Kitos savaitės posėdyje, kurį surengti pasiūlė Prancūzija ir Meksika, „daugiausiai dėmesio bus skiriama pabėgėliams, trečiųjų šalių piliečiams ir prekybai žmonėmis“, sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pirmadienio susitikimas buvo surengtas Jungtinių Valstijų ir Albanijos iniciatyva. Albanijos ambasadorius prie JT Feritas Hoxha (Feritas Hodža) pareiškė, kad jis su partneriais toliau smerks vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją, net jei Maskva, „turėdama veto teisę, laiko Saugumo Tarybą įkaite, neleisdama jai užtikrinti saugumo Ukrainoje“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Nuo karo pradžios Saugumo Taryba surengė penkiolika posėdžių, o Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tris kartus balsavo dėl karo: kovo 2 dieną pasmerkė invaziją, kovo 24-ąją paragino užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, o balandžio 7 dieną sustabdė Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Pasak kelių diplomatų, uoliausiai Ukrainą palaikančios Saugumo Tarybos narės netgi po tokių žudynių, kaip praėjusį penktadienį Rusijos pajėgų surengtas raketų smūgis Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešęs daugiau kaip pusšimtį gyvybių, nusprendė nebešaukti skubių susitikimų, o rengti reguliarius posėdžius dėl karo ir kiekviena proga grįžti prie Ukrainos klausimo.

Tačiau kai kurios kitos šalys, pasak diplomatų, mano, kad būtų kontrproduktyvu dar labiau izoliuoti Rusiją, o itin griežtos sankcijos gali sužlugdyti bet kokią viltį dėl daugiašališkumo. Jos tvirtina, kad Saugumo Taryba turėtų užsiimti diplomatija, o ne viešaisiais ryšiais.

Kai Generalinė Asamblėja balsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos, tik šešios iš 15-os Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija, Norvegija ir Albanija – palaikė šią iniciatyvą.

Trys narės – Rusija, Kinija ir Gabonas – balsavo prieš pašalinimą, o Indija, Brazilija, Kenija, Gana, Meksika ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė.