Jevgenijui Prigožinui artimi socialinio tinklo „Telegram“ kanalai kiek anksčiau patvirtino jo žūtį, bet oficialaus pranešimo dar nebuvo paskelbta.
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ trečiadienio vakarą paskelbė visų tame lėktuve buvusių žmonių pavardes, tarp jų ir J. Prigožino bei „Wagner“ operacijų vado Dmitrijaus Utkino.
Remiantis tuo sąrašu, privačiu lėktuvu į Sankt Peterburgą iš Maskvos skrido septyni keleiviai ir trys įgulos nariai.
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl katastrofos.
„Antrininkai“
Kaip pažymi britų transliuotojo BBC rusų redakcija, tai nelaikytina „Wagner“ įkūrėjo mirties patvirtinimu, nes tiek J. Prigožinas, tiek D. Utkinas turėję „antrininkų“.
Tarptautinių reikalų analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ekspertas Keiras Gilesas (Kiras Džailsas) ragino atsargiai vertinti pranešimus apie J. Prigožino mirtį.
Jis irgi atkreipė dėmesį, kad „keli asmenys pakeitė savo vardą ir pavardę į Jevgenijaus Prigožino, taip siekdami užmaskuoti jo keliones“.
„Nenustebkime, jei netrukus jis pasirodys naujame vaizdo įraše iš Afrikos“, – sakė K. Gilesas.
Naujienų agentūros „The Associated Press“ peržiūrėti skrydžio duomenys parodė, kad privatus lėktuvas, kuriuo anksčiau yra naudojęsis J. Prigožinas, trečiadienį vakare pakilo iš Maskvos, o netrukus jo atsakiklio signalas dingo.
Signalas staiga nutrūko lėktuvui esant aukštai ir skrendant dideliu greičiu. Vieno „Wagner“ palaikančio „Telegram“ kanalo paskelbtoje nuotraukoje, kurioje matyti degančios nuolaužos, buvo matyti dalinis uodegos numeris, sutampantis su anksčiau J. Prigožino naudoto lėktuvo numeriu.
„Rosaviacijos“ pranešime sakoma, kad „Embraer – 135“ (EBM-135BJ) „skrydis buvo vykdomas pagal tinkamai išduotą oro erdvės naudojimo leidimą“.
Pasak gelbėjimo tarnybų, avarijos vietoje paieškos operacija baigta, rasti visų 10 žmonių palaikai.
Nuo trumpai gyvavusio maišto, kuris laikomas didžiausiu iššūkiu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nuo pat jo atėjimo į valdžią, „Wagner“ grupės ir prieštaringai vertinamo jos vadovo J. Prigožino likimas buvo neaiškus.
„Niekas nepasiges“
„Tverės srityje sudužusio lėktuvo keleivių sąraše buvo ir Jevgenijus Prigožinas, pranešė „Rosaviacija“, – netrukus po katastrofos informavo naujienų agentūra TASS. Panašius pranešimus paskelbė ir „RIA Novosti“ bei „Interfax“.
„Telegram“ kanaluose, siejamuose su „Wagner“, buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurios naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti, ir kurioje matyti lauke degančios lėktuvo nuolaužos.
Prokremliški ir „Wagner“ artimi „Telegram“ kanalai trečiadienio vakarą skelbė, kad J. Prigožino palaikai jau atpažinti.
Oficialiame pareiškime „Rosaviacija“ nurodė, kad sudarė specialią komisiją lėktuvo katastrofai ištirti.
Nusikaltėlio Prigožino Baltarusijoje niekas nepasiges.
Netrukus po to, kai pasirodė žinia apie avariją, viena Baltųjų rūmų pareigūnė pakomentavo, kad J. Prigožino mirtis nebūtų staigmena.
Pats JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pareiškė, kad jo nenustebino ši žinia.
„Nežinau tiksliai, kas nutiko, bet nesu nustebęs“, – sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad „Rusijoje nedaug kas vyksta, prie ko neprisidėtų V. Putinas. Bet aš nežinau pakankamai, kad žinočiau atsakymą“.
Baltarusijos, į kurią dalis „Wagner“ kovotojų persikėlė po trumpai gyvavusio maišto Rusijoje, opozicijos lyderė trečiadienį pareiškė, kad nė vienas baltarusis nepasiges J. Prigožino.
„Nusikaltėlio Prigožino Baltarusijoje niekas nepasiges. Jis buvo žudikas ir kaip toks turėtų būti prisimenamas. Jo mirtis gali išardyti „Wagner“ buvimą Baltarusijoje, sumažinti grėsmę mūsų tautai ir kaimynams“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Nežinomybė po maišto
Tuo tarpu V. Putinas sakė kalbą, skirtą Antrojo pasaulinio karo Kursko mūšio 80-osioms metinėms.
Jis nepaminėjo katastrofos ir pasveikino „visus mūsų karius, kurie drąsiai ir ryžtingai kovoja“ Ukrainoje.
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad lėktuvo katastrofa buvo „Putino signalas Rusijos elitui prieš 2024 metų rinkimus“.
„Saugokitės! Nelojalumas lygus mirčiai“, – pridūrė jis.
Pernai vasario 24-ąją Ukrainoje prasidėjusio Rusijos puolimo metu J. Prigožinas išėjo iš šešėlio.
Jis vadovavo kelių Ukrainos miestų, įskaitant Bachmutą, užėmimui – ir griežtai kritikavo Rusijos karinę vadovybę.
J. Prigožinas Gynybos ministeriją ištisus mėnesius kaltino bandymu „pavogti“ jo privačios karinės bendrovės pergales, skundėsi, kad jo kovotojai negauna šaudmenų.
Birželio 23 ir 24 dienomis įtampa peraugo į trumpalaikį sukilimą.
Tūkstančiai samdinių, paėmę ginklus, iš pietų Rusijos pajudėjo Maskvos link, siekdami nuversti šalies karinius vadovus.
Sukilimas baigėsi Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų turėjo persikelti į šią Rusijos sąjungininkę.
Kai kurie kovotojai išvyko į Baltarusiją. Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.
Tačiau J. Prigožino likimas liko neaiškus: atrodė, kad jis naudojasi tam tikra laisve ir dalyvavo susitikime Kremliuje, kuriame atsisakė perduoti kam nors vadovavimą jo samdinių grupei.
Vis dėlto jis dažniausiai likdavo nuošalyje nuo visuomenės akių.
Jo „Telegram“ kanalas, kuriuo jis paprastai bendraudavo, neaktyvus nuo birželio pabaigos.
Vis dėlto su „Wagner“ siejami „Telegram“ kanalai perduodavo jam priskiriamas retas žinutes.
Pirmadienį buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame jis, matyt, buvo Afrikoje; ją jis pažadėjo padaryti, jo žodžiais, laisvesnę.
Be to, „Wagner“ bendradarbiauja su kelių Afrikos valstybių, įskaitant Malį ir Centrinės Afrikos Respubliką, karinėmis vadovybėmis.
