Šie tragiški incidentai praėjusią savaitę prikaustė šalies žiniasklaidos dėmesį. Buvo pranešta, kad visi trys patyrė viršininkų spaudimą dėl darbo sąlygų, siaučiant koronaviruso pandemijai.
Pastarosiomis savaitėmis medicinos darbuotojai visoje Rusijoje skundėsi dėl apsauginių priemonių trūkumo ir abejotinų infekcijos kontrolės procedūrų, dėl kurių dešimtys ligoninių virto viruso židiniais, o šimtai gydytojų ir slaugytojų susirgo koronavirusine infekcija COVID-19.
Daugelis jų teigė, kad jiems buvo grasinta atleidimu ar net patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už viešus skundus.
Aleksandras Šulepovas, greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikas iš Voronežo srities, esančios 500 km atstumu į pietus nuo Maskvos, anksti šeštadienį iškrito pro langą ligoninėje, kur buvo gydomas nuo COVID-19. Vyras susilaužė kelis šonkaulius, jam skilo kaukolė.
37 metų A. Šulepovas buvo hospitalizuotas dėl koronaviruso savaitė iki incidento. Tą dieną jo kolega Aleksandras Kosiakinas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis kartu su A. Šulepovu skundžiasi dėl apsauginių priemonių stygiaus. Įraše pastarasis teigia, kad jis verčiamas užbaigti savo pamainą greitosios pagalbos tarnyboje nepaisant COVID-19 diagnozės.
Po penkių dienų vietos sveikatos apsaugos pareigūnai socialiniuose tinkluose pasidalino dar vienu A. Šulepovo vaizdo įrašu, kuriame jis atsiėmė savo ankstesnius skundus, sakydamas, kad tuomet buvo užvaldytas emocijų.
Praėjus dar penkioms dienoms A. Šulepovas iškrito pro langą dviejų aukštų ligoninėje. Incidento priežastis kol kas nežinoma. Kai kurios vietos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad taip tragiškai baigėsi jo mėginimas parūkyti ant palangės, o kitos nurodė, jog vyras buvo smarkiai spaudžiamas dėl to, kad viešai pasiskundė darbo sąlygomis.
Dar vienas panašus incidentas įvyko Sibire balandžio 25 dieną. Gydytoja Jelena Nepomniaščiaja, laikinai vadovavusi vienai ligoninei regiono vakariniame Krasnojarsko mieste, iškrito pro savo kabineto langą penktame aukšte. Vietos žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais, informavo, kad tragedija įvyko iškart po to, kai ji sudalyvavo vaizdo konferencijoje su regiono sveikatos apsaugos pareigūnais.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad J. Nepomniaščiaja pasisakė prieš siūlymą pritaikyti vieną palatą jos gydymo įstaigoje koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, atsižvelgiant į didelį apsauginių priemonių ir tinkamai parengtų medikų trūkumą, tačiau jai esą nepavyko įtikinti valdininkų. Krasnojarsko sveikatos apsaugos pareigūnai paneigė, kad toks pokalbis apskritai įvyko. Penktadienį J. Nepomniaščiaja mirė intensyviosios terapijos skyriuje.
Vos diena iki incidento Krasnojarske, balandžio 24-ąją, mirtinai susižalojo kita gydytoja, iškritusi pro langą vienoje iš Maskvos ligoninių. Natalija Lebedeva vadovavo greitosios pagalbos stočiai Žvaigždžių miestelyje – netoli Maskvos esančiame Rusijos kosmonautų paruošimo centre, kur balandžio pabaigoje buvo užfiksuoti keli užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Moteris buvo paguldyta į ligoninę sostinės pietryčiuose dėl įtariamo susirgimo COVID-19.
N. Lebedeva mirė iškart, kai nukrito ant žemės, o sveikatos apsaugos pareigūnai tvirtina, kad tai tebuvo tragiška nelaimė. Tam tikros rusų žiniasklaidos priemonės vis dėlto pareiškė, jog medikė buvo apkaltinta nesugebėjimu apsaugoti savo personalą nuo viruso, todėl nusprendė nusižudyti.
Rusija nuo epidemijos pradžios jau pranešė apie 166 tūkst. infekuotųjų ir 1 537 COVID-19 aukas, tačiau kai kurie Vakarų sveikatos apsaugos pareigūnai mano, kad šie skaičiai yra pernelyg maži, kad atspindėtų realią padėtį.
Šalis nepateikė jokių oficialių duomenų, kiek medikų mirė kovodami su pandemija priešakinėse linijose, o Rusijos sveikatos apsaugos ministerija nesureagavo į kelis naujienų agentūros AP prašymus pakomentuoti padėtį.
Praėjusią savaitę grupė Rusijos gydytojų paskelbė internete „atminimo sąrašą“, į kurį įtraukė protrūkio metu mirusių gydytojų, slaugytojų ir kitų medicinos darbuotojų vardus. Šiuo metu sąraše yra 111 asmenų.
Naujausi komentarai