyvinio įvairių lygių štabų suderinamumo tobulinimas, perspektyvių pajėgų ir ginkluotės valdymo sistemų tarpusavio ryšys, naujų statutinių dokumentų aprobavimas, ... visų rangų vadų karinio pobūdžio priemonių planavimo ir pajėgų valdymo, remiantis šiuolaikinių ginkluotų konfliktų patirtimi, praktika“.

„Karinio valdymo organų vadovams, pratybose dalyvaujančių junginių ir dalinių vadams buvo įteikti paketai su Sąjunginės (Rusijos ir Baltarusijos) valstybės Generalinių štabų nurodymais dėl mokomųjų-kovinių užduočių vykdymo“, – sakoma pranešime spaudai.

Per pratybas „rusų ir baltarusių karinio valdymo organai ir kariniai junginiai tobulins bendrus veiksmus dėl tarpusavio sąveikos ir visapusiško aprūpinimo organizavimo regioninėje pajėgų grupėje, iškeltų tikslų vardan“, nurodė Rusijos gynybos ministerija.

Pratybų pobūdis yra vien gynybinis, jos nėra nukreiptos prieš kokias nors valstybes ar šalių grupes.

Šešiuose poligonuose Baltarusijos teritorijoje – „Lepelskij“, „Losvido“, „Borisovskij“, „Osipovičeskij“, „Ružanskij“, „Domanovskij“ – ir trijuose poligonuose Rusijoje – „Lužskij“, „Strugi Krasnyje“ ir „Pravdinskij“ – turi būti tobulinami taktiniai epizodai su koviniu šaudymu, plačiu pajėgų ir aviacijos bei priešlėktuvinės gynybos priemonių panaudojimu.

Gynybos ministerija taip pat informavo, kad rengiantis pratyboms nuo šių metų pradžios buvo surengta virtinė bendrų štabų treniruočių ir mokymų. Planuojant pratybas buvo atsižvelgiama į šiuolaikinius pajėgų panaudojimo metodus remiantis šiuolaikinių ginkluotų konfliktų patirtimi ir bendromis abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų operatyvinio pasirengimo priemonėmis.

Remiantis oficialiai pateikiama informacija, pratybose dalyvaus iki 12,7 tūkst. karių: maždaug 7,2 tūkst. iš Baltarusijos ir maždaug 5,5 tūkst. iš Rusijos. Baltarusijos teritorijoje pratybose dalyvaus iki 3 tūkst. karių, nurodo Rusijos gynybos ministerija.

Pranešime rašoma, kad pratybose taip pat dalyvaus „iki 70 lėktuvų bei sraigtasparnių ir iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant maždaug 250 tankų, iki 200 pabūklų, reaktyvinių salvinės raketų ugnies sistemų sistemų bei minosvaidžių, iki 10 karo laivų“.

Tai tradicinės pratybos, vykstančios kas ketverius metus. Lietuva ir kitos NATO šalys kritikuoja Rusiją dėl pratybų masto, scenarijaus ir skaidrumo trūkumo. Dalis mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl pareigūnai neatmeta tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybės. Kai kurie kritikai mano, kad Rusija gali palikti dalį karių ir technikos Baltarusijoje.

Kada ir kur vyks pratybos?

Pratybos rugsėjo 14-20 dienomis vyks Baltarusijoje ir trijuose Rusijos regionuose - Karaliaučiuje, Leningrade ir Pskove. Tai tradicinės pratybos, vykstančios kas ketverius metus.

Kodėl Lietuva kritikuoja pratybas?

Lietuva ir kitos NATO šalys kritikuoja Rusiją dėl pratybų masto, scenarijaus ir skaidrumo trūkumo. Dalis mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl pareigūnai neatmeta tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybės. Kai kurie kritikai mano, kad Rusija gali palikti dalį karių ir technikos Baltarusijoje.

Kiek karių dalyvaus pratybose?

Rusija teigia, kad pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių - 7,2 tūkst. iš Baltarusijos ir 3 tūkst. iš Rusijos, tačiau Vakarai teigia, kad skaičius dirbtinai sumažintas, dalies manevrų nepriskiriant „Zapad 2017“. Pagal tarptautinę teisę, pratybose iki 13 tūkst. karių taikomi mažesni reikalavimai dėl stebėtojų kvietimo. JAV tyrimų centras „Atlantic Council“ prognozuoja, kad pratybose dalyvaus 80 tūkst. karių, Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijos įvardijo 100 tūkst. karių skaičių.

Koks bus pratybų scenarijus?

Oficialiai paskelbtame scenarijuje numatoma, kad ekstremistinės grupės įsiskverbia į Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities teritoriją įvykdyti teroristinius išpuolius ir destabilizuoti sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę. Pagal scenarijų, ekstremistus remia išorės jėgos, tiekiančios logistinę paramą ir karinę įrangą. Išgalvoti priešai įvardyti Veišnorijos, Veisbarijos ir Lubenijos vardais. Jų teritorijos apima Lietuvą, šiaurinę Lenkiją ir pietinę Latviją.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir žvalgybos institucijos įvardija, kad mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Anot Lietuvos pareigūnų, ankstesniuose „Zapad 2017“ mokymuose Rusija ir Baltarusija treniravosi sukurti koridorių iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį, okupuojant pietinę Lietuvos dalį.

Kaip reaguoja Lietuva ir NATO?

Pratybų laikotarpiui budrumo lygio pakėlimas Lietuvos kariuomenės daliniuose nėra planuojamas. Įprastinių pratybų grafikų nusprendė nekeisti ir NATO. JAV Lietuvoje papildomais naikintuvais sustiprino oro policijos misiją ir pratybų laikotarpiui atsiuntė kuopą karių, Baltijos jūroje sustiprintas sąjungininkų karinių laivų buvimas. Lietuvos vidaus reikalų sistemos tarnybos papildomų saugumo priemonių neviešina.

Kas stebės pratybas?

Rugsėjo 16-20 dienomis Baltarusijos teritorijoje organizuojamoje pratybų stebėjimo programoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai, o rugsėjo 17-18 dienomis stebėti pratybų „Zapad 2017“ epizodą Rusijos Leningrado srityje esančiame Lugos poligone vyks Lietuvos gynybos atašė Rusijoje. Stebėtojus siųs ir kitos NATO šalys.

Kaip pratybas komentavo politikai?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė „Zapad“ vadina agresyviomis puolamojo pobūdžio pratybomis, kurioms Rusija demonstratyviai ruošiasi karui su Vakarais ir siekia įbauginti kaimynus. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad reikia būti budriems, tačiau pabrėžia, jog nėra požymių, kurie rodytų, kad pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga realioms operacijoms. 

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigia, kad NATO atidžiai stebės pratybas, aljansas yra budrus, bet ramus, nes nėra neišvengiamos grėsmės.

Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija rengiasi aneksuoti Baltarusiją. Konservatoriai parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas išsakė susirūpinimą, kad tiltas per Baltosios Ančios upę gali tapti pratybų „Zapad 2017“ dalimi. Žiniasklaidoje buvo iškeltas klausimas, kodėl per pratybas prezidentė išvyksta į Niujorką.

Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas sakė girdėjęs kalbų, kad pratybos bus kaip tramplinas užimti ir okupuoti Lietuvą, Lenkiją ar Ukrainą, ir pridūrė, kad tokios versijos neturi nieko bendro su realybe.