Prorusiška valdžia nurodė Chersono gyventojams nedelsiant evakuotis (papildyta)

Prokremliška Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ paragino visus civilius gyventojus „dėl įtemptos padėties fronte, padidėjusio masinio miesto apšaudymo pavojaus ir teroristinių išpuolių grėsmės“ keltis į kairįjį Dniepro krantą, gilyn į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Chersoną Rusijos pajėgos kontroliuoja nuo pirmųjų vasario pabaigoje Kremliaus pradėtos invazijos dienų. Chersono sritis – vienas iš keturių regionų, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį neteisėtai aneksavo, o vėliau įvedė karo padėtį pagal Rusijos įstatymus.

Penktadienį Ukrainos pajėgos apšaudė rusų pozicijas visoje srityje, taikydamosi į prokremliškų pajėgų tiekimo kelius per Dniepro upę.

Pasak pranešimų, Rusijos primestos valdžios pareigūnai desperatiškai bando paversti Chersono miestą – svarbų pramonės centrą ir upių bei jūrų uostą – tvirtove ir siekia perkelti dešimtis tūkstančių jo gyventojų.

Anot Ukrainos kariuomenės generalinio štabo, Kremlius, siekdamas kompensuoti praradimus ir sustiprinti priešakinius dalinius, į aplinkinį regioną atsiuntė net 2 tūkst. šauktinių.

Dniepro upė yra itin svarbi mūšyje dėl regiono, nes per ją keliauja atsargos, kariai ir civiliai gyventojai, ji tiekia geriamąjį vandenį Pietų Ukrainai ir aneksuotam Krymo pusiasaliui, o hidroelektrinė gamina elektros energiją. Didžiąją dalį teritorijos , be kita ko, elektrinę ir kanalą, kuriuo vanduo tiekiamas į Krymą, kontroliuoja Rusija.

Kremliaus remiama Chersono valdžia anksčiau paskelbė planus per upę evakuoti visus Rusijos paskirtus pareigūnus ir net 60 000 civilių gyventojų, o vietos lyderis Volodymyras Saldo teigė, kad tai bus „organizuotas, laipsniškas perkėlimas“.

Kitas Rusijos paskirtas pareigūnas šeštadienį suskaičiavo, kad per Dnieprą jau persikėlė apie 25 tūkst. žmonių iš viso regiono. Kirilas Stremousovas platformoje „Telegram“ teigė, kad gyventojai persikelia savo noru.

„Žmonės aktyviai juda, nes šiandien prioritetas yra gyvybė. Mes nieko niekur netempiame“, – pareiškė jis, matyt, atsakydamas į Ukrainos ir Vakarų susirūpinimą dėl galbūt priverstinio gyventojų perkėlimo.

Ukrainos pareigūnai ragina vietos gyventojus priešintis bandymams juos perkelti, o vienas vietos pareigūnas tvirtina, kad Maskva siekia paimti civilius įkaitais ir panaudoti juos kaip gyvuosius skydus.

„Rimta grėsmė“

Anksčiau šeštadienį Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijus Kišida) pasmerkė Maskvos pasisakymus dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainos konflikte.

„Rusijos grasinimas panaudoti branduolinį ginklą yra rimta grėsmė tarptautinės bendruomenės taikai ir saugumui ir yra visiškai nepriimtinas“, – sakė jis.

Australijoje kalbėjęs F. Kishida teigė, kad 77 metus trukęs branduolinių ginklų nenaudojimo laikotarpis „neturi būti nutrauktas“.

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, V. Putinas yra kelis kartus užslėptai pagrasinęs, kad yra pasirengęs dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

Rusijos grasinimas panaudoti branduolinį ginklą yra rimta grėsmė tarptautinės bendruomenės taikai ir saugumui ir yra visiškai nepriimtinas.

Anksčiau šį mėnesį Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) perspėjo, kad Rusijos kariuomenė būtų „sunaikinta“, jei Rusija pradėtų tokią ataką.

Vašingtonas taip pat perspėjo Maskvą dėl „katastrofiškų“ pasekmių, jei ji panaudotų tokius ginklus.

Japonija yra vienintelė šalis, kurioje kada nors buvo panaudotas branduolinis ginklas: 1945 metų rugpjūčio 6 dieną JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos, kuri pražudė 140 tūkst. žmonių, o po trijų dienų ant Nagasakio numetė antrąją, kuri pražudė 74 tūkst. žmonių.

Oro gynyba – „aukščiausias prioritetas“

Šeštadienio vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sakė, kad šalis bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, kad sankcijos būtų taikomos „visiems Rusijos propagandistams, vadinamiesiems „nuomonių lyderiams“ ir šou verslo atstovams, kurie remia ar pateisina terorą“.

Rusijos žiniasklaidos darbuotojams ir įžymybėms, parėmusioms Rusijos invaziją, „turėtų būti taikomas visas individualių sankcijų paketas, kad jie apskritai negalėtų nieko daryti visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

241-oji karo Ukrainoje diena

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad pirmą kartą kalbėjosi su naujai paskirtu Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani (Antonijumi Tajaniu).

Linkėdamas jam sėkmės, D. Kuleba pabrėžė, kad Ukrainos „aukščiausias prioritetas“ yra „greitai gauti priešlėktuvinės gynybos sistemas“.

Dėl Rusijos antskrydžių prieš energetikos objektus visoje šalyje daugiau kaip milijonas Ukrainos namų ūkių liko be elektros, anksčiau šeštadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Ukrainiečių energetikos operatorius „Ukrenerho“ socialiniuose tinkluose paskelbė, kad nauji smūgiai buvo nukreipti į energetikos infrastruktūrą Ukrainos vakaruose, o kelių karo draskomos šalies regionų pareigūnai pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus.

„Tai niekšiški smūgiai kritiniams objektams, – anksčiau šeštadienį sakė V. Zelenskis. – Pasaulis gali ir turi sustabdyti šį terorą.“

Kitose šalies dalyse taip pat buvo pranešta apie elektros energijos tiekimo sutrikimus, o vietos pareigūnai dar kartą paragino mažinti energijos vartojimą. Pasak „Ukrenerho“, kai kuriose Ukrainos vietovėse elektros energijos suvartojimas jau sumažintas iki 20 proc.

Pasak vietos gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, šeštadienį per smūgius su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje žuvo mažiausiai du civiliai.

Beveik 15 tūkst. žmonių liko be elektros, pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Rusija pranešė, kad jos teritorijoje „gerokai padaugėjo“ ukrainiečių atakų, ir teigė, kad išpuoliai daugiausia buvo nukreipti į Belgorodo sritį ir kaimyninius Briansko ir Kursko regionus.

Šiame straipsnyje:

Chersonas