Ukrainos kariai jau kelias savaites bando apginti Lysyčansko miestą ir neleisti, kad jis atitektų į Rusijos, prieš savaitę užėmusios kaimyninį Sjevjerodonecką, rankas.

Vienas Ukrainos prezidento patarėjas prognozavo, kad Lysyčansko likimas gali būti nulemtas per kelias artimiausias dienas.

„Okupantai metė visas savo pajėgas į Lysyčanską. Jie puolė miestą naudodami nesuvokiamai žiaurią taktiką“, – pranešė S. Haidajus platformoje „Telegram“.

„Jie patiria didelių nuostolių, bet atkakliai žengia pirmyn. Jie įsitvirtina mieste“, – pridūrė jis.

Lysyčanską nuo Sjevjerodonecko skiria upė. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vėlai šeštadienį interviu teigė, kad Rusijos pajėgoms pirmą kartą pavyko kirsti upę iš šiaurės, ir dėl to susidarė „grėsminga“ situacija.

O. Arestovyčius sakė, kad rusai dar nepasiekė miesto centro, tačiau kovos eiga rodo, kad mūšio dėl Lysyčansko baigtis paaiškės iki pirmadienio. Gegužę Ukrainos ir Britanijos pareigūnai pranešė, kad Rusija prarado beveik visą batalioną, bandydama kirsti Doneco upę ir įrengti priešakinį placdarmą.

Užėmusi Lysyčanską Maskva, ankstesniais mėnesiais atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos šiaurės ir šiaurės rytų, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, priartėtų prie savo deklaruojamo tikslo užimti visą Ukrainos Donbaso regioną, kurį sudaro rytinės Luhansko ir Donecko sritys.

Nuo 2014 metų dalį Luhansko ir Donecko sričių teritorijų kontroliuoja prorusiški separatistai. Maskva abiejų sričių visas teritorijas laiko separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ dalimi.

Sirijos vyriausybė trečiadienį taip pat paskelbė pripažįstanti šių abiejų darinių „nepriklausomybę ir suverenitetą“ bei sieksianti užmegzti diplomatinius santykius su separatistais.

Tuo metu kaimyninės Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad prieš kelias dienas Ukraina esą paleido raketų į karinius taikinius jo šalies teritorijoje, tačiau visas jas perėmė priešlėktuvinės gynybos sistema.

Tariamą smūgį A. Lukašenka pavadino provokacija ir pažymėjo, kad Ukrainoje nekariauja jokie Baltarusijos kariai.

Ukrainos kariuomenė šių pareiškimų kol kas nekomentavo.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A. Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A. Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.