Galingo požeminio smūgio epicentras glūdėjo nedideliame 10 km gylyje, jis buvo apie 100 km į vakarus nutolęs nuo Luvuko miesto.

Požeminiai smūgiai buvo juntami už maždaug 200 km nuo epicentro esančiame Palu, iš šio Sulavesio salos miesto pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Vis dėlto Indonezijos seismologai nurodė, kad drebėjimas nesukels cunamio.

Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, dėl susiduriančių tektoninių plokščių judesių pasižyminčiam dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.

Sausį Sulavesyje įvykus 6,2 balo žemės drebėjimui žuvo per 100 žmonių. Dar tūkstančiai liko be pastogės, požeminiams smūgiams nuniokojus pajūrio miestą Mamudžu.

2018 metais Lomboko salą supurtęs galingas žemės drebėjimas ir per porą savaičių įvykę stiprūs pakartotiniai smūgiai pražudė daugiau kaip 550 žmonių.

Vėliau tais pačiais metais įvykus 7,5 balo drebėjimui susidarė cunamis, smogęs Palu uostamiečiui Sulavesio saloje. Per šią gaivalinę nelaimę žuvo arba dingo daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių.

2004 metų gruodžio 26-ąją katastrofinis 9,1 balo žemės drebėjimas smogė prie Sumatros salos krantų ir sukėlė milžinišką cunamį, regione pareikalavusį apie 220 tūkst. žmonių gyvybių, įskaitant apie 170 tūkst. žuvusių Indonezijoje. Ši gaivalinė nelaimė buvo viena pražūtingiausių iš iki šiol dokumentuotų.