Ceremonija prasidėjo 21 pabūklo salvėmis. Paradines uniformas vilkintys ir šautuvais ginkluoti kariai stovėjo išsirikiavę „Didvyrių kapinėse“ Maniloje, į kurias velionio palaikai anksčiau buvo slapta atgabenti – aiškiai siekiant išvengti protestų.

Praėjusią savaitę šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad F. Marcosas, valdęs Filipinus du dešimtmečius iki 1986 metais kilusio kariuomenės remiamo gyventojų sukilimo, gali būti palaidotas didvyrių kapinėse.

Apie šią teismo nutartį, patvirtinusią prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) sprendimą, kritikai sako, kad toks žingsnis reiškia jo nusikaltimų pateisinimą.

Netikėtas F. Marcoso šeimos, nepaisiusios prieštaravimų, sprendimas laidotuvių ceremoniją surengti netrukus po Aukščiausiojo Teismo paskelbtos nutarties, dar labiau pakurstė visuomenės nepasitenkinimą.

Peticijos prieš F. Marcosą teikėjų teismui advokato Barry Gutierrezo (Bario Gutjereso) nuomone, laidotuvės įvyko neteisėtai, nes nespėta pateikti apeliacijos.

„Nenuostabu, kad tai vyksta. F. Marcosas nepaisydavo įstatymų būdamas gyvas, ir net per savo laidotuves jis vis dar pažeidinėja įstatymus“, – naujienų agentūrai AFP sakė B. Gutierrezas.

Policija pranešė, kad F. Marcoso palaikai buvo atvežti į kapines vos prieš prasidedant laidotuvių ceremonijai, todėl protestuoti planavę oponentai buvo užklupti nepasirengę.

„Esame šokiruoti ir įpykę“, – sakė B. Gutierrezas.

Tūkstančiai riaušių policijos pareigūnų bei karių apsupo kapines, tačiau protestuotojų ten nebuvo.

Į kapines atvykę žurnalistai įleisti nebuvo, tačiau jie sugebėjo stebėti ceremoniją per teleobjektyvus.

Labiausiai korumpuotas visų laikų lyderis

F. Marcosas Filipinus valdė du dešimtmečius, kol prieš jį atsigręžė svarbūs kariuomenės vadai, o milijonai žmonių išėjo į gatves. „Liaudies galios“ sukilimas, kuris daugiausia buvo taikus, įkvėpė judėjimus už demokratiją visoje Azijoje ir pasaulyje.

F. Marcosas, puoštis mėgusi jo žmona Imelda ir jų bičiuliai iš valstybės iždo pasisavino iki 10 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų), sako vyriausybės tyrėjai ir istorikai.

Šio diktatoriaus valdymo metais taip pat buvo dažnai pažeidinėtos žmogaus teisės, F. Marcosui siekiant išlaikyti kontrolę savo rankose ir užsitikrinti sąlygas grobstyti valstybės pinigus.

Ankstesnės Filipinų vyriausybės tvirtino, kad F. Marcoso režimas nužudė arba kankino tūkstančius žmonių.

Antikorupcinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ 2004 metais įvardijo F. Marcosą antruoju labiausiai korumpuotu visų laikų lyderių – po Indonezijos diktatoriaus Suharto.

Anot Pasaulio banko, Filipinų užsienio skola 1972 metais, kai F. Marcosas paskelbė karo padėtį, siekė 2,67 mlrd. dolerių (2,42 mlrd. eurų), o 1986 metais ji išaugo iki 28,2 mlrd. dolerių (25,5 mlrd. eurų).

Po F. Marcoso mirties 1989 metais Havajuose, jo šeimos nariai sėkmingai grįžo į politiką ir keletą kartų bandė gauti leidimą palaidoti jį didvyrių kapinėse, kur laidojami kiti prezidentai bei aukšti kariuomenės vadai.

Buvusio diktatoriaus žmona Imelda tapo kongreso nare ir apsigynė nuo visų jai metamų kaltinimų korupcija.

Du jos vaikai tapo įtakingais politikais. Ferdinandui Marcosui Jnr. (Ferdinandui Markosui jaunesniajam), dar žinomam Bongbongo pravarde, ypač pasisekė, nes jis tapo senatoriumi, o šiemet vos netapo viceprezidentu.

Vis dėlto ankstesni prezidentai atsisakė leisti laidoti F. Marcosą didvyrių kapinėse dėl jo padarytų nusikaltimų, todėl šeimos nariai saugojo jo palaikus stikliniame karste jo namuose šiaurinėje Ilokų Nortės provincijoje.

Tačiau velionio šeimai pagaliau pavyko gauti leidimą, kai šią gegužę į valdžią atėjo R. Duterte, ilgametis F. Marcoso šeimos sąjungininkas.

Jo nuomone, F. Marcosas nusipelnė būti palaidotas kaip didvyris, nes jis buvo prezidentas ir Antrojo pasaulinio karo veteranas.

R. Duterte taip pat sakė, kad jaučiasi skolingas F. Marcoso šeimai, nes jo paties tėvas tarnavo diktatoriaus vyriausybėje. Be to, Marcosai finansiškai parėmė jo rinkimų kampaniją.